- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- eI-1956-811/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00220-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Atsakovas
- Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovei Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi priimtas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 3R-549 (AG-442/07-2018) (toliau – Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas ir įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (arba per kitą protingą teismo nustatytą terminą) sutvarkyti vieną iš ginčo kelių (bendro naudojimo kelią, esantį šiaurinėje pusėje, vedantį nuo kelio Pastrėvys-Aukštadvaris, per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjo sklypo (duomenys neskelbtini) arba pietinėje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje per su sklypu besiribojančius tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), vedantį bendro naudojimo kelią, susijungiantį su keliu Pastrėvys-Aukštadvaris), pradėti vykdyti šio kelio priežiūrą (remontą) bei įtraukti šį kelią į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Tuo pačiu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės jo už skundo teismui parengimą patirtas 500 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad iki jam priklausančio žemės sklypo pažymėti du privažiavimai: 4 m. bendro naudojimo kelias, esantis šiaurinėje pusėje, vedantis nuo kelio (duomenys neskelbtini), per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjo žemės sklypo (toliau – Kelias Nr.1) ir pietinėje pareiškėjo žemės sklypo dalyje per su šiuo sklypu besiribojančius tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) vedantis 4 m. bendro naudojimo kelias, susijungiantis su keliu (duomenys neskelbtini) (toliau – Kelias Nr. 2 ). Pareiškėjas dėsto aplinkybes apie susirašinėjimą nuo 2013 m. su atsakove dėl informacijos apie šiuos kelius pateikimo, šių kelių priežiūros bei geodezinių matavimų.
Pareiškėjo teigimu, atsakovei 2013 m. spalio 31 d. rašte atsisakius vykdyti kelio priežiūros darbus, pareiškėjas 2014 m. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (toliau – Seimo kontrolierius), kuri 2015 m. birželio 11 d. raštu Nr. 4D-2014/2-1725/3D-1579 pateiktoje 2015 m. birželio 11 d. pažymoje „Dėl N. Z. skundo prieš Elektrėnų savivaldybės administraciją“ Nr. 4D-2014/2-1725 (toliau – Pažyma) nurodė, kad Seimo kontrolierius atsižvelgdamas į tai, kad tolesnis Pareiškėjo skunde keliamo klausimo dėl Kelio Nr. 1 ir Kelio Nr. 2 priežiūros, taisymo (remonto) sprendimas galimas tik Savivaldybės tarybai minėtus kelius įtraukus į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir schemą bei priėmus sprendimą dėl lėšų šių kelių priežiūrai, taisymui (remontui) skyrimo, t. y. kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje, priėmė išvadą pareiškėjo skundo dėl atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant kelių, kuriais pareiškėjas privažiuoja prie savo žemės sklypo, priežiūros, taisymo (remonto) klausimą tyrimą nutraukti, bei rekomendavo atsakovui ateityje pareiškėjui pateikti tikslią informaciją, patikrinti Kelio Nr. 1 ir Kelio Nr.2 būklę, pateikti išvadą, ar jie yra tinkami naudoti ir privažiuojami ir spręsti klausimą dėl kreipimosi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių (toliau – NŽT Elektrėnų skyrius) dėl Kelių Nr. 1 ir Nr. 2 užimamų žemės plotų suformavimo atitinkamame žemės valdos projekte bei dėl šių kelių įrašymo į Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą bei schemą.