- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 1-163-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38573-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- I.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Advokatai
- Agata Aganauskienė
- Kategorijos
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, priešgaisrinių sistemų sandarintoju, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), 4 kartus teistas;
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-02-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – subendrinta 1 (vienerių) metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme;
2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-10-28 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 10 (MGL) dydžio bauda;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-03 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 1 (vienerių) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu arba lankymusi gydymo įstaigoje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. dėl chuliganiškų paskatų sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 8 d., apie 03.50 val., viešoje vietoje - lauke prie pastato (duomenys neskelbtini), priešais lošimų automatų saloną (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties kilusio konflikto su nukentėjusiuoju I. M. (I. M.) metu, sudavė šiam du smūgius peiliu į pilvo sritį, padarydamas jam dvi durtines - pjautines pilvo kairės pusės žaizdas, iš kurių viena - kiauryminė su tuščiosios žarnos sužalojimu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais savo veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte
Teisme apklaustas kaltinamasis I. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Apklausiamas parodė įvykio naktį laiką leidęs su savo draugu E. S. (S.). Iš pradžių buvo kaltinamojo namuose, išgėrinėjo, paskui (kurią valandą, nepamena) abu nutarė nueiti į (duomenys neskelbtini) esantį lošimų automatų saloną nusipirkti alaus. Kiek atsimena, salone su niekuo nekonfliktavo, iš esmės su niekuo, išskyrus E. S., ir nebendravo. Visas įvykis kilo lauke. Išėjęs parūkyti, pamatė, kaip E. S. (šis į lauką buvo išėjęs pirmas) stumdosi su kažkokiu vyru, po ko niekuo nelaukdamas ėmė pastaruosius skirti. Abiem rankomis nustūmė vieną nuo kito į skirtingas puses. Tuo metu į lauką išėjo nukentėjusysis I. M. (jį įvykio naktį matė pirmą kartą) ir dar kažkokios merginos. Jo ir nukentėjusiojo kontaktas užsimezgė, kai jis (I. Š.) skyrė besistumdančius E. S. su kažkokiu vyru. Kaip viskas tiksliai vyko, sunku atsiminti; daugiau galėjo pasakyti, kai pamatė vaizdo įrašą. Kaip užfiksuota įraše, pirmas fizinius veiksmus panaudojo I. M. Pastarasis jam sudavė du smūgius. Pirmojo neatsimena, antras smūgis (iš kojos ar tai rankos kumščio) pataikė į galvos sritį. Tuo metu pajuto skausmą. Reaguodamas į jam suduotą smūgį, spontaniškai sudavė atgal, du kartus durdamas peiliu. Kur pataikė, nematė. Pačiam sunku paaiškinti, kodėl dūrė peiliu, viskas vyko spontaniškai. Peilį turėjo striukės kišenėje, atrodo, jį išsitraukė, kai sulaukė iš nukentėjusiojo smūgio. Žiūrėdamas vaizdo įrašą, nematė momento, kada buvo ištrauktas peilis. Greičiausiai konflikto metu jis laikė ranką kišenėje ir paskui staigiai išsitraukė peilį. To, kad sužalojo nukentėjusįjį, net nesuprato; kraujo ant peilio, nematė. Ar prieš nukentėjusiajam suduodant smūgius, jis (kaltinamasis) įžeidinėjo nukentėjusįjį, neprisimena. Iš įvykio vietos kartu su E. S. grįžo vėl pas jį (I. Š.) į namus, kuriuose ir buvo sulaikyti. Kur dėjo peilį, neatsimena (peilis buvo nedidelis, atlenkiamas). Kaltinamojo teigimu, jis nebūtų išsitraukęs peilio, jei nukentėjusysis nebūtų smūgiavęs, tačiau pripažįsta, kad nebuvo jokio pagrindo panaudoti peilį. Pilnai pripažįsta kaltinimą, sutinka, jog peilį išsitraukė dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, pasielgė neadekvačiai. Buvo šoko būsenoje, neįsivaizduoja, ką pats tuo metu galvojo. Jo veiksmams įtakos turėjo girtumas, blaivas tokioje situacijoje tikrai nebūtų taip pasielgęs ir peilio neišsitraukęs. Labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė ir dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Su I. M. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (5 000 eurų), taip pat pagal susitarimą dengia žalą Teritorinei ligonių kasai. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę (2 t., b. l. 121-129)
Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. 2019-09-08 parodymų nedavė, nurodydamas, kad dėl sulaikymo jaučia stresą, nerimą, be to, yra blogos savijautos (skauda dešinės pusės galvos sritį už ausies) (2 t., b. l. 10). 2019-09-17 apklausos metu I. Š. parodė, kad jam pranešimas apie įtarimą yra suprantamas, tačiau dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo poezijos neišreiškė, nurodydamas, kad neprisimena 2019-09-08 įvykio. Teigė atsimenantis tik tai, kaip su draugu E. S. atėjo į naktinį lošimo saloną „(duomenys neskelbtini)“ išgerti alaus (ar išgėrė, nebepamena), po to nuėjo parūkyti, po ko jis (I. Š.) nieko neprisimena. Būdamas sulaikymo patalpose, pajuto galvos srityje skausmą, suprato, kad yra sumuštas (veido ir galvos srityse). Sumušimus matė jį areštinėje apžiūrėjęs specialistas. Būdamas areštinėje, prašė iškviesti GMP, kas nebuvo padaryta. Paleistas iš areštinės, iš karto kreipėsi į medikus (2 t., b. l. 23-24).
2020-01-30 papildomai apklaustas kaip įtariamasis I. Š. parodė, kad praėjus tam tikram laikui, be to, susipažinęs su vaizdo įrašu, prisiminė, kad 2019-09-07 jis kartu su savo draugu E. S. savo namuose ((duomenys neskelbtini)) vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė, neprisimena. 2019-09-08, apie 03.30 val., išėjo į kazino, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad nakties metu ten galima nusipirkti alaus. Neprisimena, kad jiems būnant kazino patalpoje būtų kilęs koks nors konfliktas. Kazino patalpose buvo kažkokių žmonių, tačiau kiek jų buvo tiksliai, jis neprisimena. Jie lyg pirko alų, tačiau to tiksliai neprisimena. Kiek laiko jie buvome patalpoje, taip pat neprisimena, tačiau ėjo į lauką, mano, kad parūkyti. Lauke pamatė, kad jo draugas E. S. pradėjo stumdytis su jiems nepažįstamu vyru, dėvėjusiu margus marškinėlius, šalia to vyro buvo moteris. Jis (I. Š.), norėdamas išvengti konfliktų, tą vyrą ir E. S. skyrė, kas jam pavyko. Dėl ko E. S. ir tas vyras stumdėsi, nežino, jų žodinio ginčo negirdėjo. Kiek pamena, lauke buvo tik jie su E. ir ta pora, daugiau jokių žmonių jis nematė. Pamena, kad muštynių metu iš kazino patalpų išėjo vyriškis (kaip dabar žino. I. M.), jis kažką jiems pasakė. Jis lyg susiginčijo su jo draugu E. S., jis norėjo juos išskirti ir jie su I. M. susistumdė. Nukentėjusysis sudavė jam, o jis (I. Š.) tuo metu kišenėje buvusiu atlenkiamu peiliu, kurio ašmenų ilgis apie 6 cm, o plotis apie 0,5 cm, du kartus dūrė I. M.; tuo metu nežiūrėjo, kur pataikė. Apklausiamas I. Š. teigė pirmas niekada nebūtų dūręs I. M. (jei pastarasis nebūtų puolęs). Viskas įvyko spontaniškai. Kur konkrečiai padėjo peilį, kuriuo sužalojo I. M., nežino, buvo susijaudinęs, to peilio neturi; mano, kad greičiausiai jį išmetė arba pametė. