- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1-209-317/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00605-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- N. B.
- Nukentėjusysis
- S. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, kaltinamajai N. B., jos gynėjai Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam S. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista, tačiau teistumas išnykęs,
kaltinama pagal LR BK 140 str. 1d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 129 str. 2d. 3p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. 2012-06-21 apie 12.00 val., kambaryje savo buto (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dūrė peiliu vieną kartą sugyventiniui A. M. į nugaros sritį, padarydama jam kairėje nugarinėje krūtinės ląstos srityje ties X šonkauliu 1,5 cm durtinę-pjautinę žaizdą t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, N. B. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį A. M., o būtent: 2013-05-07 apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia dūrė peiliu A. M. į dešinį sėdmenį, padarydama jam durtinį - pjautinį dešinio sėdmens sužalojimą, dešinio didžiojo, vidurinio ir mažojo sėdmens raumenų bei priekinių sėdmens arterijos ir venos šakų pažeidimą, dėl ko, išsivysčius išoriniam kraujavimui, nukraujavimui ir šokui, A. M. mirė.
Kaltinamoji N. B. kalta prisipažino iš dalies. Ji paaiškino, kad su sugyventiniu A. M. apie 20 metų gyveno jo bute (duomenys neskelbtini). Kartais jiedu pykdavosi, pasibardavo. Išgėręs A. būdavo agresyvus, ją mušdavo. 2012 m. birželio 21d. apie vidudienį ji su sugyventiniu A. bei dukra R. A. namuose gėrė alų kambaryje. Kadangi buvo pietų metas, ji tuo pat metu ruošė pietus - stovėjo prie stalo ir pjaustė peiliu svogūnus šaltibarščiams. Svogūnus ji pjaustė peiliu, kurio geležtė apie 10 cm ilgio. Dukra tuo metu sėdėjo viename iš fotelių, šalia stalo, o A. M. sėdėjo ant lovos. Svogūnus ji pjaustė stovėdama šalia stalo, netoli sėdinčio A.. Visi trys jau buvo neblaivūs, kadangi buvo išgėrę du 2 litrų talpos butelius alaus. Pjaustydama svogūnus, ji pradėjo prikaišioti A., kad jis nedirba, tik girtuokliauja. Ji liepė jam susirasti darbą, kadangi trūko pinigų pragyvenimui. A. dėl jos priekaištų pasipiktino, ėmė sakyti, jog tai ne jos reikalas, keikti ją necenzūriniais žodžiais. Jų konflikto metu jis sugriebė jai už dešinės rankos, ir, ją spausdamas, pasakė, kad neleis pjaustyti svogūnų. Išsilaisvinusi ranką, supykusi dėl tokių jo veiksmų, rankoje turėtu peiliu ji dūrė A. M. į nugaros sritį. Įdūrusi peiliu, ji nuėjo į virtuvę, padėjo peilį ant spintelės ir atsigulė virtuvėje ant lovos. Į kambarį pas A. M. ji nėjo ir nežiūrėjo, kaip stipriai jį sužalojo. A. M. peiliu ji dūrė dėl to, kad buvo išgėrusi alkoholio, be to šis, neleisdamas pjaustyti svogūnus ir bandydamas atimti iš jos peilį, išvedė ją iš kantrybės. Tąkart jos dukra iškvietė A. M. greitosios medicinos pagalbos gydytojus ir A. buvo išvežtas į ligoninę, kur gulėjo dėl sužalojimo apie savaitę laiko.
Šalies argumentai
N. B. taip pat paaiškino, jog 2013 m. gegužės mėnesio pradžioje, maždaug porą dienų iki A. M. mirties, ji su A. M. susipyko dėl pečiaus. Tą dieną ji namuose žarstekliu valė pečių ir ruošėsi jį pakurti. Girtam A. M. vėl kažkas nepatiko, todėl jis griebė jai už dešinės rankos, kurioje tuo metu buvo žarsteklis, ir pradėjo ją sukti. Kai žarsteklis iškrito ant grindų, o A. M. ją paleido. Tuomet ji pakėlė žarsteklį ir du kartus sudavė juo A. per galvą bei nugarą. Jis nurimo ir jų konfliktas tą dieną baigėsi.