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydamas užklausti Elektrėnų savivaldybę apie per 3 metus atliktus kelio priežiūros veiksmus. Seimo kontrolierius 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4D-2017/2-1302/3D-2822 „Dėl jūsų skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ (toliau – 2017-09-21 raštas) nurodė atsakovei atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skundą ir pateikti jam motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą, jo kopiją pateikiant Seimo kontrolieriui, patikrinti Kelių Nr. 1 ir Nr. 2 būklę bei pateikti išvadą, ar šie keliai yra tinkami naudoti ir pravažiuojami, taip pat informuoti, kada, kokių veiksmų bei kuo vadovaujantis (nuo Seimo kontrolieriaus Pažymos surašymo dienos) atsakovas ėmėsi dėl Kelių Nr. 1 ir Nr. 2 įrašymo į Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą bei schemą; jeigu nesiėmė jokių veiksmų, informuoti, dėl kokių priežasčių, kuo vadovaujantis bei kada ir kokių veiksmų numatoma imtis. Atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 03.2-10-1700 atsakė pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui, nurodydama, kad išsamesnį atsakymą pateiks gavusi informaciją iš NŽT Elektrėnų skyriaus. Nesulaukęs atsakymo, pareiškėjas nurodo 2018 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu kreipęsis į atsakovę ir Seimo kontrolierių. Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. elektroniniu laišku atsakė pareiškėjui, kad pagal finansines galimybes Kelias Nr. 2 bus pažvyruotas ir paprofiliuotas greideriu, taip pat, kad vykdomos viešųjų pirkimų procedūros naujai Elektrėnų vietinės reikšmės kelių schemai parengti ir rengiant schemą bus įtrauktas ir Kelias Nr.2. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Seimo kontrolierių ir atsakovę, teigdamas, kad jokie kelio tvarkymo darbai neatlikti bei prašydamas atsakovę nurodyti, kada jie bus atlikti. Pareiškėjo teigimu, atsakovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. gavo Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 4D-2018/2-1091/3D-2355 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“, adresuotą taip pat pareiškėjui, kuriame atsakovei buvo nurodyta atidžiai išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsakovės pareigūnų veiksmų (neveikimo) nesprendžiant kelio remonto klausimo ir pateikti motyvuotą bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą (jo kopiją pateikiant Seimo kontrolieriui), informuojant ar yra parengta atsakovės vietinės reikšmės kelių schema, o jeigu ne - nurodyti priežastis bei kada numatoma ją parengti, tuo pačiu, nurodyti, ar į šią schemą yra įrašyti Kelias Nr. 1 ir Kelias Nr. 2, o jeigu neįrašyti – nurodyti priežastis bei teisės aktus ir pranešti, ar 2018 metais buvo atliekami šių kelių remonto (priežiūros) darbai, jeigu jie atlikti – nurodyti juos, priešingu atveju nurodyti priežastis ir teisės aktus ir pranešti, ar šiais metais numatoma juos atlikti, o jeigu ne – nurodyti priežastis ir teisės aktus.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė 2018 m. spalio 12 d. raštu pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui atsakė, kad Kelias Nr. 1 veda tik į vieną sodybą, Kelias Nr. 2, kuris yra išvažiuojamas gruntinis kelias, veda tik į dvi sodybas. Sudarant Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, traukiami keliai, kurie veda ne mažiau kaip į tris sodybas, todėl minėti keliai kaip neatitinkantys šio reikalavimo, nebuvo įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Pareiškėjo teigimu, tuo pačiu atsakovė nurodė, kurie keliai Elektrėnų savivaldybėje tvarkomi pirmiau.
Pareiškėjas nurodo, kad gavęs šį raštą, pateikė skundą Komisijai, kuriame prašė: 1) detaliai išnagrinėti skundą, kuris tęsiasi nuo 2013-06-13; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. bent jau vieną iki pareiškėjo žemės sklypo vedantį vietinės reikšmės kelią (Kelią Nr. 1 arba Kelią Nr. 2) įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą; 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti bent jau vieną vietinės reikšmės kelią (Kelią Nr. 1 arba Kelią Nr. 2) bei vykdyti tolimesnę jo priežiūrą.
Išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjo skundą Komisija Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl dviejų kelių, vedančių iki pareiškėjo žemės sklypo, sutvarkymo, t. y. šių kelių įregistravimo, įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą, tvarkymo ir tolimesnės priežiūros, ir pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Komisijos Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, t. y. su ta Sprendimo dalimi, kuria Komisija ne įpareigojo atsakovę per tam tikrą terminą atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, tačiau įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą. Pareiškėjo teigimu, ši Sprendimo dalis nemotyvuota, ir visiškai nepagrįsta. Pareiškėjas vadovaujasi Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 4 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatomis ir iš esmės pasisako dėl atsakovė veiksmų ir pozicijos, susijusios su ginčo kelių tvarkymu, bei atsakovės sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, nuo 2013 metų iki šiol trunkantis atsakovės neveikimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Atsakovės argumentus, kurių pagrindu atsisakoma nustatyti terminą Keliui Nr. 1 ir Nr. 2 sutvarkyti, pradėti prižiūrėti bei įrašyti į vietinės reikšmės kelių sąrašą, laiko neobjektyviais ir teigia, kad atsakovė neteisėtai nevykdo jai teisės aktų nustatytų pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vadovaujasi Kelių įstatymo, Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatomis, reglamentuojančiomis kelių projektavimą, tiesimą, statybas, rekonstrukcijas, taisymą (remontą) ir priežiūrą ir teigia, kad pareiškėjo Kelias Nr. 1 ir Kelias Nr. 2 yra tik bendro naudojimo projektiniai keliai, numatyti Pastrėvio kadastro vietovės teritorijos žemėtvarkos projekte, tačiau neatitinkantys keliams teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad jie būtų įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Teigia, kad Kelio Nr. 1 vietoje yra pieva, o Kelias Nr. 2 yra išvažiuojamas gruntinis kelias, tačiau jis eina per 3 privačius sklypus ir nėra tiksliai žinomos aiškios šio kelio ribos, todėl Elektrėnų savivaldybės administracija negali imtis jokių veiksmų įtraukiant šį kelią į vietinės reikšmės kelių sąrašą, kol nebus patikslinti minėtų sklypų kadastriniai duomenys. Nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. V.TS-257 nutarė rengti Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemą, kurios planavimo tikslas - sudaryti sąlygas racionaliai naudoti žemės naudmenas, numatyti vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymą ir papildymą. Į šią schemą Kelią Nr. 1 planuojama įtraukti kaip 3 kategorijos vietinės reikšmės kelią.
Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad kelių įtraukimas į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus yra išimtinai savivaldybės kompetencija. Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau aiškindama sistemiškai teisės normas daro išvadą, kad šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius (Vietos savivaldos įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai) Nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 5 sprendimu Nr. TS-270 patvirtintame Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygomis užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos apraše (toliau - Aprašas) nustatyta, kad kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti naudojamos pagal Elektrėnų savivaldybės pateiktus ir su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos suderintus sąrašus (Aprašo 7 punktas), prašymai dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo teikiami iki einamųjų metų gruodžio 1 d. savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymus gali teikti visi juridiniai ir fiziniai asmenys (Aprašo 3 punktas) Savivaldybės administracijos Ūkio plėtros ir investicijų skyrius pagal gautus prašymus parengia Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti objektų sąrašą (Aprašo 5 punktas). Teigia, jog Apraše nenumatytas terminas, per kurį konkretus kelias turi būti suprojektuojamas, atliekami jo kadastriniai matavimai, jis suformuojamas ir apskaitomas vietinės reikšmės kelių sąraše, jis iš esmės sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl darbų tiesiant kelius, juos tvarkant, kad jie atitiktų Kelių įstatymo ir kitų aktualių teisės aktų keliamus reikalavimus finansavimo, įrašymo į kelių sąrašus būtų svarstomi ir vertinami. Nurodo, kad Elektrėnų savivaldybė, vadovaudamasi diskrecijos teise, sudarinėdama vietinės reikšmės kelių sąrašus, nusprendė į sąrašus įtraukti tuos kelius, kurie veda ne mažiau kaip į tris sodybas. Šiuo atveju Kelias Nr. 1 veda į vieną sodybą, Kelias Nr. 2 - į 2 sodybas, todėl šie keliai į minėtus sąrašus nebuvo įtraukti.
Nurodo, kad rengiamoje Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių schemoje Kelias Nr. 1 bus įtrauktas kaip 3 kategorijos vietinės reikšmės kelias, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas nuo 2013 m. nesiėmė jokių veiksmų problemai spręsti. Teigia, jog nėra galimybės minėtos kelio atkarpos įtraukti į ateinančių metų vietinių kelių ir gatvių finansavimo sąrašą, nes abu ginčo keliai yra tik projektiniai keliai ir į vietinės reikšmės kelių sąrašą jie nėra įtraukti.
Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punktais, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu ir teigia, kad savivaldybės biudžeto bei valstybės biudžeto lėšos (Kelių priežiūros ir plėtos programos lėšos) vietinės reikšmės kelių priežiūrai, taisymui ir tiesimui skiriamos savivaldybės tarybos sprendimais. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės administracijos direktorius, administruodamas savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, jam teisės aktais priskirtas funkcijas (kartu ir vietinės reikšmės kelių priežiūrą) įgyvendina pagal skirtą finansavimą. Nurodo, kad kelio remonto darbų finansavimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų vietinės reikšmės viešiesiems keliams tiesti, rekonstruoti ir taisyti, dydžiu. Taigi savivaldybės pareigūnų veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytais klausimais priklauso nuo savivaldybės finansavimo galimybių ir savivaldybės tarybos sprendimais paskirtų lėšų dydžio, kurios yra ribotos. Teigia, kad teisės aktai nenustato termino per kurį savivaldybė turi įtraukti kelius į vietinės reikšmės kelių sąrašą bei jį sutvarkyti todėl, pareiškėjo prašymą nustatyti terminą minėtų kelių įtraukimui į vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jį sutvarkyti laiko nepagrįstu. Atkreipia dėmesį į tai, kad kelio projektavimo, kadastrinių matavimų procedūros bei remonto darbai užima nemažai laiko ir sąnaudų, todėl tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigojant atsakovę iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įtraukti vieną iš pareiškėjo nurodytų kelių į vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jį sutvarkyti, praktiškai nebūtų galima įvykdyti, nes iki to laiko nebūtų įvykdytos visos reikiamos procedūros, taip pat gali pritrūkti lėšų keliui įrengti ir sutvarkyti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 3R-549 (AG-442/07-2018) dalies, kuria pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas.
Iš Komisijos medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 13 d. atsakovei adresuotame prašyme prašė pateikti informaciją apie kelią, vedantį iki jam priklausančio sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos medžiagos b. l. 4). Atsakovė 2013 m. birželio 18 d. raštu Nr. 03.2-07-900 pareiškėjui atsakė, kad jis iki savo sklypo gali privažiuoti servitutiniais keliais per privačius žemės sklypus ir dėl išsamesnės informacijos pasiūlė kreiptis į NŽT Elektrėnų skyrių (Komisijos medžiagos b. l. 5). NŽT Elektrėnų skyrius 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 51SD-(14.51.92.)-1362 pateikė pareiškėjui informaciją apie ginčo kelius, kuriais galima privažiuoti iki pareiškėjo sklypo ir pasiūlė pareiškėjui dėl šių kelių priežiūros, taisymo, tiesimo kreiptis į Elektrėnų savivaldybę (Komisijos medžiagos b. l. 7-8). Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas patikslinti jos 2013 m. birželio 18 d. rašte Nr. 03.2-07-900 pateiktą informaciją (Komisijos medžiagos b. l. 10). Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 03.207-1329 paaiškino pareiškėjui, kad ginčo keliai galėtų būti vietinės reikšmės vidaus keliais, tačiau savivaldybė gali juos pripažinti įsiterpusiais ir teisėtai prisiimti įsipareigojimus dėl jų priežiūros galėtų tik tada, kai žemės sklypų savininkai atliks geodezinius matavimus, po kurių keliai liktų laisvoje valstybinėje žemėje ir būtų įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Tuo pačiu nurodė, kad savivaldybės administracija negali finansuoti privačių žemės sklypų matavimų ar įrengti teisiškai nesutvarkytų kelių ir pasiūlė pareiškėjui naudotis NŽT Elektrėnų skyriaus nurodytais privažiavimais (Komisijos medžiagos b. l. 11). Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių, prašydamas patvirtinti ar paneigti Elektrėnų savivaldybės 2013 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 03.207-1329 teiginius (Komisijos medžiagos b. l. 12). NŽT Elektrėnų skyrius 2013 m. spalio 9 d. raštu Nr. 51SD-(14.51.92.)-1767 išdėstė pareiškėjui teisės aktų nuostatas, susijusias su ginčo kelių formavimu atskirais žemės sklypais (Komisijos medžiagos b. l. 13). Pareiškėjas 2013 m. spalio 24 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas teisės aktais pagrįsti atsisakymą vykdyti kelių priežiūrą, taip pat atsisakymą vykdyti kelių priežiūrą nesant geodezinių matavimų (Komisijos medžiagos b. l. 14). Atsakovė 2013 m. spalio 31 raštu Nr. 032-07-1660 atsakė pareiškėjui, kad jo minimas privažiavimas nepriklauso Elektrėnų savivaldybei nuosavybės teise, nėra ir šiuo metu negali būti registruotas VĮ Registrų centre bei įtrauktas į vietinės reikšmės kelių sąrašą; taip pat kad savivaldybė negali teisėtai finansuoti šio kelio remonto ir priežiūros darbų (negali būti panaudotos biudžeto lėšos), taip pat negali finansuoti privačių žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų, o įsipareigojimus dėl kelio įteisinimo ir priežiūros galėtų prisiimti tik tuo atveju, jeigu jis būtų laisvoje valstybinėje žemėje. Tuo pačiu nurodė, kad prioritetas teikiamas keliams, kurie skirti privažiuoti ne vienam, bet keliems nuolatiniams gyventojams (Komisijos medžiagos b. l. 15).
