Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., T. K., tretiesiems asmenims Kretingos 3 – ojo notaro biuro notarei V. K., A. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai T. K. ir A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2018-05-23 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog nei atsakovė A. K., nei atsakovas T. K. apgaulės prieš ieškovą nenaudojo, ieškovui buvo paaiškintos sutarties sudarymo aplinkybės, jis puikiai suprato kokio pobūdžio sutartį pasirašo bei žinojo įgaliojimo išdavimo priežastis, todėl ieškovo argumentai, kad jis neturėjo tikslo išduoti įgaliojimo T. K. ir padovanoti savo seseriai tėvo palikimo dalį, yra nepagrįsti. Ieškovui išduodant įgaliojimą, notarė savo pareigas įvykdė tinkamai, tai yra informavo ieškovą ir kitus įgaliojimą išduodančius asmenis apie sudaromo sandorio turinį ir pobūdį bei teisines pasekmes. Išduodant įgaliojimą dalyvavo visi įgaliojimą išduodantys asmenys, tai yra atsakovės A. K. broliai, kurių tikslas ir valia buvo vieninga, tai yra padovanoti A. K. paveldėtą iš tėvo turtą, nes tokia buvo tėvo valia. Po ilgo laiko pasikeitusi ieškovo J. S. valia, nėra ir negali būti savarankiškas pagrindas naikinti teisėtai sudarytus sandorius.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. S. ir jo atstovė advokatė M. U. ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovas J. S. papildomai paaiškino, kad vykti į notaro kontorą jį pakvietė sesuo A. K.. Į notarės V. K. kontorą buvo atvykę visi broliai ir sesuo. Pas notarę į vidų buvo nuėję tik Adelė ir Edvardas, o jis su Antanu laukė laukiamajame. Antanas netgi buvo sukėlęs sambrūzdį, kad reikia ilgai laukti, nes buvo nesutvarkyti kažkokie dokumentai. Vėliau buvo išneštas popierius, kurį jis neįsigilinęs, neįsiskaitęs, pasirašė. Manė, kad pasirašo dėl turto pasidalinimo, tačiau jokių dokumentų pas notarą negavo. Niekada neplanavo turto dovanoti. Žodinio susitarimo pagrindu jis naudojosi vakarine sklypo dalimi, gyveno ūkiškai, augino daržoves, iškasė tvenkinį, į sklypą vežė skaldos, mokėjo žemės mokestį. Kiek investavo į ginčo turtą nurodyti negalėjo. Notarinių veiksmų atlikimo metu turtu nesinaudojo, į gyvenamąjį namą buvo įleisti nuomininkai. Kas ėmė nuomos mokestį nežino. 2016 m. gruodžio mėnesį per brolio gimtadienį sužinojo, kad jam nebepriklauso po tėvo mirties likęs turtas. Turtas buvo padovanotas be jo sutikimo.

Liudytoja V. S., ieškovo J. S. sutuoktinė, teismo posėdžio metu parodė, kad po vyro mamos mirties aktyviai pradėjo naudotis turtu. Tvarkė sodą, rinko obuolius, pjovė žolę, pasodino vaismedžių, iškasė tvenkinį, tvarkė takelius, buvo pasisodinę daržovių. Kad vyras važiavo pas notarą, ji apie tai nieko nežinojo. Kad po tėvo mirties paveldėtas turtas yra padovanotas, tiek jai, tiek sutuoktiniui buvo netikėta. Maždaug 2007 m. Adelė su Tomu buvo atvažiavę ir prašė perleisti turtą, tačiau Juozas pasakė, kad savo dalies perleisti neketina. Jos ir vyro nuomonės tuo klausimu sutapo. Daugiau pokalbių apie tai nebuvo. Paveldėtą turtą laikė šeimos turtu, į jį investavo šeimos lėšas. T. K. dėl dovanojimo sutarties į ją nesikreipė, jos valios neklausė.

Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. S. mirties 1993-10-14, visą jo turtą, tarp kurio – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Pempių g. 3, Budrių k., Kretingos r., lygiomis dalimis, po ¼, paveldėjo palikėjo vaikai – ieškovas A. S., tretieji asmenys J. S., E. S. ir atsakovė A. K. (b.l. 23).

2011-07-27 Kretingos 3-ajame notaro biure ieškovas A. S., tretieji asmenys J. S. ir E. S. išdavė atsakovui T. K. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su paveldėto turto dalių dovanojimu atsakovei A. K.. Be kita ko, atsakovui T. K. buvo suteikti įgalinimai atstovauti įgaliotojus Kretingos rajono savivaldybės administracijoje, visose jos padaliniuose ir skyriuose, seniūnijose dėl adreso ketinamam perleisti turtui suteikimo ir įregistravimo adresų registre ir kt. (b.l. 62 – 63).