Po kelių dienų, t.y. 2013 m. gegužės 7d., ryte ji su A. M. nuvažiavo į kapus. Ten jiedu tvarkėsi ir A. M. susitiko jai anksčiau nepažįstamą savo draugą vardu S.. Kiek pakalbėję, jie nutarė išgerti. Nusipirkę du litrus alaus, jį išgėrė. Sugrįžus į namus, A. pareikalavo degtinės. Ji pastatė butelį ir jiedu su A. virtuvėje dviese išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės. Po to A. M. pradėjo reikalauti dar degtinės. Jai pasakius, kad nėra pinigų, kad degtinės ji nepirks, A. M. supyko, pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais, sakė eis pats pirkti degtinės. Ji pasakiusi, kad jis niekur neis. Tuomet A. ją griebė už rankos, ją užsuko ir parvertė virtuvėje ant lovos. Jis ją užgulė, ėmė mušti per galvą. Ji apsipylė krauju, nuo suduotų smūgių jai trūko ausies būgnelis. Gulėdama ant lovos, ji ant šalimais stovinčios spintelės pamatė kažkokį aštrų daiktą - peilį ar tai žirkles, nepamena tiksliai ką. A. atsistojus ir pasisukus į ją nugara, ji atsisėdo lovoje. Bijodama, kad jis ją vėl ims mušti, pagriebė nuo spintelės peilį ar tai žirkles, ir tuo daiktu dūrė stovinčiam A. M. į sėdmenis. Kadangi iš sėdmenų jam ėmė sunktis kraujas, ji pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą. A. M. liepė greitosios nekviesti, pagrasino užmušti, jei ji iškvies medikus. Jam atsigulus virtuvės lovoje, ji išėjo į kambarį. Praėjus kuriam laikui, atėjo pas gulintį A. M. ir pamatė, kad lovos patalynė, ant kurios jis gulėjo, visa kruvina. Ji ištraukė iš po A. kruviną patalynę ir padėjo ją į sandėliuką. Po to nuėjo vėl į kambarį ir atsigulė. Girdėjo, kaip A. M. virtuvėje vaikščiojo, tačiau po to ji užmigo. Ryte ji pabudo ir ėjo į tualetą. Atėjusi į virtuvę pamatė ant spintelės gulintį A.. Manydama, jog jis tokioje padėtyje užmigo, ji jį pajudino, tačiau A. M. nejudėjo. Dar kartą jį palietusi, pamatė, kad jis nebekvėpuoja ir yra visiškai šaltas. Supratusi, kad A. miręs, ji pradėjo klykti. Į virtuvę atbėgo jos sūnus, tuo metu miegojęs kambaryje. Jis liepė neliesti A. ir kviesti policiją. Ji nubėgo pas gretimame name gyvenančią dukrą R. A. ir pasakė, kad rado mirusi A.. Jos dukra iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, tačiau nepripažįsta, jog tyčia nužudė sugyventinį. Ji jam peiliu ar tai žirklėmis dūrė tik po to, kai ji ją sumušė ir grasino dar sumušti. Tai ji padarė gindamasi nuo A. M..
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, ji pilnai įrodyta byloje ištirtais įrodymais.
N. B. įtariamojo apklausos metu 2014-02-28 (2 t., 55-56 b. l.) pateikė panašias įvykio aplinkybes t.y. patvirtino, jog įvykio dieną, virtuvėje stovint prie spintelės, A. M. sugriebė ją viena ranka už krūtinės, už drabužių, kita ranka - už plaukų, įspyrė į kairės kojos šlaunį ir parvertė ją ant lovos. Kai jis ją parvertė ant lovos, ji tuo metu gulėjo ant nugaros, o A. buvo užgriuvęs ant jos ir smūgiavo kumščiais jai į veidą, į kairę ausį, iš kur pradėjo bėgti kraujas. A. jai sudavė ne mažiau 5-7 kartų. Mušdamas ją, jis užsuko į išorę jos kairę ranką. Ji pradėjo rėkti, prašyti ją paleisti, jis grasino užmušti. Jai pradėjus rėkti, A. ją paleido ir pats atsistojo. Nusisukęs nuo jos, atsirėmė į palangę, ėmė sukti cigaretę. Sakė, kad susisuks cigaretę ir po to „pakartos“, kad ji gaus dar ne taip. Tuomet, pakilusi nuo lovos, ji nuo spintelės paėmė ten gulėjusias žirkles ir dūrė vieną kartą A. sėdmenis.
Įtariamojo apklausos metu 2013-05-10 pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., 47-51 b. l.) N. B. taip pat patvirtino, jog A. M. ją griebė ir vertė ant lovos, trenkė per ausį, krūtinę, išsuko pirštus. Po to jis atsistojo ir nieko jai nebedarė, tačiau ji, pagalvojusi, kad jis dar ją puls, ant spintelės rastomis žirklėmis įdūrė A. į sėdmenis. Tuo metu jis stovėjo į ją šonu, o ji pusiau sėdėjo, kai dūrė žirklėmis. Po šio dūrio A. atsigulė jai iš kairės pusės, prispaudė ją ant šono gulinčią savo kojomis. Ji išsilaisvino, atsistojusi sudavė jam į kairę veido pusę rankos kumščiu, nubėgo į kambarį ir užsidarė,
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog N. B. šio tyrimo veiksmo metu paaiškino, jog konflikto metu A. M. nubloškė ją ant lovos, laužė rankas, sudavė į ausį. Po to ji paaiškino, jog jam stovint į ją nugara ir sukant cigaretę, ji priėjo jam iš nugaros, ir, paėmusi ant spintelės buvusias žirkles, dūrė jam į sėdmenis (2 t., 57 b. l.).
Dėl veikos numatytos LR BK 140 str. 1d.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad N. B. yra jo sugyventinė, su kuria jis gyvena bute (duomenys neskelbtini) apie 20 metų. 2012 metais birželio 21 dieną apie pietus, tikslaus laiko nepamena, jis su N. bei jos dukra R. A. trise buvo namie. N. ruošė maistą – pjaustė peiliu svogūnus prie stalo. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, netoli N., o R. sėdėjo ant fotelio. Jie visi trys gėrė alų, kiek buvo išgėrę, nepamena. Jiems bekalbant, tarp jo ir N. įvyko konfliktas. N. pradėjo priekaištauti, kad jis nuolat girtuokliauja. Kilus konfliktui, jie vienas kitą iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jam sėdint ant lovos, N. abiem rankom pastūmė jį į krūtinę, kadangi ją supykdė jo pasakyti žodžiai. Tuomet jis, palinkęs į priekį link jos, paėmė jai už dešinės rankos riešo. N., ištraukusi ranką, dūrė joje laikytu peiliu jam į apatinę nugaros dalį, arčiau kairiojo šono. Po dūrio ji išėjo iš kambario. Kodėl N. taip pasielgė, jis nežino, matyt supyko ant jo jų tarpusavio konflikto metu. Jos dukra R., pamačiusi dūrio vietoje per marškinius kraują, iškvietė greitosios pagalbos medikus ( 1 t., 42 b. l.).