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydamas išnagrinėti ginčą (Komisijos medžiagos b. l. 16-17). Seimo kontrolierius 2015 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. 4D-2014/2-1725 nusprendė pareiškėjo skundo dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant kelių, kuriais pareiškėjas privažiuoja prie žemės sklypo (kadastro Nr. 7957/0001:87), priežiūros, taisymo (remonto) klausimą tyrimą nutraukti (Komisijos medžiagos b. l. 20-28). Tuo pačiu Seimo kontrolierius rekomendavo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui atkreipti dėmesį, kad nagrinėdami pareiškėjo prašymą savivaldybės administracijos pareigūnai suteikė pareiškėjui netikslią (klaidinančią) informaciją, susijusią su kelių statusu, bei imtis priemonių, kad ateityje būtų suteikiama tiksli informacija; patikrinti ginčo kelių būklę ir pateikti išvadą, ar šie keliai yra tinkami naudoti ir pravažiuojami; spręsti klausimą dėl kelių užimamų žemės plotų suformavimo atitinkamame žemės valdos projekte ir šių kelių įrašymo į Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą bei schemą.
Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Seimo kontrolierių, nurodydamas, kad po jo skundo nagrinėjimo 2014-2015 metais Elektrėnų savivaldybė buvo atsiuntusi raštą apie aplinkinio sklypo matavimus, tačiau daugiau niekas nepasikeitė, kelia neprižiūrimi (Komisijos medžiagos b. l. 29). Seimo kontrolierius 2017 m. rugsėjo 21 raštu Nr. 4D-2017/2-1302/3D-2822 pranešė pareiškėjui, kad atsisako tirti skundą, nes jį pirmiausia tikslinga nagrinėti savivaldybėje (Komisijos medžiagos b. l. 30-34). Tuo pačiu Seimo kontrolierius nurodė persiunčiantis skundą nagrinėti pagal kompetenciją Elektrėnų savivaldybei.
Elektrėnų savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 03.2-10-1700 pranešė pareiškėjui apie savivaldybės kreipimąsi į NŽT Elektrėnų skyrių dėl informacijos pateikimo apie kelių teisinį statusą ir parametrus ir nurodė, kad gavę šią informaciją, pateiks pareiškėjui išsamesnį atsakymą (Komisijos medžiagos b. l. 35).
Iš Seimo kontrolieriaus 2018 m. sausio 17 d. rašto Nr. 4D-2017/2-1302/3D-147 (Komisijos medžiagos b. l. 38-39) matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į Seimo kontrolierių, nurodydamas, kad iš Elektrėnų savivaldybės nėra gavęs išsamaus atsakymo į Seimo kontrolieriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu persiųstą pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. skundą. Tuo pačiu matyti, kad Elektrėnų savivaldybė 2018 m. sausio 15 d. pranešė pareiškėjui, kad pagal finansines galimybes pareiškėjo prašyme minimas Kelias Nr. 2 bus pažvyruotas ir paprofiliuotas greideriu, taip pat apie vykdomas viešųjų pirkimų procedūras naujai Elektrėnų vietinės reikšmės kelių schemai parengti, į kurią bus įtrauktas minėtas kelias (Komisijos medžiagos b. l. 40).
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės atstovą ir Seimo kontrolierių, primindamas, kad jokie darbai nebuvo atlikti ir prašydamas oficialiai atsakyti, kada tai bus padaryta (Komisijos medžiagos b. l. 40). Seimo kontrolierius 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 4D-2018/2-109/3D-2355 nurodė atsisakantis tirti skundą ir persiuntė jį nagrinėjimui Elektrėnų savivaldybei, įpareigodamas pastarąją pranešti, ar yra parengta savivaldybės vietinės reikšmės kelių schema, o jei ne, nurodyti priežastis ir pranešti, kada ją numatoma parengti, jeigu ji parengta, ar į šią schemą yra įtrauktas Kelias Nr. 1 ir Kelias Nr. 2; ar 2018 metais buvo atliekami šių kelių remonto (priežiūros) darbai ir kokie darbai atlikti, o jei ne, nurodyti priežastis ir ar numatoma juos atlikti 2018 metais; tuo atveju, jeigu darbai 2018 metais nebus atliekami, taip pat nurodyti priežastis (Komisijos medžiagos b. l. 41-43).