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą I. Š. nurodė pilnai prisipažįstantis dėl padaryto nusikaltimo, gailisi sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį, išgyvena dėl to, nori pastarojo atsiprašyti, sutinka atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 27-28).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis I. M. parodė, jog įvykio naktį buvo (duomenys neskelbtini) esančiame kazino, kuriame dirbo jo sutuoktinė. Gerai atsimena, kad tai buvo šeštadienis, žmona dirbo paskutinę naktį prieš išeinant į dekretą. Įvykio momentą atsimena itin gerai: buvo apie 4.00 val. ryto, jis sėdėjo ir gėrė alų (ketvirtą bokalą). Apie 03.00 val. atėjo kaltinamasis I. Š. su draugu, pastarieji taip pat pasiėmė po bokalą alaus. Be jų salone dar buvo vyras ir moteris. Kaltinamasis (jo asmeniškai nepažinojo, porą kartų iki tol yra matęs besilankantį salone) ir jo draugas elgėsi ne itin mandagiai, jie vartojo necenzūrinius žodžius, „tujino“ jo (nukentėjusiojo) sutuoktinę, dėl ko ši nebenorėjo jų aptarnauti. Buvo matyti, kad kaltinamasis ir kartu su juo buvęs vyriškis yra pakankamai išgėrę, nors ne tiek, kad nebepaeitų ir griuvinėtų. Vienu momentu salone buvę vyras ir moteris susiruošė išeiti namo, pastarieji išėjo į lauką. Tuo pačiu metu kaltinamasis ir jo draugas kaip tik buvo neaptarnauti dėl šių netinkamo elgesio, todėl jie irgi išėjo į lauką. Jis (I. M.) neužilgo išėjo į lauką parūkyti ir iškart pamatė bekonfliktuojančius kaltinamąjį ir kartu su moterimi buvusį vyriškį (dėl ko kilo konfliktas, nežino). Jis (nukentėjusysis) įsikišo į konfliktą, ėmė vyriškius raminti, juos išskyrė. Liepė vyriškiui su savo moterimi grįžti į saloną, išgerti ramiai dar po bokalą alaus. Sakė, kad išeis kaltinamasis su draugu, tada išeis ir jie, viskas nurims, niekam nereikia pyktis. Atsakydamas, ką minimo konflikto metu darė kaltinamasis I. Š., nukentėjusysis teigė, kad pastarasis jokių veiksmų neatliko, dalyvavo tik žodžiais. Įtikinus porą grįžti į lošimų saloną, apsiraminti, išgerti alaus ir tada jau eiti namo, lauke liko jis (I. M.), kaltinamasis, pastarojo draugas, kažkuriuo momentu išėjo jo sutuoktinė. Kaltinamasis ėmė įžeidinėti jį (nukentėjusįjį), vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko jis sudavė kaire ranka du smūgius (pataikė kažkur į smakro sritį, tikslios vietos nematė). Gali būti, jog ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nenurodė, tačiau smūgiai buvo suduoti. Smūgiavo išprovokuotas įžeidžiančių kaltinamojo žodžių. Neatmeta galimybės, jog galėjo ir spirti iš kojos į veidą. Kai jis ranka sudavė kaltinamajam smūgius, pajuto kažkokį lengvą perštėjimą šone, kažkokį deginimą. Netrukus pamatė iš ten bėgantį kraują. Net nesuprato, iš kur visa tai, nes tokių kaip smūgių iš kaltinamojo net nespėjo pajusti. Pakėlęs marškinėlius, pamatė pjūvį (įpjovimą), bėgo kraujas, iš karto suprato, kad jam dūrė peiliu. Garsiai žmonai pasakė, kad yra padurtas peiliu. Niekas tuo nepatikėjo, kaltinamojo draugas dar pajuokavo, koks dar peilis galėjo būti. Tuomet jis (I. M.), pakėlęs marškinėlius, parodė dūrio vietą, po ko kaltinamasis ir jo draugas, pamatę dūrius, iš karto pabėgo (I. Š. draugas griebė pastarąjį ir jiedu pabėgo iš įvykio vietos). Nukentėjusysis parodė dar pajėgęs pats įeiti į saloną, tačiau prasidėjo didelis skausmas pilve, žmona išvietė greitąją, jis prarado sąmonę. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis I. M. teigė pats jokio peilio įvykio vietoje nematęs, kiek žino, sulaikius kaltinamąjį pas jį peilis taip pat nebuvo rastas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl ieškinio su kaltinamuoju sudarė susitarimą. Jam buvo atlyginta 5 000 Eur žala (turtinė ir neturtinė), pasirašė susitarimą, dėl ko civilinio ieškinio atsisako. Nors tame susitarime ir yra nurodyta, jog kaltinamasis jo atsiprašė, tačiau realiai nuoširdaus atsiprašymo iš kaltinamojo neišgirdo. Susitarimą pasirašė daugiau dėl žalos atlyginimo, normalaus žmogiško pokalbio, susitaikymo bei atsiprašymo nebuvo (2 t., b. l. 121-129).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. M. įvykio aplinkybes aiškino iš esmės tapačiai (išskyrus tai, jog nebuvo minėjęs, jog rankomis sudavė smūgius kaltinamajam, taip pat galėjo ir spirti), t. y. parodė, jog kaltinamajam ir pastarojo draugui išėjus iš kazino į lauką, nukentėjusysis vienu momentu taip pat išėjo į lauką, norėdamas parūkyti. Lauke pamatė, kad jaunesnysis vyriškis, kuris dėvėjo tamsios spalvos marškinėlius, pradėjo stumdytis su vyriškiu, kuris buvo su moterimi. Tuomet jis (I. M.) priėjo prie jų, norėdamas, kad konfliktas nepereitų į muštynes, ir pradėjo raminti konfliktuojančias puses. Tuomet jaunesnis vyriškis nuėjo į šoną ir prie jo pradėjo kabinėtis vyresniojo amžiaus vyriškis, kurio ūgis apie 160 cm. Minėtas vyriškis pradėjo jam mosuoti rankomis prieš veidą. Jis tuo momentu pastarąjį atstūmė kaire ranka (yra kairiarankis), tada pamatė, kaip sujudėjo to vyresniojo amžiaus vyriškio dešinė ranka, po ko pajuto du smūgius į kairės pusės šoną. Tuo momentu abu vyriškiai ėmė šalintis ir pabėgo. Nukentėjusysis teigė tuo metu pajutęs, kad per šoną kažkas bėga. Pažiūrėjęs pamatė kraują ir dvi durtines žaizdas. Į policiją paskambino jo sugyventinė, jis pats tuo momentu trumpam buvo praradęs sąmonę. Kaltininko rankose peilio matė, užfiksavo tik dešinės rankos judesį (1 t., b. l. 41-43). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis I. M. nurodė, kiek dėl sveikatos sutrikdymo negalėdamas dirbti prarado pajamų, įvardino sunkumas mokant vaikams alimentus ir kt. (1 t., b. l. 45-46).
2019-11-20 nukentėjusysis I. M. iš nuotraukų (nuotraukoje Nr. 2) atpažino jį sužalojusį asmenį, t. y. I. Š. (1 t., b. l. 78-81).
Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja A. Š. (nukentėjusiojo I. M. sugyventinė) parodė, jog įvykio naktis buvo paskutinė jos darbo diena prieš išeinant gimdymo atostogų. Sugyventinis I. M. atėjo į saloną palaukti, kol ji baigs darbą. Pastarasis sėdėjo, per ilgą laiką išgėrė keturis bokalus alaus, girtas nebuvo. Kažkuriuo metu į saloną atėjo kaltinamasis su draugu. Jie išgėrė, pažaidė prie lošimo automatų ir išėjo. Paskui vėl sugrįžo, prašė alaus, tačiau ji pastarųjų jau nebeaptarnavo, kadangi buvo matyti, jog vyrai yra pakankamai girti. Jie ėmė reikšti nepasitenkinimą, išsakė pretenzijas, tačiau ji pakartojo, kad nebeaptarnaus, po ko jiedu nuėjo žaisti prie aparato. Po kažkurio laiko kaltinamasis ir jo draugas išėjo į lauką, lauke stovėjo ir pora (vyras ir moteris, t. y. A. T. ir M. S.), kuri prieš tai buvo lošimų automatų salone. Vienu momentu pažiūrėjusi per vaizdo kamerą, pamatė kaip lauke kaltinamojo draugas konfliktuoja su vyriškiu (A. T.). Nieko nelaukdamas jos sugyventinis I. M. išėjo į lauką apraminti bekonfliktuojančių vyrų. Liudytoja A. Š. nurodė taip pat išėjusi į lauką. Sugyventiniui pavyko nuraminti vyrus, po ko jis pasiūlė minėtai lankytojų porai sugrįžti į saloną ir ramiai išgerti alaus. Šiems (A. T. ir M. S.) sutikus ir nuėjus į vidų, lauke liko ji, I. M., kaltinamasis ir jo draugas. Netrukus kaltinamasis ir jos sugyventinis apsižodžiavo, I. Š. nepatiko, kad I. M. įsikišo į prieš tai vykusį konfliktą, liepė porai eiti į saloną. Kaltinamasis ir jos sugyventinis apsikeitė abipusėmis replikomis, buvo ir necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių, dėl ko I. M. pakėlė ranką, norėdamas trenkti kaltinamajam. Matė pakeltą pastarojo dešinę ranką, mostą, pataikė kažkur kaltinamajam į veido sritį. Ar buvo dar bandymų suduoti ranka, spyrių koja, neįsidėmėjo. Buvo nėščia, dirbo paskutinę darbo dieną, norėjo, kad vyrai apsiramintų ir visų detalių tikrai nefiksavo. Nuo smūgio kaltinamasis nenugriuvo, tik truputį susverdėjo atgal, paskui jis (I. Š.) kažkaip per ją (liudytoją), stovėjusią tarp abiejų vyriškių, pribėgo prie I. M. ir du kartus smogė į šoną. To, kad kaltinamasis būtų turėjęs peilį, nematė; užfiksavo tik, kaip pastarasis du kartus sudavė ranka. Atsimena, kaip prieš durdamas peiliu (įvykio metu ji tik matė rankų mostus) kaltinamasis rusų kalba pasakė jos sugyventiniui pasakė „aš tave papjausiu“, „aš tave užmušiu“ (kažkokią panašaus turinio frazę, tikslių žodžių neatsimena). Gali būti, jog ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nebuvo nurodžiusi, nuo įvykio iki apklausos buvo praėję nedaug laiko, buvo stipriai susijaudinusi. Kategoriškai tvirtina teismui, kad girdėjo kaltinamąjį sakant grasinančio turinio frazę. Netrukus I. M. pasakė „pas mane kraujas“. Ji ėmė klausti, kaip taip gali būti, iš kur kraujas. Palietęs savo šoną I. M. pasakė „mane papjovė“. Tuomet ji priėjo prie kaltinamojo ir pasakė, kad tai jis papjovė jos sugyventinį. Iš pradžių I. Š. su draugu juokėsi, tačiau greitai abu pabėgo. Atsimena, kaip jos sugyventiniui pakėlus marškinėlius, ji pamatė du įpjovimus, dvi skyles. Ar tuo metu dar buvo kaltinamasis su savo draugu, nebeatsimena. Kartu su I. M. sugrįžusi į vidų iš karto iškvietė policiją ir medikus. Peilio kaltinamojo rankose nematė, įvykio vietoje joks peilis taip pat nerastas. Po įvykio kaltinamąjį matė vieną kartą, tuo metu jis jos sugyventinio neatsiprašė. Kiek žino, jie susitarė dėl žalos atlyginimo, I. Š. sumokėjo 5 000 Eur (2 t., b. l. 141-148).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. Š. nebuvo nurodžiusi, kad kaltinamasis I. Š. pasakė grasinančio turinio frazę jos sugyventiniui. Kilusio konflikto aplinkybės iš esmės nesiskiria, t. y. porai (vyrui ir moteriai) nuėjus atgal į saloną, I. M. stovėjo tarp jų, o I. Š. stovėjo priešais I. M. Jos sugyventinis pasakė „viskas, apsiraminkit, tegul jie eina, konfliktas baigtas“. Žodis po žodžio ir kilo konfliktas tarp I. M. ir I. Š., E. S. stovėjo šiek tiek nuošaliau. Konfliktas įsiplieskė ir I. M. norėjo trenkti ar pastumti I. Š. (neatsimena – trenkė ar pastūmė), kai po to I. Š. peiliu įdūrė jam du kartus į kairįjį šoną. To peilio ji nematė, neįsivaizduoja, kur pastarasis galėjo jį laikyti, viskas įvyko labai greitai. Po to, kai I. Š. įdūrė peiliu I. M., kaltinamasis pasiėmė savo draugą ir pastarieji iškart pasišalino. Atrodė, kad E. S. net nesuprato, kad I. Š. padūrė I. M. (kaltinamojo draugas stovėjo nuošaliau, galėjo ir nematyti). Kai jos sugyventinis pasakė „mane padūrė“, E. S. pradėjo juoktis ir pasakė „ką tu čia nusišneki“. Buvo apie 03.53 val., kai ji iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 87-89).
Teisme apklaustas kaip liudytojas A. T. parodė įvykio naktį kartu su savo gyvenimo drauge M. S. lankęsis lošimo automatų salone (atėjo apie 23.00 – 00.00 val.), jame sėdėjo, gėrė alų. Buvo išgėręs, tačiau nestipriai, orientavosi, tuo tarpu M. S. buvo stipriau apsvaigusi. Kada į saloną atėjo kaltinamasis su draugu, nepastebėjo, pastarųjų iš esmės net nebuvo užfiksavęs. Juos pamatė tik tada, kai su M. S. susiruošė eiti namo. Kaip suprato, pastarieji jų jau laukė lauke (prie įėjimo į saloną), galimai manė, jog jis turi pinigų, nes buvo jų išlošęs. Priėjęs vienas iš vyriškių (ne kaltinamasis) nieko nelaukdamas sudavė smūgį, jis (A. T.) trenkė atgal, po ko tas vyras nuvirto ir nusirito į apačią (buvo nedidelis šlaitas). Išbėgęs nukentėjusysis ėmė raminti, sakė „viskas gerai, tvarkoje“, pasiūlė abiem su M. S. sugrįžti į salono vidų, pasėdėti, dar išgerti alaus. Nukentėjusysis (su pastaruoju pažįstami nebuvo, tačiau žinojo iš matymo, nes lankydavosi tame lošimų automatų salone) jį ir M. S. norėjo apsaugoti, jiems padėti. Tuo tarpu tiems vyrams nukentėjusysis nieko nesakė, žodžiai buvo adresuojami jam (liudytojui A. T.). Liudytojo teigimu, po nukentėjusiojo paraginimo jis su M. S. sugrįžo į saloną, barmenė įpylė jiems alaus ir pati išėjo į lauką. Netrukus ji sugrįžo į vidų ir pasakė, kad nukentėjusysis „gavo dūrį į kūną“. Tuomet į saloną sugrįžo ir pats nukentėjusysis, jis ėjo labai sunkiai. Matė, kad jo pilvas yra sužalotas, buvo dūris, kraujavo. Barmenė pasakė, kad nukentėjusįjį sužalojo mažesnysis vyriškis (kitas nei buvo užpuolęs liudytoją). Liudytoju teigimu, jis buvo nustebęs, kadangi prieš tai vykusio konflikto metu mažesnysis vyriškis (kaltinamasis) buvo ramesnis nei jam sudavęs vyras, neagresyvus, norėjo taikos. Atsakydamas į klausimą, kodėl ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad abu vyrai buvo agresyvūs, liudytojas A. T. teigė, jog agresija buvo vien dėl to, kad jis buvo užpultas, tačiau lyginant vyriškių elgesį, buvo matyti, kad mažesnysis yra daug ramesnis. Po nukentėjusiojo sužalojimo abiejų vyrų įvykio vietoje nebebuvo; kur pastarieji dingo, nematė, nes tuo metu pats buvo patalpoje (2 t., b. l. 141-148).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. davė iš esmės analogiškus parodymus, kurie užfiksuoti 2019-09-08 liudytojo apklausos protokole (1 t., b. l. 84-85).
