Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 13 d. Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Skaudvilės policijos nuovados viršininkas E. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. balandžio 13 d. 18.20 val., Šilutės r., Bikavėnų k., būdamas lengvo girtumo laipsnio (nustatytas 0,76 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais E. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis), kuriais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

ATPK 257 str. nuostatos reikalauja, kad kiekvienas organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apelianto skunde pažymima, kad ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje, be kita ko, nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27 psl.). Remiantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Paminėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009).

Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad jis – E. M. – 2012 m. balandžio 13 d., 18.20 val. Šilutės r., Bikavėnų k., būdamas neblaivus (nustatytas 0,76 promilių girtumas), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas KET 14 p. reikalavimą.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą procesinį sprendimą. Pripažintina, kad byloje yra prieštaringų faktinių duomenų, teismas nesiėmė priemonių prieštaravimus pašalinti. Teismas turėtų priimti galutinį sprendimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, kad būtų patvirtinti arba paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba pašalintos ar nepašalintos abejonės dėl jo kaltės. E. M. teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos.

Viešosios teisės šakose, iš jų ir administracinėje teisėje, taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta. Apelianto E. M. teigimu, nagrinėjamu atveju, siekiant pašalinti bet kokias abejones, buvo būtina betarpiškai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenis, t. y. išreikalauti pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio naudojimo instrukciją, apklausti administracinį teisės pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. jo – E. M. – artimuosius, kurie galėtų patvirtinti minėtas aplinkybes, jog jis nedelsiant po alaus vartojimo išvažiavo į parduotuvę, taip pat būtina nustatyti ir įvertinti jo nuo namų nuvažiuotą nedidelį atstumą bei, esant būtinybei, rinkti kitus papildomus įrodymus.

E. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių ir neanalizavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. jo – E. M. – keltos versijos, todėl padarytos išvados dėl jo kaltės negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis. Tokios įrodymų vertinimo praktikos laikosi ir LVAT (2010 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. N-62-6888-10).

Remiantis išdėstytomis konstatuotina, kad Šilutės rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškintos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės; administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teisėjas net nepasisakė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – E. M. – pateiktų argumentų bei prašomų ištirti įrodymų, kurie objektyviai vertinant, galėjo turėti esminių pasekmių bylos baigčiai; skundžiamo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje nenurodytos teismo nustatytas bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nebuvo nurodyti argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais rėmėsi, o jo – E. M. – įrodymus atmetė jų net neištyręs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

ATPK 286 str. 1 d. bei 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti E. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodė: „E. M. iš esmės pripažįsta Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal kurį jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jo prisipažinimą padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARZH-0079 patikrinimo šaknelėje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2012 m. balandžio 13 d., 18 val. 22 min., policijos pareigūnas sustabdyto automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui E. M. nustatė 0,76 promilių girtumą, kurio pastarasis neginčijo (b.l. 4–6).” Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie nėra įvertinti, neišanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės, neapklaustas 2012-04-13 administracinį teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas Audrius Rupšys, nebuvo suteikta galimybė užduoti jam klausimų, neapklausti kiti liudytojai, kurie, apelianto teigimu, gali patvirtinti aplinkybes, jog jis nedelsiant po alaus vartojimo važiavo į parduotuvę apsipirkti, netikrinta E. M. versija dėl jo patikrinimo alkotesteriu laiko, nes pastarasis teigia, jog galbūt buvo pažeisti alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimai, tačiau šių aplinkybių teismas nesiaiškino, nors, kaip teigia apeliantas, jis teismo posėdžio metu prašė teismo išreikalauti pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio naudojimo instrukciją. Be to, skundžiamame nutarime nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M., tačiau iš bylos medžiagos bei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo jis davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta, todėl kyla klausimas, kokiais E. M. parodymais vadovavosi teismas, įrodinėdamas pastarojo kaltę, nėra aišku, ar E. M. pareiškė teismui atitinkamus prašymus, pvz. dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos (apie tai kalbama apelianto skunde) ir pan., jei taip, kaip jie buvo išspręsti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. LVAT ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pažymėtina ir tai, jog teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau jų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 str., nenurodė jokių motyvų, kuriais rėmėsi pripažindamas E. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nenurodė, kuriais byloje surinktais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Juo labiau, kad apelianto skunde kalbama apie tai, jog jis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašė patikrinti jo versiją, išsiaiškinti, ar pažeidimą pareigūnai užfiksavo nepažeisdami alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijos, įvertinant tą aplinkybę, jog matavimai alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Nurodytas laikas bent 15 minučių reiškia ne ką kita, o tai, kad abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengti reikėtų palaukti šiek tiek ilgesnį negu 15 minučių laiką. Tuo labiau, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimas fiksuotas 18.20 val., o šiame protokole E. M. paaiškinime nurodyta: „2012 m. balandžio 13 d. apie 18.10 val. būdamas namuose išgėriau skardinę alaus „Švyturio Extra“, kadangi gaminant maistą reikėjo kumpio, o jo nebuvo, todėl sėdau į automobilį ir važiavau į Bikavėnų parduotuvę, kur mane sustabdė policija.“ (b. l. 3). Teismas nesiaiškino, kokį atstumą E. M. nuo namų buvo nuvažiavęs, kai buvo sustabdytas pareigūnų, nesiaiškino, ar yra asmenų, galinčių paliudyti, jog E. M., kaip teigiama pastarojo skunde, iš karto po to, kai išgėrė alaus skardinę, važiavo į parduotuvę. Kartu pažymėtina, jog Institucijos atsiliepime į apelianto skundą nurodomos įvykio aplinkybės, kurios apylinkės teisme greičiausiai nebuvo tiriamos, nes nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pareigūno A. Rupšio tarnybiniame pranešime, priešingai nei teigiama atsiliepime į apelianto skundą, nėra užfiksuoti duomenys apie tai, jog E. M., važiuodamas nuo Gorainių k. link Bikavėnų k., pamatęs policijos automobilį, apsisuko ir nenuvažiavęs iki parduotuvės važiavo atgal link Gorainių k., tada už 2–3 km., pasivijus pareigūnams įtartinai apsisukusį automobilį, jį sustabdžius, vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą, tačiau E. M. iš pradžių į alkoholio kiekio matuoklį nepūtė. (b. l. 28). Tuo tarpu apelianto skunde tvirtinama priešingai. Be to, Institucija kartu su atsiliepimu teismui pateikė Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, kurie turi būti įvertinti kartu su kitais duomenimis, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant motyvuoto aplinkybių įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama E. M. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, kartu būtina įvertinti Institucijos atsiliepime dėstomas aplinkybes bei naujai pateiktus rašytinius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui minimais klausimais bei dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.