Elektrėnų savivaldybė 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. 03.2-10-1469, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 IV skyriaus 9.2 punktu, atsakė pareiškėjui ir Seimo kontrolieriui, kad Kelias Nr. 2 veda tik į dvi sodybas, Kelias Nr. 1 – tik į vieną, todėl sudarant Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, šie keliai nebuvo įtraukti. Tuo pačiu, vadovaudamasi Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. TS-270 patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygomis užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo 6.3 punkto nuostatomis, nurodė, kurie keliai yra tvarkomi pirmiausia. Be to, atsakovė nurodė šio rašto apskundimo tvarką (Komisijos medžiagos b. l. 44).
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Komisiją, skunde nurodydamas tokius reikalavimus: 1) detaliai išnagrinėti skundą, kuris tęsiasi nuo 2013 m. birželio 13 d.; 2) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. bent vieną iš dviejų dokumentuose nurodytų vietinės reikšmės kelių, esančių (duomenys neskelbtini) ir vedančių iki pareiškėjo sklypo, įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą; 3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti bent vieną iš dviejų dokumentuose nurodytų vietinės reikšmės kelių, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir vedančių iki pareiškėjo sklypo bei vykdyti tolimesnę priežiūrą.
Komisija nagrinėjo pareiškėjo skundą su šiais reikalavimais – tai matyti iš Komisijos Sprendimo aprašomosios dalies (Komisijos medžiagos b. l. 143), tačiau iš Sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies.
Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti, ar Komisija pagrįstai ir teisėtai netenkino dalies pareiškėjo skundo.
Apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal ginčo šalies skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo, privalo ne vien tik patikrinti skundžiamo administracinių ginčų komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau turi nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. išnagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo šaliai apskundus administracinių ginčų komisijos sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui, ginčo dalykas yra ne tik skundžiamas administracinių ginčų komisijos sprendimas, bet ir pareiškėjo reikalavimas, suformuluotas skunde, kurį jis pateikė administracinių ginčų komisijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-647-442/2015).
Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad, kreipdamasis į Komisiją skunde pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą su Elektrėnų savivaldybės administracija dėl pastarosios neveikimo pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Tačiau iš Komisijos sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pareiškėjo skundą nagrinėdama Komisija vertino ne Elektrėnų savivaldybės neveikimą, o 2018 m. spalio 12 d. raštą (b. l. 8-14), kuriuo atsakovė atsakė į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. elektroninį laišką, ir konstatavo, kad minėtas raštas iš esmės yra visiškai nemotyvuotas, todėl pripažino jį neteisėtu ir sprendė, kad tai sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl ginčo kelių sutvarkymo, t. y. šių kelių įregistravimo, įtraukimo į vietinės reikšmės kelių sąrašą, tvarkymo ir tolimesnės priežiūros.
Pažymėtina tai, kad padarydama išvadą dėl Elektrėnų savivaldybės 2018 m. spalio 12 d. rašto neteisėtumo, Komisija apsiribojo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių citatomis, tačiau visiškai nepateikė šio rašto įvertinimo ir nepasisakė, kodėl šis raštas yra nemotyvuotas. Komisija motyvuose pasisakė, kad yra pagrindas šį raštą panaikinti, tačiau Sprendimo rezoliucine dalimi jis nebuvo panaikintas, tik atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą ir pateikti motyvuotą atsakymą. Pažymėtina tai, kad Komisijos Sprendimo dalies, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, pareiškėjas neginčija, todėl plačiau teismas dėl jos nepasisako.
Nors Komisija priimdama Sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta viena iš galimų priimti sprendimų rūšių – įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą, tačiau iš Komisijos Sprendimo turinio nėra aiškus atsakovės pažeidimas, nes išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, tačiau nėra jokių išvadų dėl pažeidimo.
