- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2-131-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00609-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Procesas nutrauktas.
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Augodara“, Lietuvos Respublikos valstybei, AUGODARA, Lietuvos Respublika
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūra, Prokuroras ,ginantis viešąjį interesą
- Trečiasis asmuo
- SKR GRUPĖ
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augodara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Augodara“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SKR Grupė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Augodara“, kuriuo prašė: pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 9 917 kv. m ploto sklype, (duomenys neskelbtini), o UAB „Augodara“ iš Lietuvos Respublikos – sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu tenkino ieškinį, pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio 2021 m. balandžio 22 d. nuomos ir 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis, taikė restituciją natūra – priteisė valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m sklypo dalį, o UAB „Augodara“ iš Lietuvos Respublikos – sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį – 228 504,71 Eur, taip pat priteisė trečiajam asmeniui UAB „SKR Grupė“ iš atsakovių po 1 867,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Augodara“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2023 m. sausio 16 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 7 613 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
5. Teismas nustatė, kad ieškinio suma – 885 066 Eur. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi pareigą už apeliacinį skundą sumokėti 7 613 Eur žyminį mokestį. Atsakovė nepateikė duomenų, kad sumokėjo žyminį mokestį. Dėl to teismas nustatė atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad kiti asmenys taip pat atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose, kuriose pareikštas ieškinys siekiant apginti viešąjį interesą. Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Dėl to teismas nepagrįstai nustatė jai terminą sumokėti žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teisės skųsti CPK 316 straipsnio 1 dalyje nurodytas nutartis
7. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalį, jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Šioje proceso teisės normoje nenumatyta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
8. CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. Bendrosios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taisyklės įtvirtintos CPK 115 straipsnyje. Taigi, apeliaciniam procesui, be kita ko, taikomos CPK 115 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taisyklės.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento, be kita ko, apeliacinio skundo trūkumus. Vis dėlto nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1349). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po Įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (Įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Kitaip tariant, teismo nutartis pašalinti apeliacinio skundo, paduoto po 2023 m. sausio 1 d., trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama.
10. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad ji gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2023 m. sausio 4 d. 18.13 val. per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo. Apeliacinis skundas teisme gautas ir užregistruotas 2023 m. sausio 5 d. Kitaip tariant, apeliantė pateikė apeliacinį skundą po 2023 m. sausio 1 d., t. y. galiojant naujai CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijai. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis pašalinti apeliacinio skundo trūkumą negali būti skundžiama. Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės atskirąjį skundą, nepagrįstai jį priėmė.
11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus.
12. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo
13. Nepaisant to, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, nutraukiamas, šios bylos baigčiai neturi įtakos atskirajame skunde nurodyti argumentai, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo bei apeliantės pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.
15. CPK 83 straipsnyje nustatytos išimtys iš bendrosios taisyklės, kad už tam tikrus procesinius dokumentus mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Taigi, iš aptariamos proceso teisės normos turinio matyti, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ne visi byloje dalyvaujantys asmenys, bet tik tie asmenys, kurie pateikė ieškinį, pareiškimą ar priešieškinį, siekdami apginti viešąjį interesą.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir (ar) savivaldybės interesą (kurį, be kita ko, turi aiškiai įvardyti) ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-243-196/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik tuo atveju, kai jie veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą, ar pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013).
18. Apeliantė neteisingai teigia, kad ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, pareiškė ieškinį apeliantei. Taigi, apeliantė nereiškė ieškinio ar priešieškinio, kuriuo siektų apginti viešąjį interesą. Tik tai, kad apeliantė yra byloje, kurioje pareikštas kito asmens (prokuroro) ieškinys siekiant apginti viešąjį interesą, dalyvaujantis asmuo (atsakovė) nereiškia, jog ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą.
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad apeliantei negali būti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos. Apeliantė neatleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ji turi pareigą sumokėti 7 613 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis procesas nutrauktinas (žr. šios nutarties 12 punktą) ir pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augodara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augodara“ terminą iki 2023 m. vasario 23 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 7 613 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.