Tyrimo metu apklausta liudytoja R. A. patvirtino, jog 2012 metų birželio 21 dieną, apie pietus, ji su motina N. B. bei jos sugyventiniu A. M. visi trys buvo jo namuose, kambaryje. Visi gėrė alų. Ji sėdėjo fotelyje priešais stalą, prie kurio motina ruošė pietus-pjaustė peiliu svogūnus. A. sėdėjo ant sofos. Jiems bekalbant, tarp mamos ir A. kilo konfliktas dėl A. girtavimo. Jie abu pradėjo keikti vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Jiems konfliktuojant, mama atsisuko į A. ir vieną kartą abiem rankom pastūmė jį į krūtinę. A. atsilošė atgal. Po to jis paėmė mamai už dešinės rankos riešo. Mama stovėjo prie stalo, tačiau tuo metu nieko nepjaustė, rankose peilio neturėjo. Peilis buvo padėtas ant stalo. Mama, išlaisvinusi ranką, paėmė nuo stalo ant jo gulėjusį peilį, kuriuo prieš tai pjaustė svogūnus, ir dūrė juo vieną kartą A. į nugarą. Į kurią tiksliai vietą N. B. dūrė, ji nematė, nes A. sėdėjo veidu į ją. Po dūrio mama nuėjo į virtuvę. Jai išėjus iš kambario, R. A. pribėgo prie A., kadangi jis pasakė, kad mama jam pradūrė šoną. Pribėgusi pamatė, kad A. marškiniai nugaros srityje kruvini. Ji iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą ( 1 t., 60 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1645/12 (02) matyti, jog A. M. 2012-06-21 vieno trauminio poveikio pasėkoje aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda nugaroje. Nesant medicininių duomenų, patvirtinančių ilgesnį nei 10 dienų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 26 b. l.).
2012-06-21 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 17-24 b. l.) (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. 4 antrame aukšte esančiame bute buvo paimtas ant stalo rastas lenktinis peilis, o 2012-06-27 daiktų pateikimo metu R. A. pateikė A. M. priklausančius languotus, mėlynos spalvos marškinius (1 t., 61 b. l.).
Iš 2012-06-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog ant pateiktų marškinių, jų nugaros srityje, kairėje dalyje, ties viduriu, matomas 1 cm ilgio, pailgos formos pažeidimas, o aplink jį - rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, o įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis yra 16 cm ilgio, metalinis, sidabro spalvos, automatinis peilis, kurio rankenos viršutinėje dalyje matomas žibintuvėlis, o rankenos šonuose - 1,5 cm skersmens apvali erdvė. Peilio geležtė 7 cm ilgio, arčiau smaigalio - 1 cm pločio, o prie kaklelio - 2 cm pločio. Ant peilio matomi užrašai „U.S.A., SUPERKNFE“. Geležtės pentis nelygi. Ant geležtės iš abiejų pusių matomi galimai maisto likučiai, geležtė yra nešvari (1 t., 62-65 b. l.).
Aptarti duomenys patvirtina, jog N. B., tyčia peiliu durdama A. M. į nugaros sritį bei padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1d., todėl tyrimo metu jos veika buvo tinkamai kvalifikuota.
Iš kaltinamosios Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteistinas 2012-08-06 jos pareikštas 139,02 lt. dydžio civilinis ieškinys.
Dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.:
Nukentėjusysis S. M. paaiškino, jog A. M. yra jo jaunesnysis brolis, kuris nuo 1985 metų, kuomet buvo panaikintas vienkiemis, kuriame jie visi augo, gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini) kaime. Jo brolis jau apie dvidešimt metu gyveno su sugyventine N. B.. Kadangi brolis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus ir su sugyventine vedė asocialų gyvenimo būdą, su A. ir N. nei jis, nei kiti artimi jų šeimos nariai-broliai bei seserys, santykių nepalaikė. Jie matydavosi labai retai, gal kokius du kartus per metus-per Sekmines ir Žolinę. Pats A. jam niekada nėra sakęs, kad N. jį būtų sumušusi ar sužalojusi. Jam yra žinoma, jog 2011 m. ar 2012 m. brolis gulėjo ligoninėje dėl sužalojimo. 2013-05-08 iš savo sesers jis sužinojo, jog A. mirė. Seseriai apie tai pranešė pati N. B.. Jis civilinio ieškinio dėl brolio nužudymo nereiškia.