Atsakovas T. K., veikdamas pagal 2011-07-27 patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. VK-3445, 2011-07-28 ir 2012-07-13 dovanojimo sutartimis A. K. padovanojo (neatlygintinai perdavė) J. S., A. S. ir E. S. priklausiusį turtą: ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¾ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¾ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Apdovanotoji – atsakovė A. K. dovanojamą nekilnojamąjį turtą priėmė (b.l. 34 – 54, 55 – 61).

Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą, skųsdamas Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarės V. K. veiksmus, kuriais ji patvirtino 2011-07-27 sudarytą įgaliojimą bei 2011-07-28 ir 2012-07-13 dovanojimo sutartis. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-08-25 nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad yra suėjęs senaties terminas skundui paduoti (Civilinė byla Nr. 2YT-959-666/2017). Analogiškas aplinkybes konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-18 nutartimi (Civilinė byla Nr. 2S-1791-796/2017).

Ieškovas J. S. atsakovui T. K. išduotą įgaliojimą ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, teigdamas, jog ieškovas, sudarydamas įgaliojimą, nesiekė ir neturėjo minties įgalioti T. K. neatlygintinai perleisti jo turtą atsakovei A. K.. Tikroji ieškovo valia, jo teigimu, buvo nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Ieškovas teigia, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, pasinaudojus jo neišprusimu ir pasitikėjimu artimais giminaičiais.

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar įgaliojimo sudarymą lėmė apgaulingi atsakovų T. K. ir A. K. veiksmai.

Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. S., tretieji asmenys E. S. ir A. S. išdavė savo sūnėnui T. K. įgaliojimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad įgaliotojai, be kitų smulkiai išvardintų veiksmų, paveda įgaliotiniui atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su paveldėto turto dalių dovanojimu atsakovei A. K.. Įgaliojimas pasirašytas visų įgaliotinių ir patvirtintas notaro. Ieškovas parašo tikrumo ant įgaliojimo neginčija. Ieškovas nurodo, jog niekada niekam nieko neketino dovanoti, juo labiau suteikti įgaliojimo sūnėnui veikti jo vardu. Jo tikroji valia buvo atlikti veiksmus, susijusius su paveldėto turto naudojimosi tvarkos nustatymu, o ne jo neatlygintiniu perleidimu. Nurodo, kad buvo apgautas artimų giminaičių. Pažymėtina, kad civilinis procesas vyksta rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas tvirtindamas, kad sandorio sudarymo metu jis buvo kitos šalies suklaidintas ar sąmoningai apgautas privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovo pavedimo sutarties turinys, pavadinimas – įgaliojimas, plačiai ir smulkiai aptarti pavedami atlikti įgaliotiniui veiksmai negalėjo lemti to, kad ieškovas, klysdamas ar suklaidintas, sudarytų jo valios ir lūkesčių neatitinkantį sandorį. Pažymėtina, kad ieškovas sudarė vienašalį sandorį, t. y. išreiškė savo valią, aiškiai suformulavo pavedimus atsakovui. Sudarant įgaliojimą nėra reikalaujama priešpriešinės įgaliotinio valios, t. y. jo sudarymo metu yra išreiškiama tik įgaliotojo, t. y. ieškovo (šiuo atveju ir trečiųjų asmenų), valia. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o jei abejojama, pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo. Jei asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Ieškovas nurodė, kad aplinkybę, jog jis neketino sudaryti įgaliojimo sandorio patvirtina tai, kad jei jis būtų turėjęs valią dovanoti seseriai savo turtą, tą būtų padaręs asmeniškai, tą pačią dieną, kai visi buvo susirinkę į notaro biurą. Atsakovai A. K. ir T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dovanojimo sandorio 2011-07-27 nebuvo galimybės sudaryti, kadangi nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai, pastatams ir žemės sklypui nebuvo suteiktas adresas. Analogišką aplinkybę patvirtino ir notarė V. K. atsiliepime į ieškinį. Be kita ko, pačiame įgaliojime vienas iš atsakovui T. K. suteiktų įgalinimų buvo atstovauti įgaliotojus savivaldybės įstaigose dėl adreso ginčo turtui suteikimo ir įregistravimo adresų registre. Akivaizdu, kad dovanojimo sandorio 2011-07-27 sudaryti nebuvo galimybės.