Teisme apklausta kaip liudytoja M. S. parodė įvykio vakarą kartu su A. T. lankęsi lošimo automatų salone. Nakties įvykius atsimena sunkiai, tuo metu buvo stresinėje situacijoje, jos tėvas buvo arti mirties (netrukus po įvykio pastarasis mirė), be to, buvo išgėrusi alkoholio. Atsimena, kad jai ir A. T. susiruošus grįžti namo ir išėjus į lauką (galimai tai buvo apie 03.30 val.), tarp jos draugo A. T. ir vieno vyriškio kilo konfliktas. Tą vyriškį kartu su dar kitu prieš tai matė salone, matė juos perkančius alų, einančius parūkyti, tačiau jokio konflikto tuo metu tarp nieko nekilo. Dėl ko lauke prasidėjo nesutarimai, negali pasakyti, tačiau atsimena, kaip vienas iš vyriškių (didesnis, stambesnis) ir jos draugas vienas kitam kažką pasakė, pamena, kaip A. T. pastūmė tą didesnįjį vyrą. Kaip elgėsi mažesnysis, smulkesnis vaikinas, negali pasakyti. A. T. pastumtas didesnysis nugriuvo į važiuojamąją dalį, tada pro duris išėjo nukentėjusysis ir barmenė. Nukentėjusysis ėmė ramintis, kvietė sugrįžti į vidų, išgerti alaus ir tada namo eiti namo. Jie su A. T. paklausė nukentėjusiojo ir sugrįžo atgal į saloną, atsisėdo prie staliuko. Netrukus į saloną susilenkęs įėjo nukentėjusysis, jis laikėsi už pilvo, kur buvo „papjautas“. Kas sužalojo nukentėjusįjį, ji (M. S.) nematė; girdėjo, kaip atvykusiems pareigūnams barmenė sakė, kad kaltininką pažįsta, rodė jį per „facebook“ paskyrą. Iš kalbų suprato, kad nukentėjusįjį įpjovė smulkesnysis vaikinas. Nė vienas iš tų vyrų po įvykio salone nebepasirodė. Išėjęs pro duris, A. T. pasakė, kad pastarųjų nebėra (2 t., b. l. 141-148).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. S. tam tikras aplinkybes parodė kiek konkrečiau, t. y. pažymėjo, kad jai ir A. T. atėjus į lošimų automatų saloną barmenės sugyventinis gėrė alų, bet tikrai nebuvo girtas. Praėjus nemažai laiko, į saloną atėjo jai nepažįstami du vyrai, kurių vienas buvo žemo ūgio apie 170 cm, smulkaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio, veido bruožų detalizuoti negali (neatpažintų, nes praėjo daug laiko ir ji buvo neblaivi). Antrasis buvo stambesnis, aukštesnis, šviesesnių, gal net pilkų plaukų, vilkėjo šviesesniais rūbais. Tie vyrai praėjo pro jų staliuką, kur jie toliau nuėjo ir ką veikė salone, nestebėjo. Neprisimena, kaip pastarieji kreipėsi į barmenę. Matė, kad tie vyrai išeidavo į lauką, manė, kad jie eina parūkyti. Patalpos viduje tarp nieko jokių konfliktų nebuvo, tie vyrai prie nieko nesikabinėjo. Ji su sugyventiniu apie 03.30 val. išėjo į lauką, ruošėsi pėsčiomis grįžti į sugyventinio butą. Prisimena, kad paminėti vyriškiai iš paskos išėjo į lauką. Ji nepastebėjo, dėl ko kilo ginčas tarp jos sugyventinio A. T. ir tų vyrų, tačiau pamatė, kad tas stambesnis vyras stūmė jos sugyventinį, ji norėjo juos kaip ir išskirti, vyko lyg susistumdymas, nes A. T. gynėsi. Pamatė, kad iš lošimų automatų salono išėjo barmenės draugas, kuris kreipėsi į ją ir A. T. sakydamas eiti į vidų ir palaukti, kol viskas nurims. Tuo metu vienas iš A. T. puolusių vyrų, t. y. lyg stambesnis, buvo nugriuvęs į važiuojamąją kelio dalį, o tas smulkesnis stovėjo prie laiptelių netoli jų. Ji užėjo atgal į lošimų automatų saloną, pamena, kad lauke matė ir barmenę, tačiau pastaroji, atrodo, irgi užėjo su ja atgal į saloną, iš paskos ėjo A. T. Liudytoja teigė nemačiusi, kas vyko lauke, kadangi salono stiklai tonuoti ir iš vidaus nesimato, kas vyksta lauke. Nežino, kiek praėjo laiko, tačiau labai greitai į saloną įbėgo už pilvo susiėmęs barmenės sugyventinis, kuris pasakė, kad jį pripjovė. Ji (M. S.) negirdėjo, ar jis nurodė, kas jį pripjovė. Ji nematė, kad būtų daug kraujo, neprisimena, kada supjaustytas vyras atsigulė ant grindų. Pamena, kad barmenė iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Ji su A. T. palaukė, kol atvyko policijos pareigūnai. Dar prisimena, kad A. T. bandė pasivyti tuos vyrus, kurie sužalojo barmenės draugą, tačiau šie pabėgo (pažymėtina, kad teisme patikslino, jog faktiškai A. T. tik pažiūrėjo pro duris, tų vyrų jau nebebuvo). Atvykus policijos pareigūnams, girdėjo, kaip su jais kalbėjosi barmenė, taip pat girdėjo, kad pastaroji pasakė, kad ji iš matymo pažįsta asmenį, sužalojusį sugyventinį, sakė tuoj surasianti jį socialiniame tinkle „Facebook“. Pati liudytoja nematė, ar barmenė pareigūnams parodė tą asmenį. Atvykę greitosios pagalbos medikai supjaustytą vyriškį išsivežė į ligoninę. Nežino, kokiu metu A. T. sužinojo, kad sužaloto vyro vardas ir pavardė yra I. M. (1 t., b. l. 91-92).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. S. (E. S.) parodė įvykio naktį kartu su savo draugu I. Š. atėję į (duomenys neskelbtini) esantį lošimo automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“ išgerti alaus. Prieš tai laiką leido I. Š. namuose, gėrė degtinę (dviese išgėrė apie 0,7 l talpos butelį). Salone dar išgėrė alaus, išeidavo parūkyti. Abu su I. Š. buvo apsvaigę, tačiau viskas buvo ramu, su niekuo nekonfliktavo. Atsimena, kad viduje sėdėjo nukentėjusysis I. M., tačiau su juo nebendravo. Kai jau susiruošė eiti namo (laiko neatsimena), išėjus į lauką kilo konfliktas. Su kuo konkrečiai, neatsimena, tačiau žino, kad buvo toks aukštas vyriškis. Ginčo priežasties pasakyti negali, gali būti, jog tiesiog šovė į galvą kažkokia nesąmonė. Su tuo aukštu vyriškiu jis (E. S.) susistumdė, kažkas jam trenkė (greičiausiai tas pats vyriškis), po ko liudytojas nurodė nukritęs ir nuriedėjęs link kelio. Ką to konflikto metu darė kaltinamasis I. Š., nematė. Nukentėjusysis, kiek atsimena, į lauką išėjo, kai jis (E. S.) lauke jau konfliktavo su aukštu vyriškiu. Ką nukentėjusysis sakė, neatsimena; pastarasis lyg kažkaip kišosi į konfliktą, kažką sakė, tačiau nieko konkrečiai nepamena. Ar nukentėjusysis ir kaltinamasis ginčijosi tarpusavyje, kažką vienas kitam sakė ar atliko kokius nors veiksmus, nematė. Gali pasakyti tik tiek, kad jam (E. S.) atsistojus ir pargrįžus nuo kelio, kur buvo nusiritęs, išgirdo, kaip nukentėjusysis, stovėdamas salono tarpduryje, pasakė „mane padūrė“. Liudytojas į tokius žodžius niekaip nesureagavo, nukentėjusysis sužalojimo vietos nerodė, jie su I. Š. išėjo, kadangi nenorėjo ilgiau pasilikti. Apklausiamas E. S. teigė pats jokių veiksmų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nematęs, kaip nukentėjusysis galėjo būti padurtas, nežino. Iš nukentėjusiojo pasakymo suprato, kad pastarąjį padūrė kaltinamasis. Išėję kažką apie įvykį kalbėjo su kaltinamuoju, tačiau pokalbio turinio neatsimena. Ką jam sakė I. Š., pasakyti negali. E. S. teigimu, jis jokio peilio nematė. Sugrįžo pas I. Š. į namus, kuriuose ir buvo sulaikyti (2 t., b. l. 151-156).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė 2019-09-07 dienos metu atvažiavęs pas savo draugą I. Š. (jį pažįsta virš penkerių metų) į svečius (gyvena netoli (duomenys neskelbtini)), dviese visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, vėliau lyg alų (tiksliai nebeprisimena). 2019-09-08 jau po vidurnakčio kartu su I. Š. iš jo buto išėjo į lošimų automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Atėjęs į minėtą saloną buvo jau pakankamai neblaivus, su I. Š. dar gėrė alų. Gerai pamena, kad salono viduje nebuvo jokių konfliktų. Su I. Š. eidavo į lauką parūkyti, kažkuriuo metu (valandos neįsidėmėjo) jis (E. S.) lauke susiginčijo su vienu vyriškiu iš kitos kompanijos (iš surašyto administracinio nusižengimo protokolą žino, kad to vyro vardas ir pavardė yra A. T.), jie apsižodžiavo, o po to susistumdė. Juos bandė skirti I. Š., tų grumtynių metu liudytojas teigia nugriuvęs ir nuriedėjęs nuo kalniuko link važiuojamosios kelio dalies. Kol atsikėlė, išgirdo kažką šaukiat „mane padūrė“. E. S. teigimu, jis į tą šauksmą nelabai kreipė dėmesį; iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą žino, kad šaukė I. M., kadangi pastarasis buvo sužalotas. Liudytojas parodė nematęs nukentėjusiojo sužalojimo momento. Nežinojo, kad I. Š. su savimi turėjo peilį, pas pastarąjį jokio peilio nematė. Priėjęs prie I. Š. klausė, kas atsitiko, šis kažką aiškino, tačiau neatsimena, ką, nes abu buvo labai girti. Į lošimo automatų salono vidų su I. Š. nebėjo, o lėtai grįžo pas I. Š. į namus. Visai neprisimena, kad I. Š. būtų turėjęs peilį, nematė, nei kur, nei kada jį išmetė ar padėjo. Sugrįžus pas I. Š., ten miegojo, kol juos abu pažadino atvykę policijos pareigūnai. Daugiau nieko neprisimena; žino tik, kad muštynių metu I. Š. buvo sužalotas, dėl ko rašė pareiškimą (1 t., b. l. 136-137).