Apklausta liudytoja L. T. B. parodė, jog A. M. buvo jos kaimynas, kuris jau daug metų gyveno su sugyventine N. B.. Jų namuose pastoviai vyko išgertuvės, nes jie sistemingai vartojo alkoholį, pas juos rinkdavosi asocialūs asmenys. Dėl pastovaus triukšmo išgertuvių metu pas juos labai dažnai vykdavo policija, atvažiuodavo seniūnas, grasindavo išvaryti juos iš buto, po muštynių buvo kviečiama greitoji. Kai pas A. M. atvažiuodavo N. B. sūnus S. B., tai pastoviai būdavo išgertuvės, triukšmas. Ji 2013-05-07 apie 17.00 val. matė, kaip S. B. atėjo pas A. M., jis buvo labai girtas, nes laiptais lipo sunkiai svirduliuodamas. Triukšmo tą vakarą ji negirdėjo, tačiau 2013-05-08 apie 7.00 val. ryte pas ją atėjo kaimynė ir pasakė, jog girdėjo, kaip A. M. podukra kalbėjo, jog šis yra negyvas. Tą dieną ji sutiko N. B., kuri jai patvirtino, jog A. numirė. Sakė, kad jis naktį ėjo atsigerti ir suklupo prie stalo.
Liudytoja D. G. parodė, jog gyvena kaimynystėje A. M. ir jo sugyventinės N. B.. Kol būdavo negėrę, jiedu buvo ramūs, tačiau išgėrusi N. B. tapdavo labai agresyvi. A. ir išgėręs buvo ramaus būdo. Jiedu girtaudavo, pas juos nuolat atvykdavo girtaujantys N. B. sūnūs bei išgerti mėgstantys vietiniai kaimo gyventojai. Išgertuvių metu tiek A. su N., tiek ir N. B. vaikai bei kaimo gyventojai trankydavosi, keikdavosi, mušdavosi, todėl dažnai buvo kviečiama policija, greitoji, žmonės skųsdavosi seniūnui. Ji patvirtino tyrimo metu (2 t., 5 b. l.) duotus parodymus, jog paskutinę savaitę prieš A. M. mirtį, kaimynų išgertuvės prasidėjo dar 2013-05-01, kai pas kaimynus į svečius atvyko S. B.. Nuo tos dienos jie gėrė nesustodami tiek namuose, tiek prie jų, pas juos lankėsi daugybė žmonių, jie triukšmavo, naktimis mušdavosi tarpusavyje. Neapsikentusi tokio elgesio, ji 2013-05-06 informavo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną, kad jis juos sudrausmintų. 2013-05-07 apie 7.50 buvo atvykęs seniūnas, kuris bendravo su A. M., jam prigrasino, kad jei nesiliaus girtauti, tai bus priverstas jį išsikeldinti. A. M. pažadėjo, kad viskas bus gerai. Tą pačią dieną, apie 17.00 val. grįžusi iš darbo, ji nebuvo sutikusi nei A. M., nei N. B., matė tik S. B., kuris su kito daugiabučio gyventojais išgėrinėjo kieme. 2013-05-07 pas kaimynus buvo ramu. Matė, kaip apie 19.00 val. pas A. M. atėjo S. B., jis buvo labai girtas, kadangi vos pastovėjo ant kojų. 2013-05-08 apie 6.00 val. ji išgirdo, kaip N. B. dukra telefonu kažkam sakė, jog ryte namuose rado mirusį A. M., kad jis iš vakaro skundėsi silpnumu. Dar 2013-05-06 apie 22.00 val. A. B., būdama namuose, jai šaukė, kviesti policiją. Kodėl ji taip šaukė, liudytoja nežino, tačiau nieko nekvietė, nes pagalvojo, jog N. B. ją erzina. Kitą rytą atvykus seniūnui, ji klausinėjo A. M., dėl ko jo namuose šaukėsi pagalbos, tačiau jis viską neigė. Liudytojos teigimu, A. M. tiek girtas, tiek blaivus buvo labai ramus, flegmatiškas, o N. B., išgėrusi, tapdavo agresyvi. Pats A. M. jai ankščiau yra skundęsis, jog sugyventinė jį stipriai mušė, rodydavo savo žaizdas. 2012 metų liepos mėnesį jis jai rodė pjautinę durtinę žaizdą kojos šlaunyje, paaiškindamas, jog konflikto metu jį sužalojo N. B.. Tų pačių metų birželio mėnesį sugyventinė jam buvo įdūrusi peiliu į nugarą. A. M. nuolat skundėsi, kad jį muša sugyventinė, o tai, jog jį muša ir jos vaikai, jis neigė.
Liudytoja R. B. paaiškino, jog ji yra N. B. ir A. M. kaimynė, gyvenanti name priešais juos. Ji girdėdavusi pas juos triukšmą namuose išgertuvių metu. N. B. su A. M. dažnai mušdavosi, gerdavo, po to taikydavosi ir vėl mušdavosi. Žino, jog ankščiau N. buvo A. dūrusi peiliu, bet jie abu vėl susitaikė. Patvirtino, jog pas juos kartais atvažiuodavo N. sūnus S. į svečius, tuomet vykdavo išgertuvės. Ji A. M. paskutinį kartą gyvą matė 2013-05-06 apie 15.00 val., einantį per kiemą. 2013-05-07 pas jos sūnų M. B. apie 18.00 val. atėjo S. B.. S. pasiūlė sūnui išgerti alaus, tačiau nei vienas jų neturėjo pinigų. Tuomet S. B. nuėjo pas kaimynę I. B. ir pasiskolino 10 litų. Jie abu nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir jį gėrė prie jos namo pavėsinėje. Kadangi S. B. buvo girtas, sūnus palydėjo jį iki N. B. namų. 2013-05-08 apie 8.00 val. ji sutiko N. B., kuri verkdama pasakė, kad mirė A.. Sakė, jog ryte rado jį virtuvėje sustingusį, kad jau porą dienų buvo prasta jo sveikata.
