Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis)

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas su ieškove 2021-05-24 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.140607 pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui sutartyje numatytą 2 000,00 Eur vartojimo kreditą. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei sumokėti palūkanas bei kitas įmokas pagal sutartį. Vartojimo kredito sutartimi bendra atsakovo mokėtina suma sudarė 3 999,24 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2024-05-08. Atsakovas nustatytu terminu sutartyje numatytų mokėjimų netinkamai nevykdė, todėl 2022-09-16 pranešimu atsakovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu ieškovė atsakovui suteikė Sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo ieškovei gautą sumą grąžinti Sutartyje numatytais terminais bei tvarka (CK 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartines prievoles, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, be to, atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, o byloje esantys duomenys patvirtina sutartinių prievolių neįvykdymą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartyje numatytais terminais negrąžino kredito, nesumokėjo kredito mokesčio, taip iš esmės pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 703,81 Eur įsiskolinimą iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 851,26 Eur negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs kredito sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020 išaiškino, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju iš Sutarties matyti, kad atsakovas privalėjo ieškovei ne tik grąžinti jam suteiktą kreditą (2 000,00 Eur), bet ir sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (1 135,24 Eur) bei administravimo mokestį (864,00 Eur). Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024-05-08. Mokėjimo palūkanų ir administravimo mokesčio dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos Sutarties specialiosios dalies sąlygose, kuriose aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų ir administravimo mokesčio suma, kurią atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties termino pabaigos. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų bei administravimo mokesčio, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos ir administravimo mokestis (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų buvusi nutraukta) gali būti vertinami kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų faktą. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurias būtų gavusi, jei atsakovas iki kredito sutarties pabaigos būtų tinkamai vykdęs sutartį, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 851,26 Eur nuostoliai, kurie atitinka negautos vartojimo kredito kainos, kurią sudaro negautos palūkanos ir administravimo mokestis, po sutarties nutraukimo dydį.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 2 555,07 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2022-10-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Tenkinus ieškinį visiškai yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 58,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 15,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022-12-27 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ( redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G. 1 703,81 Eur skolą, 851,26 Eur negautų pajamų, iš viso 2 555,07 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt penkis Eur ir 07 ct) įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2022-10-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58 Eur ( penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“.

Priteisti iš atsakovo D. G. 15,64 Eur (penkiolika eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas -5662.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.