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. K. (E. K.) (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis) parodė atsimenantis, jog tarnybos metu buvo gautas iškvietimas, pranešta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame lošimo automatų salone yra peiliu sužalotas žmogus. Atvykę su kolega V. Ž. nurodytu adresu patalpose rado ant grindų gulintį vyriškį. Buvo paaiškinta, kad jis yra padurtas peiliu. Kur pasišalino galimas įtariamasis, niekas paaiškinti negalėjo. Nukentėjusiojo žmona ar tai sugyventinė nurodė pažįstanti įtariamąjį, lyg pasakė jo vardą, pavardę. Patikrinus per duomenų bazę, buvo rastas asmens adresas, tuo adresu gyveno jo tėvai. Nuvykus nustatytu adresu, paaiškėjo, kad ten gyvena kaltinamojo tėvas ir motina; pastarieji paaiškino, kad jų sūnus gyvena kitur. Tada kaltinamojo motina paskambino šio žmonai, pastaroji pasakė, kokiu adresu jie gyvena, nurodė, kad jo vyras su draugu yra namuose, jie miega. Išsiaiškinus adresą (atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje), buvo nuvykta. Paskambinus į domofoną, juos įsileido; atrodo, duris atidarė kaltinamojo žmona ar sugyventinė. Užėję į kambarį, rado lovoje miegančius du vyriškius, vienas pagal požymius buvo kaltinamasis. Pažadinus pastarasis bendrauti nenorėjo, buvo nusiteikęs agresyviai, keikė juos, priešinosi sulaikomas (spardėsi, bandė muštis, smūgiuoti), jam buvo uždėti antrankiai. Kolegoms padedant, vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK (kartu su kitu buvusiu vyriškiu). Paklausus dėl peilio, jis nieko neatsakė, nekalbėjo, tik priešinosi. Kaltinamojo draugas, kuris taip pat buvo sulaikytas, irgi nieko nepasakojo. Abu vyriškiai buvo neblaivūs. Tikslesnes aplinkybes parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu; perskaičius tuos parodymus (1 t., b. l. 98-99), liudytojas patvirtino, kad jie surašyti teisingai (2 t., b. l. 141-148).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, jog 2019-09-08, 03.56 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad prie lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužalotas žmogus. Jiems su porininku V. Ž. nuvykus nurodytu adresu, pačiame „(duomenys neskelbtini)“ kazino pamatė ant kilimo gulintį vyriškį, kuris buvo sąmoningas, tačiau jie su juo nesikalbėjo. Prie jų priėjo moteris A. Š., su kuria bendravo kolega V. Ž.; matė, kad moteris pateikė savo asmens dokumentą, ji jiems paaiškino, kad sužalotas vyras yra jos sugyventinis I. M. A. Š. nurodė, kad įvyko konfliktas tarp jos sugyventinio ir dviejų vyrų, kurių vieną, kaip nuolatinį kazino lankytoją, ji atpažino ir jiems išvykstant parodė socialinėje paskyroje „Facebook“, iš kurios buvo matyti, kad tai yra I. Š., gim. (duomenys neskelbtini); antro muštynėse dalyvavusio vyriškio duomenų moteris nežinojo. A. Š. sakė, kad jos sugyventinį padūrė būtent I. Š., tačiau ji nepasakojo, ar matė konkrečiai, kaip tai įvyko. Taip pat moteris nepasakojo, kaip atrodė peilis, kuriuo buvo padurtas jos sugyventinis. Kazino patalpose buvo dar vyras, t. y. A. T., ir moteris, kuri esanti jo žmona, tačiau savo tikslių duomenų nenurodė. Viskas vyko greitai, reikėjo kuo greičiau susirasti nusikaltimą padariusius asmenis, todėl kartu su V. Ž. nuvyko I. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Prieš jiems vykstant, V. Ž. POLIS II naršyklėje parodė A. Š. I. Š. nuotrauką, pastaroji patvirtino, kad tai būtent tas pat asmuo, kurį ji jiems parodė socialiniame tinkle „Facebook“. Atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), juos pasitikusi moteris pasakė esanti K. Š., o I. Š. yra jos sūnus, kuris gyvena pas savo žmoną ((duomenys neskelbtini)). Tuomet jie su V. Ž. nuvyko nurodytu adresu, į butą įleido I. Š., kuri paaiškino esanti I. Š. žmona. Pastaroji nurodė, kad I. Š. ir jo draugas E. S. miega kitame kambaryje, abu neseniai iš kažkur grįžo. Užėjus į nurodytą kambarį, abu asmenys miegojo. Jam (E. K.) priėjus prie I. Š., šis pradėjo spardytis, bandė muštis, todėl pastarajam buvo uždėti antrankiai, po ko jis nuvestas į tarnybinį automobilį. Liudytojas E. K. pažymėjo gerai matęs, kad I. Š. veidas nebuvo sužalotas, pastarasis nesiskundė, kad jam ką nors skauda. Kiek prisimena, I. Š. nieko nekalbėjo, tarnybiniame automobilyje buvo ramus (1 t., b. l. 98-99).
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas V. Ž. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu pagal gautą iškvietimą kartu su kolega E. K. nuvykę į lošimo automatų saloną rado viduje sužalotą (padurtą peiliu) vyriškį. Iš karto buvo iškviesti medikai, Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnai. Atvykę medikai nukentėjusįjį išsivežė. Apsiklausė lošimų salono darbuotoją, klausė, ar jai žinoma, kas sužalojo nukentėjusįjį. Moteris pasakė žinanti kaltininką, ji lyg surado pastarąjį per „Facebook“, parodė tą asmenį (jo veidą), pasakė vardą, pavardę. Per duomenų bazę surado tą asmenį, parodė salono darbuotojai ir ši atpažino jį, kaip sužalojusį nukentėjusįjį. Tuomet ėmė ieškoti kaltinamojo, nuvyko duomenų bazėje nurodytu adresu, paaiškėjo, kad ten gyvena pastarojo tėvai. Motina nurodė, kad sūnus yra išsikraustęs, gyvena kitur. Ji paskambino sūnaus žmonai, ši nurodė, kur jie šiuo metu gyvena (įvardino adresą), lyg pasakė, kad vyras su savo draugu yra namuose. Kartu su kolega nuvykus nurodytu adresu, žmona atidarė duris, įsileido į butą, parodė, kur miega vyriškiai (sugyventinis ar tai sutuoktinis ir jo draugas). Pažadino vyrus, informavo, kokiu tikslu atvažiavo (nurodė, kad „jūs padūrėte žmogų su peiliu“), po ko pastarieji ėmė priešintis. Kaltinamasis priešinosi aktyviai, keikėsi, vietoje atsakymo į klausimą, kur yra peilis, sulaukė tik keiksmažodžių. Abu vyrai buvo stipriai neblaivūs. Nepamena, ar sulaikytieji buvo kur nors sužaloti. Apklaustas ikiteisminiame tyrime aplinkybes nurodė teisingai, tvirtina tuos parodymus (1 t., b. l. 95-96), daugiau nieko nurodyti negali (2 t., b. l. 141-148).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas E. K., papildomai pažymėjo, kad jam (V. Ž.) pasirodė, kad sulaikomas V. Š. nelabai suprato, kas vyksta (1 t., b. l. 95-96).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1- ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Ž. 2020-09-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-09-08, apie 03.56 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, žmogus perdurtas peiliu. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. Š., peiliu sužaloto I. M. sugyventinė, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ kazino. Bendraujant su A. Š., pastaroji nurodė pažįstanti I., kuris peiliu sužalojo jos sugyventinį, po ko socialiniame tinkle „Facebook“ surado tą asmenį, kaip vėliau buvo nustatyta I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, K. Š. nurodė, kad jos sūnus išsikėlė gyventi pas žmoną, tačiau jos adreso ji nežino, todėl telefonu paskambino savo marčiai I. Š., o pastaroji pasakė, kad jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad jos vyras kartu su savo draugu E. S. neseniai grįžo ir miega namuose. Įtariamieji kūno sužalojimu I. Š. ir E. S. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų dalį (1 t., b. l. 93).
Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2019-09-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38573-19 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius (dėl I. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (1 t., b. l. 16). Gavus duomenų, jog I. M. nustatyti sužalojimai vertinami sunkiai sutrikdę sveikatą, 2020-01-16 ikiteisminis tyrimas perduotas atlikti Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams (1 t., b. l. 1-5).
2019-09-08 Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo S. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-09-08 apie 03.45 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), priešais lošimų automatų saloną „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, du vyrai užpuolė I. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurių vienas, galimai I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dūrė I. M. į pilvo sritį. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kamera, kuri priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 16).
Šalies argumentai
2019-09-08 I. M. savo protokole - pareiškime nurodė, kad 2019-09-08, apie 03.30 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ kazino, du nepažįstami asmenys, sukėlė konfliktą, kurio metu vienas iš jų du kartus dūrė jam į kairįjį šoną (1 t., b. l. 20).
2019-09-08 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėti namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte esantis lošimo automatų salonas „(duomenys neskelbtini)“ ir vieta prie šio salono įėjimo durų. Įėjimas į saloną yra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Dešinėje pusėje nuo įėjimo durų yra betoniniai laiptai, vedantys į (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus vietą prie lošimų automatų salono įėjimo, reikšmingų pėdsakų neaptikta. Prie įėjimo durų (šalia grindų kilimo) yra raudonos spalvos 1x2 cm dydžio dėmė (1 t., b. l. 23-30).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lošimų automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) administratorius 2019-09-16 pateikė įvykio vaizdo įrašą (1 t., b. l. 101). Perkėlus gautą įrašą į CD laikmeną, 2019-09-07-18 įrašas apžiūrėtas. Atidarius CD laikmeną, matomas aplankalas su užrašu ,,(duomenys neskelbtini)“; atsidarius aplankalą matyti 4 vaizdo įrašai. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą su užrašu ,,IP VLN (duomenys neskelbtini)_ch1_20190908034831_20190908035004“ vaizdo įrašo pradžia 03:48 val.; vaizdo įrašas be garso, matomas tik vaizdas. Vaizdo įrašo data 2019-09-08, vaizdas vyksta adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ automatų salone prie baro, vyriškis ir mergina apie 40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, išeina iš salono, tuo pačiu metu įeina du vyriškiai iš bendrų bruožų galimai tai E. S. ir I. Š. Vienas iš jų (E. S.) apsirengęs juodos spalvos aptemtais marškinėliais ilgomis rankovėmis ir džinsų spalvos šortais, kitas t. y I. Š., apsirengęs tamsios spalvos striuke ir pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, su savimi turi mėlynos spalvos medžiaginį maišelį. Abu prisėda prie baro. Prie baro dar sėdi vyriškis, iš bendrų bruožų matyti, jog galimai I. M., kitapus baro stovi moteris, galimai darbuotoja A. Š. Vaizdo įraše matyti, kaip A. Š. ir du vyriškiai (toliau – E. S. ir I. Š.) kalbasi, po ko I. Š. atsistoja ir išeina, po kelių sekundžių išeina ir E. S.. Vaizdo įrašo pabaiga 03:50 val.
Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą su užrašu ,,IP VLN (duomenys neskelbtini)_ch2_20190908034821_20190908035653“ vaizdo įrašo pradžia 03:48 val., vaizdo įrašas be garso, matomas tik vaizdas. Matyti automatų salono „(duomenys neskelbtini)“ įėjimas, pro kurį įeina minėti asmenys, t. y. E. S. ir I. Š., tuo pačiu metu išeina vyriškis ir mergina. Maždaug po minutės išeina E. S. ir I. Š.. Pro įėjimo durų langą matyti, kaip porelė (vyriškis ir mergina) stumdosi su E. S. ir I. Š. Iš salono vidaus ateina darbuotoja A. Š. ir I. M.; darbuotoja pasižiūri pro duris ir nueina, o I. M. išeina į lauką. Po kelių sekundžių į lauką išeina ir darbuotoja A. Š.. Pro įėjimo durų langą matyti, kaip I. M., atitraukdamas rankomis, bando juos išskirti. Matyti, kaip vyriškis su mergina vėl įeina į „(duomenys neskelbtini)“ salono vidų. Lauke toliau stumdosi I. Š. ir I. M., A. Š. bando juos išskirti. Matomos grumtynės. Staiga darbuotoja greit įbėga į salono vidų, o vyriškis ir mergina, kurie buvo viduje, išbėga į lauką. I. M. įeina į vidų šlubuodamas ir dešinę ranką laikydamas už kairio šono. Matyti, kaip darbuotoja, laikydama rankose telefoną, kažkam skambina. Prie I. M. prieina moteris – maždaug apie 40 metų, tamsiai apsirengusi, šviesių plaukų. Vaizdo įrašo pabaiga 03:54 val.
Atsidarius trečiąjį vaizdo įrašą su užrašu ,,Vln (duomenys neskelbtini)_ch2_20190908034746_20190908035825“, vaizdo įrašo pradžia 03:47 val., vaizdo įrašas be garso, fiksuojamas tik vaizdas. Matomas vaizdas toks pats kaip ir pirmajame vaizdo įraše (tik iš kitos pusės).
Atsidarius ketvirtąjį vaizdo įrašą su užrašu ,,Vln (duomenys neskelbtini)_ch6_20190908033103_20190908040024“, vaizdo įrašo pradžia 03:31 val., vaizdo įrašas be garso, matyti tik vaizdas. Vaizdas matomas lauke 03:48 val., du vyriškiai (galimai E. S. ir I. Š.) įeina į „(duomenys neskelbtini)“ lošimo automatų saloną, taip pat po kelių sekundžių išeina ir ankščiau minėti vyriškis ir moteris, kurie prisidega cigaretes ir stovi prie „(duomenys neskelbtini)“ salono. Jiems jau išeinat iš lošimo salono, išeina E. S. ir I. Š.. E. S. iškart pribėga prie vyriškio ir griebia abiem rankom jam už kaklo. Prie jų prieina moteris ir I. Š., kurie bando juos išskirti. Kas vyksta toliau, nebesimato. Pro salono duris išeina I. M., taip pat ir darbuotoja A. Š.. I. Š. ir vyriškis prieina, I. M. atitraukia vyriškį nuošaliau. E. S. nueina (nematyti, link kur). I. Š. su I. M. susistumdo, matyti, kad jie konfliktuoja, tarp jų atsistoja A. Š.. Tuomet prieina vyriškis ir mosikuoja rankomis, I. M. paima vyriškį už rankos ir palydį į salono vidų, kartu su juo nueina ir mergina. 03:51 val. I. Š. iš kišenės išsitraukia įrankį; dėl prastos kokybės ir apšvietimo nematyti, koks tai įrankis, ir laiko jį dešinėje rankoje. Toliau lieka I. M., I. Š. ir A. Š.. I. M. iš kairio kumščio smogia I. Š. į galvos sritį, smūgio metu I. Š. iš dešinės rankos nežinomu įrankiu duria I. M. į kairįjį šoną. I. M. pribėga prie I. Š. ir spiria iš kairės kojos jam į dešinį šoną; matyti, kaip I. Š. iš dešinės rankos nežinomu įrankiu antrą kartą duria I. M. į kairįjį šoną. I. M. atsitraukia, pasilenkęs laikosi už kairiojo šono. Prie įvykio vietos ateina E. S., iškelia abi rankas į viršų ir nueina. I. Š. taip pat nueina. Darbuotoja A. Š. su I. M. nueina į salono „(duomenys neskelbtini)“ vidų (1 t., b. l. 37-38).