Liudytoja I. B. patvirtino, jog 2013-05-07 apie 17.30 val. pas ją į namus atėjo smarkiai apsvaigęs S. B., kuris pasiskundė sunkiomis pagiriomis ir iš jos pasiskolino 10 litų. Apie A. M. mirtį ji sužinojo iš N. B. 2013-05-08 apie 6.00 val. ryto, kuomet ši jai stovint kieme, eidama pas dukrą pasakė, kad ryte rado A. M. virtuvėje sukniubusį ant spintelės. Liudytoja patvirtino, jog tiek A., tiek N. B. vedė asocialų gyvenimo būdą, girtavo, konfliktavo, mušdavosi. Iš vietos gyventojų ir iš paties A. M. ji girdėjo, jog N. dažnai sumušdavo A. M., kuris buvo ramaus būdo žmogų, o N., kai prisigerdavo, buvo labai agresyvi.
Liudytojas M. B. paaiškino, jog 2013-05-07, apie 18 val. buvo susitikęs su S. B.. Kadangi šis buvo pagiringas ir norėjo išgerti, tai nuėjo pas kaimynę I. B. ir iš jos pasiskolino 10 litų. Tada jie abu nuėjo į parduotuvę, nusipirko 3 litrinius butelius alaus. Abu nuėjo gerti prie jo mamos namų, gėrė kieme esančioje pavėsinėje. Kadangi S. pasigėrė, jis palydėjo jį iki N. B. namų. 2013-05-08 ryte iš B. dukters sugyventinio sužinojo, jog ryte savo namuose buvo rastas negyvas A. M.. Nuo ko jis mirė, jis nesiaiškino.
Apklaustas liudytojo S. B. patvirtino, kad N. B. yra jo mama, gyvenusi kartu su A. M. (duomenys neskelbtini) kaime. Jis su jais kartu negyveno, tik kartais atvažiuodavo į svečius. Dažnai tarp motinos ir A. M. barniai kildavo jiems išgėrus. Pas mamą į svečius jis atvažiavo 2013-05-02 ir iki pat A. M. mirties jis buvo pas juos, miegodavo kambaryje. 2013-05-07 ryte jis kartu su mama ir jos sugyventiniu A. M. ėjo į kapines, esančias (duomenys neskelbtini) kaime. Būnant kapinėse, trise išgėrė vieną butelį degtinės 0,5 l talpos. Apie 17.00 val. sugrįžo į namus. Jiems sugrįžus, jis nuėjo į kambarį, o mama su sugyventiniu buvo virtuvėje. Paskui jiedu kažkur išėjo. Apie 18.00 val. jie grįžo ir jis jų paklausė, kur jie buvo. Mama pasakė, kad jie prie ūkinio pastato gėrė dviese butelį, abu buvo jau neblaivūs, svirduliavo, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Tuomet jis iškarto išėjo pas savo draugą M. B., gyvenantį tame pačiame kaime. 3. Kartu nusprendė išgerti alaus, Kadangi neturėjo pinigų, nuėjo pas kaimynę I. B. ir pasiskolino dešimt litų. Už tuos pinigus nusipirko 3 butelius 1 l talpos butelius alaus, kurį išgėrė pavėsinėje. Kadangi jis pasigėrė, iki namų jį palydėjo M. B.. Grįžęs jis iš karto nuėjo į kambarį ir atsigulė miegoti. Visą naktį miegojo, jokio triukšmo negirdėjo. Ryte prabudo maždaug apie 5.00 val., išgirdęs, jog kambaryje vaikščioja mama. Kadangi mama ėjo į virtuvę atsigerti vandens, tai jis jos paprašė, kad ir jam jo atneštų. Mamai nuėjus į virtuvę, ji sušuko ir pasakė, kad A. kažkas atsitiko. Jis nuėjo į virtuvę ir pamatė ant spintelės sukniubusį A.. Jis gulėjo ant spintelės, jo rankos jo buvo padėtos po pilvu, smurto žymių ir kraujo nesimatė. Supratęs, kad A. miręs, mamai liepė jo nejudinti. Jie nuėjo pas netoliese gyvenančią seserį R. A., kad iš jos telefono iškviestų policijos pareigūnus. Apie tai, kad mama kažkuo tai įdūrė A., jis sužinojo tik tada, kai ji iš buto išėjo kartu su policijos pareigūnu. Iš jos pasakojimo jis suprato, kad ji dūrė jam kažkur į sėdmenis. Kruvinos patalynės jis nematė ir nežinojo, kad mama buvo ją paslėpusi. Kruviną patalynę jis pamatė tik tada, kai policijos pareigūnai išnešė ją iš buto. Jam yra žinoma, jog maždaug prieš metus laiko mama buvo peiliu sužalojusi A..