Tuo atveju, jeigu Komisija nusprendė įpareigoti atsakovę įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą, taipogi nėra nurodyti tokio sprendimo motyvai. Tuo pačiu nesuprantama, kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas ir kodėl netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriuos Sprendime nurodė nagrinėjanti Komisija, t. y. 1) detaliai išnagrinėti skundą, kuris tęsiasi nuo 2013 m. birželio 13 d.; 2) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. bent vieną iš dviejų dokumentuose nurodytų vietinės reikšmės kelių, esančių (duomenys neskelbtini) ir vedančių iki pareiškėjo sklypo, įtraukti į vietinės reikšmės kelių sąrašą; 3) įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 1 d. sutvarkyti bent vieną iš dviejų dokumentuose nurodytų vietinės reikšmės kelių, esančių (duomenys neskelbtini) ir vedančių iki pareiškėjo sklypo bei vykdyti tolimesnę priežiūrą. Kitaip tariant, dėl šių pareiškėjo reikalavimų ginčijamame Sprendime Komisija visiškai nepasisakė.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatytas administracinių ginčų komisijos sprendimo turinys, kuriame, be kita ko, turi būti administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo inicijuoto ginčo aplinkybes, kurias privalėjo išnagrinėti Komisija, konstatuoja, kad Komisija visiškai nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skunde Komisijai nurodytų reikalavimų, jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, todėl ši ginčijamo Komisijos Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Komisijos Sprendimo dalį dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, įpareigojant Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Tuo pačiu Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę sutvarkyti vieną iš ginčo kelių, pradėti vykdyti šio kelio priežiūrą (remontą) bei įtraukti šį kelią į vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamo Komisijos Sprendimo dalis šiuo teismo sprendimu naikinama dėl jos neatitikties Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies reikalavimams. Reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl pareiškėjo skundo, susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų priimto Sprendimo motyvų, neįmanoma spręsti, ar teisės aktai yra pritaikyti tinkamai. Dėl Sprendimo dalies neaiškumo negali būti deramai įvertintas ir patikrintas jo teisėtumo aspektas, todėl pareiškėjo teisės bus apgintos įpareigojant Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsakovės neveikimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Tik Komisijai pasisakius dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų pagrįstumo, teismas galėtų spręsti ginčą iš esmės ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, patikrintų priimto Komisijos sprendimo teisėtumą.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovės jo už skundo teismui parengimą patirtas 500 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas bei prie skundo pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 15, 20).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (40 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016), o ginčo šalys administracinėje byloje teisme lieka tos pačios, kaip pareiškėjas buvo nurodęs skunde, pateiktame išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal kurią sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus. Nagrinėjamuoju atveju Komisijoje nagrinėjant pareiškėjo skundą atsakovė dalyvavo ir jai buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į skundą bei išsakyti savo poziciją dėl pareiškėjo iniciuojamo ginčo Komisijos posėdyje (Komisijos medžiagos b. l. 53-55, 143-149).
Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1133-261/2015). Sistemiškai vertinant ABTĮ 40-41 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekvieno proceso metu neišvengiamai kyla papildomų procesinių klausimų, kurių išsprendimas būna susijęs su inter alia (lot. be kita ko) teise į teisingą teismo procesą, teise į visapusišką bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimą ar galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimą, tačiau šiais klausimais nėra sprendžiama byla iš esmės, jais yra siekiama procesinėmis priemonėmis užtikrinti galutinio teismo sprendimo atitiktį teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu. Nagrinėjamuoju atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas Komisijoje nebuvo tinkamai išnagrinėtas, klausimas dėl kelto ginčo iš esmės nebuvo išspręstas ir galutinis sprendimas, kuriuo būtų nustatyta, kas šioje situacijoje buvo teisus, nebuvo priimtas.
Nagrinėjamuoju atveju administracinėje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimo, o dėl procesinio pobūdžio Komisijos sprendimo, kuriuo buvo nepasisakyta dėl atsakovės neveikimo, todėl, teismo vertinimu, tik išsprendus pareiškėjo pareikštus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir įsiteisėjus sprendimui, kuriuo pareiškėjas būtų laikomas laimėjusia šalimi, galėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos šiuo metu negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo N. Z. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 3R-549 (AG-442/07-2018) dalį, kuria netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai, ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjo 2018 m. lapkričio 9 d. skundą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.