2020-01-15 specialisto išvadoje Nr. G 3270/2019(01) konstatuota, kad I. M. nustatytos dvi durtinės - pjautinės pilvo kairės pusės žaizdos, iš kurių viena kiauryminė su tuščiosios žarnos sužalojimu. Žaizdos padarytos duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl kiauryminės pilvo žaizdos su tuščiosios žarnos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kita pilvo sienos žaizda atskirai nuo kiauryminės vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. M. rankose sužalojimų nėra. Nustatyti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nustatytos žaizdos galėjo būti padarytos ne ilgai trukus viena po kitos (1 t., b. l. 51-52).
2019-09-08 tyrimui buvo pateikti marškinėliai, kuriuos sužalojimo metu dėvėjo nukentėjusysis I. M., šie marškinėliai apžiūrėti. Apžiūros metu kairiame šone matosi dvi skylės ir raudonos spalvos dėmės. 2020-02-05 marškinėliai atiduoti I. M. saugojimui (iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas) (1 t., b. l. 53-58).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad I. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta ir nekelia abejonių.
Kaltinamasis I. Š. savo kaltę pripažino. Nors ikiteisminio tyrimo metu pirmųjų apklausų metų kaltinamasis parodymų dėl, pastarojo teigimu, jaučiamo nerimo ir prastos savijautos nedavė arba apklausiamas teigė įvykio aplinkybių neatsimenantis (2 t., b. l. 10, 23-24), tačiau trečios apklausos metu kaltę pilnai pripažino ir patvirtino su savimi turėtu atlenkiamu peiliu du kartus dūręs nukentėjusiajam I. M.. Nežiūrėjo, kur nukentėjusiajam pataikė, tačiau neneigė nustatytų aplinkybių, jog abu peilio dūriai buvo į pilvo sritį (2 t., b. l. 27-28). Analogiškos pozicijos kaltinamasis laikėsi ir teisme, t. y. I. Š. pilnai pripažino savo veiksmais (panaudodamas peilį) sunkiai sužalojęs nukentėjusiojo I. M. sveikatą. Analizuojant kaltinamojo parodymus, matyti, kad I. Š. ne kartą pažymėjo, kad jo veiksmai sekė po to, kai pats nukentėjusysis I. M. panaudojo prieš jį (I. Š.) fizinius veiksmus. Visgi tuo pačiu kaltinamasis sutiko ir patvirtino, kad, nepaisant nukentėjusiojo pirminių veiksmų, jo reakcija į juos buvo neadekvati, peilį panaudojo iš esmės dėl menkavertės dingsties, elgdamas chuliganiškai (2 t., b. l. 121-129). Taigi laikytina, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą kaltinimą pripažino pilna apimtimi.
Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti gausūs įrodymai. Pirmiausia I. Š. kaltė grindžiama nukentėjusiojo I. M. ir A. Š., kurių vienas (I. M.) tiesiogiai dalyvavo konflikte, o kita (A. Š.) tiesiogiai buvo įvykio vietoje, parodymais. Pastarųjų duoti parodymai yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, todėl iš naujo nekartotini. Pažymėtina tik, jog I. M. ir A. Š. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas su kaltinamuoju I. Š. kilusio konflikto metu. Po to, kai po apsižodžiavimo nukentėjusysis trenkė bei spyrė kaltinamajam, šis nedelsdamas sudavė I. M. atgal. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo stovėjusi A. Š. patvirtino mačiusi, kaip pribėgęs prie nukentėjusiojo kaltinamasis du kartus smogė į šoną. Nors dėl greitai besiklostančios įvykio eigos nė vienas kaltinamojo rankose peilio nespėjo pamatyti, tačiau nukentėjusysis I. M., pajutęs perštėjimą/deginimą šone, pakėlė marškinėlius, po ko iš karto buvo matyti dūrių vieta, nukentėjusysis garsiai sakė esantis „padurtas peiliu“, iš sužalotos vietos tekėjo kraujas. Tai, kad nukentėjusysis į lošimo automatų saloną grįžo sužalotas (susiėmęs už pilvo, „padurtas“) patvirtino ir liudytojai A. T. bei M. S., pastarieji iš A. Š. sužinojo, kad jos sugyventinį sužalojo mažesnio ūgio, smulkesnio sudėjimo vyriškis, kuris liudytojams sugrįžus į salono vidų, liko lauke. Atvykusiems policijos pareigūnams buvo iš karto įvardintas įvykio kaltininkas, apklausti kaip liudytojai E. K. ir V. Ž. parodė, kad A. Š. įvardino, jog nukentėjusįjį sužalojo nuolatinis salono lankytojas, surado jį ir parodė socialiniame tinkle, po ko asmuo buvo ieškomas policijos sistemos duomenų bazėje, išsiaiškintas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, vėliau faktinė gyvenamoji vieta, galiausiai I. Š. kartu su savo draugu E. K. tą pačią naktį ir buvo sulaikyti. Suprantama, jog kaltinamojo draugas E. K. vengė nurodyti kaltinamojo veiksmus, teigė nematęs arba neatsimenantis, kas vyko tarp I. Š. ir I. M., nors sprendžiant iš vaizdo įrašo, liudytojas, kuris, priešingai nei stengiasi įtikinti, buvo ne prie važiuojamosios kelio dalies, o jau sugrįžęs, iš karto po dūrių mosikuodamas rankomis ir rodydamas apsiraminti eina link nukentėjusiojo ir liudytojos. Be to, net ir E. S. patvirtino girdėjęs, kaip nukentėjusysis, šalia kurio buvo tik kaltinamasis I. Š. ir liudytoja A. Š., šaukė „mane padūrė“.
Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę patvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga, iš kurios matyti, kaip I. Š. rankoje turimu įrankiu (pats įrankis neįžiūrimas) du kartus duria nukentėjusiajam I. M. į kairio šono sritį, po ko nukentėjusysis atsitraukia, pasilenkia ir susiima už kairiojo šono (1 t., b. l. 37-38; kompaktinis diskas su įrašais pridėtas prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio). Specialisto išvadoje Nr. G 3270/2019(01) konstatuota, kad I. M. nustatytos dvi durtinės - pjautinės pilvo kairės pusės žaizdos, iš kurių viena kiauryminė su tuščiosios žarnos sužalojimu. Žaizdos padarytos duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatyti sužalojimai visumoje dėl kiauryminės pilvo žaizdos su tuščiosios žarnos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kita pilvo sienos žaizda atskirai nuo kiauryminės vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. M. rankose sužalojimų nėra. Nustatyti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nustatytos žaizdos galėjo būti padarytos ne ilgai trukus viena po kitos (1 t., b. l. 51-52). Taigi toks specialisto išvados turinys pilnai sutampa su anksčiau aptartais įrodymais ir juos patvirtina. Abejonių, kad būtent kaltinamojo veiksmais, suduodant du smūgius peiliu į pilvo sritį, buvo padaryti nukentėjusiajam I. M. nustatyti sužalojimai, sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, nėra.
Tuo pačiu teismas laiko įrodyta, kad nusikalstamą veiką, sunkiai sutrikdant kitam asmeniui sveikatą, kaltinamasis I. Š. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Praktikoje galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). Skunde nurodoma ir tai, kad teismų praktikoje dėl dviejų nepažįstamų asmenų viešoje vietoje įvykusio žodinio ar minimalaus fizinio kontakto konflikto atlikti tyčinio fizinio smurto veiksmai kvalifikuojami kaip atlikti dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017). Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K- 7/2013, 2K-383/2015).
Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaip tik matyti, kad tarp kaltinamojo I. Š. ir nukentėjusiojo I. M. nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto. Jie iki įvykio vienas kito asmeniškai nepažinojo, nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų konkrečiai dėl kažko nesutarę ar turėję dingstį išsiaiškinti. Nors, kaip nustatyta, nukentėjusysis I. M. pirmas panaudojo fizinius veiksmus prieš kaltinamąjį (sudavė rankomis ir vieną kartą spyrė), tačiau nekyla abejonių, jog kaltinamojo atsakas į tokį nukentėjusiojo elgesį buvo neadekvatus ir pastarasis peilį panaudojo dėl mažareikšmės dingsties. Iš vaizdo įrašų medžiagos galima spręsti, kad I. Š. peilį buvo išsitraukęs dar iki prasidedant konfliktui su I. M. (pasibaigus konfliktui tarp E. S. ir A. T.), taigi, toks pastarojo veiksmas dar iki susidūrimo su nukentėjusiuoju neatitiko visuomenėje priimtinų elgesio normų, o peilio panaudojimas kilusio menkaverčio konflikto su I. M. metu buvo nulemtas priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti nepagarbą jiems, kaltinamojo veiksmų peiliu duriant nukentėjusiajam į pilvo sritį paskatos buvo aiškiai chuliganiškos. Dėl išdėstytų aplinkybių kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors valstybinis kaltintojas minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenurodė nei kaltinamajame akte, nei teisme prašė pripažinti ją egzistuojant, vis dėlto, teismo vertinimu, įvardinta lengvinanti aplinkybė yra konstatuotina. Tai, kad kaltinamasis išsamesnius parodymus davė tik po to, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis ir paties kaltinamojo veiksmai, nereiškia, jog pirmųjų dviejų apklausų metu I. Š. sąmoningai vengė nutylėti tikrąsias įvykio aplinkybes, tokiu būdu tikėdamasis išvengti atsakomybės. Nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai neblaivus, iš liudytojų E. K. ir V. Ž. parodymų matyti, kad pastarasis pažadintas sunkiai orientavosi, V. Ž. teigimu, atrodė, kad net nesupranta, dėl ko yra sulaikomas, dėl ko nepaneigtina, kad I. Š. tikrųjų įvykio aplinkybių galėjo išties neatsiminti. Kaltinamasis po įvykio niekur nesislėpė, grįžo į namus, kuriuose rastas miegantis. Tiesa, peilio I. Š. su savimi jau nebeturėjo, tačiau, sprendžiant iš liudytojų parodymų, pastarojo būsena girtumo prasme buvo tokia, jog neleidžia kategoriškai teigti, kad kaltinamasis peilį būtų sąmoningai kažkur paslėpęs ar jį išmetęs. Tikėtina, jog pamatytas vaizdo įrašas padėjo atsiminti įvykio eigą ir detales, kurias apklausiamas kaltinamasis pagal galimybes parodė ir apibūdino, kaltės neneigė, išreiškė gailėjimąsi. Teiginiai, kuriais kaltinamasis pabrėžė nukentėjusiojo veiksmus, iniciavusius fizinį konfliktą, nepaneigia kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, juo labiau, kad atitinkamas nukentėjusiojo elgesys pripažintinas kaip provokuojantis ir turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat pažymėtina, kad teisme išsakyta nukentėjusiojo pozicija, kad jo nebuvo atsiprašyta, prieštarauja rašytiniame dokumente jo paties nurodytai pozicijai (2 t., b. l. 108), taip pat galima matyti, kad nukentėjusysis apskritai nėra linkęs priimti kaltinamojo atsiprašymo, teisiamojo posėdžio metu nesutiko paduoti kaltinamajam ranką, kas, atsižvelgiant į I. M. sukeltas sunkias sveikatos sutrikdymo pasekmes, nėra nesuprantama, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo veiksmų dėl kaltės pripažinimo, gailėjimosi bei atsiprašymo dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Š. sudarė su nukentėjusiuoju I. M. susitarimą dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiajam yra atlyginta 5 000 Eur dydžio žala, teismui I. M. patvirtino, kad žala jam pilnai atlyginta ir jis jokių reikalavimų kaltinamajam nebeturi (2 t., b. l. 108). Be to, kaltinamasis yra sudaręs susitarimą ir su Vilniaus teritorine liginių kasa, I. Š. įsipareigojo 3 562,33 Eur dydžio turtinę žalą atlyginti per 60 mėnesių laikotarpį ir tokios pareigos, kaip matyti iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymo kopijų, laikosi (2 t., b. l. 109-11). Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Atsižvelgiant į tokias nuostatas, susijusias su aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, bei anksčiau išdėstytas aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam I. M. atlyginto žalos bei įsipareigojimo per nustatytą terminą atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, darytina išvada esant pagrindą pripažinti I. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Taip pat teismas turi pagrindą konstatuoti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Pažymėtina, kad ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Iš kaltinamojo, o taip pat ir paties nukentėjusiojo parodymų bei, svarbiausia, vaizdo įrašo matyti, kad kilusio konflikto metu pirmas fizinius veiksmus pavartojo būtent nukentėjusysis I. M. Pastarasis sudavė smūgius rankomis, spyrė iš kojos, po ko sekė kaltinamojo veiksmai, t. y. du dūriai į nukentėjusiojo kairiojo šono sritį. Nepaisant to, kad kaltinamojo reakcija, panaudojant peilį ir duriant į iš esmės gyvybiškai pavojingą sritį, buvo neginčytinai neadekvati, visgi paties nukentėjusiojo elgesys, pradedant fizinius veiksmus, vertintinas kaip rizikingas ir paskatinęs kaltinamąjį nusikalsti, juo labiau, kad pastarasis peilį buvo išsitraukęs jau anksčiau, tačiau, iki kol I. M. nesiėmė smurtinių veiksmų, jo nepanaudojo.
Kaltinamojo I. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog dėl pastarosios aplinkybės konstatavimo kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas (2 t., b. l. 121-129).
Skirdamas I. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog I. Š. padarė baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurį baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų. Minėta nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, nustatytos trys atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina tai, kad I. Š. yra teistas, teistumas neišnykęs (2 t. b. l. 38-43), svarbu tai, kad dalis anksčiau padarytų nusikaltimų taip pat buvo nukreipti į žmogaus sveikatą, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką pastarajam teko atlikti laisvės atėmimo bausmę. I. Š. ne kartą baustas ir administracine tvarka, dalis įvykdytų administracinių nusižengimų yra susiję su alkoholio vartojimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 34-37). Taip pat nurodytina, jog kaltinamasis yra vedęs, turi mažamečių vaikų, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 112).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam I. Š. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, t. y. kaltinamajam I. Š. skirtina 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Skirti mažesnės trukmės bausmę teismas nemato galimybių, kadangi kaltinamasis praeityje teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, ypač reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog nusikaltimas žmogaus sveikatai yra ne pirmas, kas leidžia spręsti, jog kaltinamojo polinkis konfliktinėje situacijoje griebtis smurtinių veiksmų prieš kitą asmenį yra neatsitiktinis, nuo nusikalstamų veikų darymo kaltinamojo neatgrasė net ir jau atlikta laisvės atėmimo bausmė. Prašydamas švelnesnės bausmės, kaltinamasis akcentavo turintis vaikus, norintis matyti juos augančius, išlaikyti, tačiau pabrėžtina, kad šeiminė situacija kaltinamajam buvo aiškiai žinoma ir ji nesulaikė nuo naujo nusikaltimo. I. Š. jau atliko laisvės atėmimo bausmę, taigi, buvo atskirtas nuo šeimos, todėl puikiai suvokė jam ir jo šeimai teksiančias patirti pasekmes naujo nusikaltimo atveju.
Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių pusiausvyrą, griežtesnė bausmė neskirtina, teismo nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis vertintinas kaip pakankamas BK 41 straipsnyje įtvirtintai bausmės paskirčiai pasiekti.
Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų
Kaltinamajam I. Š. atlyginus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. M. patirtą žalą, procesas dėl pastarojo pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (2 t., b. l 108, 121-129).
Patvirtintina civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo I. Š. 2020 m. vasario 13 d. sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2828, kuria I. Š. įsipareigojo per 60 (šešiasdešimt) mėnesių laikotarpį atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui – 3 562,33 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt du eurus trisdešimt tris euro centus), nuo 2020 m. vasario 13 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 59 Eur, pirmos įmokos suma – 81,33 Eur. Atsižvelgiant į sudarytą minėtą sutartį, procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., 05.20 val., iki 2019 m. rugsėjo 9 d., 15.26 val., t. y. dvi paras (2 t., b. l. 1, 18). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam I. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 13, 16), paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (įdėtas į voką ir prisegtas prie 1-ojo tomo galinio viršelio) paliktinas saugoti kartu su baudžiamąją byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. (I.) Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti I. Š. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., 05.20 val., iki 2019 m. rugsėjo 9 d., 15.26 val., t. y. dvi paras, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. Š. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
I. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. M. (I. M.) civilinio ieškinio nutraukti.
Patvirtinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir I. Š. 2020 m. vasario 13 d. sudarytą žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2828 visomis joje išdėstytomis sąlygomis.
Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.