Ieškovas J. S. taip pat įrodinėjo, kad įgaliojimo sudarymo dieną jis į notaro biurą vyko su tikslu nusistatyti naudojimosi tvarką paveldėtu turtu, neva kalbų apie turto dovanojimą nebuvo. Kretingos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-959-666/2017 suinteresuotas asmuo (šioje byloje trečiasis asmuo) A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas notarę 2011-07-27 vyko tam, kad savo seseriai A. K. padovanotų paveldėto turto dalį. Notarė V. K. atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad ieškovas J. S., tretieji asmenys A. S. ir E. S. į notarės biurą atvyko, prašydami sudaryti būtent dovanojimo sandorį. Atsakovė A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys buvo susitarusios, jog tėvo palikimą broliai parašys jai, kadangi ji rūpinosi tėvu paskutiniais jo gyvenimo metais, prižiūrėjo jo turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys visą laiką palaikė pakankamai šiltus santykius, kartu švęsdavo gimtadienius ir pan. Labai tikėtina, kad per tokius susiėjimus aptardavo ir turtinius klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas sudarytus sandorius pradėjo ginčyti praėjus daugiau nei 5 metams po jų sudarymo, pasak ieškovės – spaudžiamas sūnaus. Tikėti aplinkybe, kad ieškovas nesuprato perleidęs seseriai turtą ir neva apie šį faktą sužinojęs tik 2016 m. per brolio gimtadienį, nėra jokio pagrindo. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas, po sandorių sudarymo, turtu nebesidomėjo, tą iš esmės patvirtino ir pats ieškovas. Darytina išvada, kad ieškovas nebelaikė savęs turto savininku. Pažymėtina, kad aiškinantis aplinkybes dėl sandorių sudarymo teisėtumo, esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu, o ne valia dėl aplinkybių, kurios atsirado po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006). Nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad įgaliojimo sudarymo metu 2011-07-27 tikroji ieškovo valia buvo perleisti paveldėtą turtą seseriai, už rūpinimąsi jų tėvu.

Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, sudarydamas ginčo sandorį buvo 58 metų amžiaus, duomenų, kad jis būtų turėjęs sveikatos sutrikimų, lėmusių tai, kad jis negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės ir iš jo galinčių kilti teisių bei pareigų, byloje nėra. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad apgaulė pasireiškė pasitikėjimu artimais giminaičiais. Ieškovas, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, turėjo apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, nesuprasdamas sandorio esmės ir prasmės turėjo galimybę pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo. Jei asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes. Argumentai, kad ieškovas įgaliojimą pasirašė jo neperskaitęs ir neįsigilinęs taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog ieškovo valia sudaryti tokio pobūdžio įgaliojimą patvirtinta jo parašas. Įgaliojimo paskutinėje eilutėje nurodyta, kad įgaliojimas perskaitytas, suprastas jo turinys ir pasekmės, ir kaip atitinkantis įgaliotojo valią priimtas ir pasirašytas. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 3 – ojo notaro biuro notarė V. K. atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog ieškovas buvo supažindintas su įgaliojimo turiniu, jam buvo išaiškintos per atstovą sudaryto sandorio pasekmės. Jokių aplinkybių, kad ieškovo J. S. valia padovanoti atsakovei A. K. ginčo turtą būtų susiformavusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, apgaulės, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju notarei taip pat nekilo jokių abejonių dėl J. S. veiksnumo ir dėl pačio įgaliojimo turinio bei jo esmės, ji patvirtino, kad ieškovas suprato sandorio esmę. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinant šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą o įstatymo 40 straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Iš notarės atsiliepimo į ieškinį nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šio notarinio veiksmo patikimumu.

Ieškovas prašydamas 2011-07-27 sudarytą įgaliojimą pripažinti negaliojančiu nurodė, kad jis buvo patvirtintas padarius tam tikrus procedūrinius pažeidimus, t. y., kad buvo parengtas tik vienas įgaliojimo egzempliorius, kad įgaliojimas nebuvo perskaitytas, kad nėra sutuoktinės sutikimo tokio pobūdžio įgaliojimui sudaryti ir pan. Pažymėtina, kad ieškovas notaro veiksmus jau buvo apskundęs Kretingos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-959-666/2017. Teismas įsiteisėjusia 2017-08-25 nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad yra suėjęs senaties terminas skundui paduoti. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo kvestionuoti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Ištyrus ir įvertinus rašytinę bylos medžiagą bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės ar, kad atsakovai būtų jį apgavę. Ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

Nenustačius, kad ginčijami sandoriai būtų sudaryti apgaulės būdu, taikyti restitucijos taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas T. K. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 430,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2018-06-01 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 853789 – 350,00 Eur; 2018-06-28 pinigų priėmimo kvitas NR. LAT 853795 – 80,00 Eur). Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 430,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovo T. K. naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 430,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.