Tyrimo metu apklausta liudytoja R. A. (2 t., 15 b. l.) patvirtino, kad N. B. yra jos motina, kuri maždaug 20 metų gyveno su A. M.. Maždaug metai laiko iki A. M. mirties mama su juo dažnai pradėjo išgėrinėti, o išgėrę jie dažnai tarpusavyje konfliktuodavo. Dažnai jų konfliktai baigdavosi ir muštynėmis. 2013-05-08 jai būnant namuose pas savo draugą A. K., ryte apie 6.00 val. atėjo jos mama N. B., kuris pasakė, jog mirė jos sugyventinis A. M., kuri ji vadino ,,Toliku“. Mama jai papasakojo, kad ryte iš kambario ėjo į virtuvę atsinešti vandens ir virtuvėje rado ant stalo sukniubusį ,,Toliką“. Ji pradėjusi rėkti. Jos brolis S. B., tą naktį nakvojęs pas motiną, atėjo į virtuvę, apžiūrėjo A. ir pasakė, kad jis jau miręs. Brolis liepė mamai A. neliesti ir kviesti policiją. Mama atėjusi pas K., nes telefono ji neturi. R. A. paskambino pagalbos telefonu 112 iš savo mobilaus ryšio telefono ir pranešė apie mamos namuose esantį negyvą A. M.. Kai ji paskambino pagalbos telefonu, tai pasakė, kad yra miręs žmogus. Tuo metu mama jai nieko nebuvo sakiusi apie tai, kad prieš tai ji įdūrė kažkuo tai A. M.. Apie tai ji sužinojo tik tada, kai mama ir brolis buvo išleisti iš areštinės. Jai mama tuomet papasakojo, kad konflikto metu A. M. jai smogė į ausį, pradėjo sukinėti rankas, tada ji stvėrė žirkles ir įdūrė jam į ,,užpakalį“. Po to nuėjo į kambarį ir atsigulė. Mama jai pasakojo, kad atėjusi į virtuvę, pamatė ant lovos gulintį A. M.. Kadangi patalynė lovoje buvo kruvina, ji ištraukė iš po A. kruvinas paklodes ir jas įmetė į sandėliuką.
Be kaltinamosios ir liudytojų parodymų, N. B. kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai:
Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog 2013-05-08 (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančio buto virtuvėje prie lango, ant virtuvinės spintelės rastas A. M. lavonas su smurto žymėmis. Koridoriaus spintoje rasti ir paimti marškinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, tualete, dubenyje, rastas ir paimtas peilis, tualete rasta antklodė, kurios fragmentas su raudonos spalvos dėmėmis, išpjautas, virtuvėje, šalia krosnies, rasti ir paimti du žarstekliai, virtuvėje, ant palangės, rastas ir paimtas vienas peilis bei vienerios žirklės, virtuvėje ant sofos-lovos rastos raudonos spalvos dėmės, kurios su audeklu išpjautos, sandėliuke rasta viena antklodė su raudonos spalvos dėmėmis, du užtiesalai su raudonos spalvos dėmėmis, vienas skuduras su raudonos spalvos dėmėmis, lauko sandėliuke rastas ir paimtas kirvis ( 1 t., 102-123 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M446/13(02) matyti, kad A. M. mirties priežastis yra durtinis - pjautinis dešinio sėdmens sužalojimas: dešinio didžiojo, viduriniojo bei mažojo sėdmens raumenų bei priekinių sėdmens arterijos ir venos šakų pažeidimas, kuris komplikavosi išoriniu kraujavimu, nukraujavimu, šoku. A. M. konstatuotas durtinis - pjautinis dešiniojo sėdmens sužalojimas: dešinio didžiojo, viduriniojo ir mažojo raumenų bei priekinių sėdmens arterijos ir venos šakų pažeidimai, padaryti duriančių – pjaunančių savybių turinčiu vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį, neišreikštomis briaunomis, neaštrų smaigalį ir ašmenis pradinėje jų dalyje, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Žaizdoje užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai.
A. M. taip pat nustatytos ir muštinės žaizdos kairiame momenyje, pakaušyje, minkštųjų audinių kraujosruvos kairiame momenyje ir pakaušyje, padarytos kietais bukais, cilindrinių savybių paviršius turinčiais daiktais, plačios grupinės priklausomybės, be metalizacijos geležimi pėdsakų, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, neužilgo iki mirties (tikslaus laiko nuo sužalojimų padarymo iki mirties nustatyti negalima). Minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame žande, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, padarytos kietais bukais daiktais dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, keleto valandų iki mirties bėgyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo (1 t., 128-133 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM8-446/13(02), nurodyta, kad konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., 134-136 b.l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 146/13 (01), patvirtina, kad ant A. M. buto tualete paimto virtuvinio peilio geležtės, skuduro, dviejų sofos-lovos audeklo fragmentų, audeklo fragmento, užtiesalo, marškinėlių, N. B. kelnių yra A. M. kraujas su 99,9999999999999997 procentų tikimybe. Ant dviejų žarsteklių, kirvio, žirklių žmogaus kraujo nerasta. Ant virtuvėje paimto virtuvinio peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkančio tolimesniam asmens identifikavimui, negauta ( 1 t., 140-142 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK75/13(01), patvirtina, jog A. M. dešinio sėdmens žaizda yra durtinė - pjautinė. Odos išpjovoje jos ilgis 12,5 mm. Įvertinus odos išpjovos susitraukimą, žaizdos ilgis prieš išpjaunant ją iš kūno galėjo būti apie 13-15 mm. Lavono tyrimo duomenimis žaizdos kanalo gylis, matuojant zondu - 95 mm, atseparavus minkštuosius audinius - 140 mm. Kanalo kryptis iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę. Pakaušio srities žaizdos yra po 20,5 mm ilgio, kanalų neturi - baigiasi poodyje, jos yra muštinės, padarytos cilindrinių savybių paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad A. M. dešinio sėdmens durtinė – pjautinė žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu Nr. 2 (rastu tualete). Žaizda nepadaryta tirti pateiktais kirviu, dviem žarstekliais, peiliu Nr. 1 (rastu virtuvėje) ir žirklėmis. Negalima atmesti galimybės, kad tirtos A. M. pakaušio srities muštinės žaizdos padarytos vienu iš tirti pateiktų žarsteklių, dviem trauminiais poveikiais. Kadangi A. M. kelnių pažeidimas atitinka dešinio sėdmens odos žaizdos lokalizaciją, išilginės ašies kryptį, padarymo mechanizmą, t.y. padaryti tuo pačiu įrankiu vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, kad šis kelnių pažeidimas, kaip ir žaizda, padarytas peiliu Nr. 2 (1 t., 146-158 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialistas išvadoje Nr. G1201/13(02), nurodė, jog N. B. buvo konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant vieną ar daugiau smūgių į kairę ausį, galimai tiriamosios nurodomu laiku, t.y. 2013-05-07, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 73-74 b. l.).
Kad kaltinime nurodytus ir mirtį sukėlusius sužalojimus A. M. padarė būtent kaltinamoji N. B., patvirtina ne tik pačios kaltinamosios tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, bet ir kiti teisme ištirti bei šiame nuosprendyje aptarti įrodymai. Kaltinamoji nurodė, jog mirtiną sužalojimą peiliu ar tai žirklėmis ji A. M. padarė gindamasi nuo jo smurtinių veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžia žmogaus teises ir laisves, valstybė garantuoja jų apsaugą, tačiau visais atvejais apginti jas valstybės institucijų turimomis priemonėmis nėra galimybių, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia teisę asmeniui gintis pačiam. Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Todėl asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Tačiau būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos veiksmus, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis taip pat turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė. Kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taikymas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas taip pat neriboja ir priemonių nuo pavojingo kėsinimosi. Asmuo, peržengęs būtinosios ginties ribas, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytą veiką, tačiau tokiais atvejais teismas gali skirti švelnesnę bausmę, negu nustato įstatymas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialistas išvadoje Nr. G1201/13(02), nurodė, jog N. B. buvo konstatuota muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės ausies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant vieną ar daugiau smūgių į kairę ausį, galimai tiriamosios nurodomu laiku, t.y. 2013-05-07, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 73-74 b. l.).
Kaltinamajai tvirtinant, jog ją A. M. ją mušė bei padarė išvardintus sužalojimus, tačiau nesant tai paneigiančių įrodymų, kolegija pripažįsta, jog N. B. smurtinius veiksmus iššaukė ir jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys-smurtas jos atžvilgiu. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamojo elgesys N. B. atžvilgiu nelaikytinas pagrindu būtinajai ginčiai ar būtinosios ginties viršijimu.
Nors N. B. tvirtino, jog mirtį sukėlusį durtinį sužalojimą sėdmens srityje A. M. ji padarė gindamasi nuo jo smurto, tačiau tokiais jos parodymais nėra objektyvaus pagrindo tikėti. Pati kaltinamoji ne kartą tvirtino, jog po suduotų jai smūgių, A. M. atsikėlė nuo lovos, atsistojo prie lango ir sukosi cigaretę, o ji, manydama ir bijodama, kad jis vėl ją gali pradėti mušti, paėmė peilį ar tai žirkles, ir sudavė šiuo įrankiu jam į sėdmenis. Tokie kaltinamosios teiginiai tik patvirtina, jog pavojingą kėsinimąsi į A. B. sveikatą t.y. smurtinius veiksmus N. B. atžvilgiu A. M. jau buvo baigęs, stovėjo prie palangės ir ruošėsi rūkyti. Iš jo pusės jau nebebuvo jokio realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, kuris būtų toliau grėsęs kaltinamajai. Kadangi A. M. jau buvo baigęs pavojingą kėsinimąsi ir toliau neatliko jokių N. B. sveikatai pavojingų veiksmų, nebuvo jokio pagrindo būtinajai ginčiai. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, jog N. B. viršijo būtinosios ginties ribas. Nesant akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti, jog N. B. gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo t.y., kad ji viršijo būtinosios ginties ribas. Todėl nėra objektyvaus pagrindo taikyti N. B. LR BK 28 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti jai švelnesnę bausmę pritaikius šį BK straipsnį.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog N. B. tyčia nužudė savo šeimos narį-sugyventinį A. M., su kuriuo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį beveik dvidešimt metų, todėl tyrimo metu kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2d. 3p. Veika padaryta netiesiogine tyčia, kadangi kaltinamoji, nors ir neturėjo tiesioginio tikslo nužudyti A. M., tačiau suduodama smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią vietą, galėjo ir turėjo numatyti, jog tokie jos veiksmais gali sukelti ir sukels pavojingą gyvybei sužalojimą.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad N. B. 2013-05-07 sudavė savo sugyventiniui A. M. ir smūgius rankomis bei kietu, buku, cilindrinių savybių turinčiu daiktu ne mažiau kaip 5 kartus į galvos ir veido sritis, padarydama jam muštines žaizdas kairiame momenyje, pakaušyje, minkštųjų audinių kraujosruvas kairiame momenyje ir pakaušyje, minkštųjų audinių kraujosruvą dešiniame žande, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, taip sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji paneigė, jog ji padarė tokio pobūdžio sužalojimus 2013-05-07, nurodė, jog yra sudavusi vieną kartą metaliniu daiktu taip vadinama „kačergute“ A. M. anksčiau t. y. kelios dienos iki jo mirtį sukėlusio kūno sužalojimo. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau išvardintus sužalojimus padarė būtent N. B., todėl aptartos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.
N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarant abi nusikalstamas veikas laikytina tai, jog jos smurtinius veiksmus A. M. atžvilgiu iššaukė ir veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys-smurtas jos atžvilgiu. Kaltinamosios atsakomybę dėl sugyventinio nežymaus sveikatos sutrikdymo lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nelaikytina lengvinančia aplinkybe tai, jog ji savo kaltę dėl tyčinio nužudymo pripažino, nes ji pripažino tik tai, jog šią veiką padarė gindamasi nuo A. M..
Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pati N. B. teisme patvirtino, jog abiem atvejais buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir kaltinime nurodytų veiksmų būdama blaivi nebūtų atlikusi.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. B. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninės stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., 117, 119 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (2 t., 115 b. l.), administracine tvarka bausta (2 t., 100-105 b. l.).
Skirdama bausmę kaltinamajai, kolegija atsižvelgia ne tik į aptartą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei lengvinančią aplinkybę, tačiau ir į kitas LR BK 54 str. numatytas aplinkybes-į didelį ir negrįžtamas pasekmes sukėlusios veikos-tyčinio nužudymo- pavojingumą, tyčinę kaltės formą, jos rūšį (netiesioginė tyčia), veikos motyvą, kaltinamosios asmenybę. Atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamoji neteista, kad yra pensijinio amžiaus, o nusikalstamą veiką padarė dėl provokuojančio ir rizikingo paties nukentėjusiojo elgesio, kolegija daro išvadą, jog kaltinamajai skirtina mažesnė bausmė, nei įstatymų sankcijose numatytas bausmių vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 297-307 str.
nusprendė:
N. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 129 str. 2d. 3p., 140 str. 1d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), bei skirti jai bausmes:
-už veiką numatytą LR BK 140 str. 1d. – 1(vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;
-už veiką numatytą LR BK 129 str. 2d. 3p. – 10(dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. , 5d. 2p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti N. B. galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią N. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą sulaikyme LR BPK 140 str. numatyta tvarka (2 t., 37 b. l.) nuo 2013-05-08 iki 2013-05-10.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą N. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 58-59, 60 b. l.).
Iš N. B. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteisti jos pareikštą 139,02 lt. dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusio asmens gydymo išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
-peilį, paimtą 2012-06-21 įvykio vietos apžiūros metu bei saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (kvitas BBB Nr. 025380, 1 t., 17-24,62-65,66-67 b. l.), du žarsteklius, peilį, žirkles, čiužinio fragmentą, anklodę, du užtiesalus, skudurą, anklodės fragmentą, peilį, vyriškus marškinėlius, kirvį, rastus ir paimtus 2013-05-08 įvykio vietos apžiūros metu bei saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (kvitai BBB Nr. 032898, 0040452, 0040454, 0033131, 1 t., 106-123, 162, 164, 166, 169 b.l., 2 t., 27-32 b.l.), vyriškus marškinius, paimtus 2012-06-27 daiktų pateikimo protokolu ir saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (kvitas BBB Nr. 025380, 1 t., 61, 62-64, 67 b. l. ), vyriškas kelnes ir kelnaites, pateiktas 2013-05-08 daiktų pateikimo protokolu ir saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (kvitai BBB Nr. 032897, 0033130, 1 t., 160, 172, 2 t., 20, 21-23 b. l.) perduoti nukentėjusiajam S. M.;
-moteriškas kelnes, išimtas 2013-05-08 pateiktos daiktų pateikimo protokolu ir saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (kvitas BBB Nr.0040454, (1 t., 166, 2 t., 24, 25-26 b. l. ) gražinti nuteistajai N. B.;
-N. B., S. B. DNR lyginamuosius pavyzdžius, paimtus pavyzdžių lyginamajam tyrimui ir saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (kvitas BBB Nr.0040452, 1 t., 164 b.1., 2 t., 92, 149 b. l. ) - sunaikinti;
- CD su 2013-05-08 įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, prijungtą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., 122 b.l.), saugoti byloje;
- CD su garso įrašu iš pagalbos centro, CD su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu – atskiruose vokuose, perduotus su baudžiamosios bylos medžiaga ( 2 t., 33-36, 57 b. l.) – gražinti Kauno apygardos prokuratūrai;
- N. B. pasą (duomenys neskelbtini) atskirame voke, perduoti jos bausmės atlikimo vietos administracijai.
Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.