Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. B., jos atstovui advokatui Mariui Griciui, nukentėjusiajam J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl 2010 m. gegužės 10 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gegužės 7 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas K.B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimo esmę nurodydamas jog: „nuo 2010-04-09 22:20 val. iki 2010-04-10 04 val., taip pat 2010-04-11 02:50 val. iki kada tikslaus laiko trukmė nenustatyta, iš gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Plungė, įsikūrusios pokylių salės, periodiškai atidarant lauko duris, iš salės vidaus sklido garsi, tranki muzika. Taip pat girdėjosi iš pokylių salės išėjusių dalyvių garsūs rėkavimai ir šūkavimai, o tai trukdė aplinkui gyvenančių daugumos gyventojų, poilsiui bei ramybe. Tokiu būdu K.B. būdama minėtos pokylių salės savininkė ir atsakinga už vykdomą veiklą, neužtikrino, kad iš pokylių salės bei nuo prie pokylio salės pastato esančių lankytojų nesklistų triukšmas ir nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje“.

- 2010 m. gegužės 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Marius Gricius skundą palaiko ir prašo jį patenkinti remiantis skunde išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad K.B. kaltė padarius administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga, liudytojų parodymais, todėl prašo skundo netenkinti.

Nukentėjusysis J.M. nurodė, kad su skundu nesutinka, teigia jog K.B. jau trečią kartą baudžiama dėl triukšmo. Jis yra artimiausias kaimynas, panašiu atstumu gyvena ir J., todėl jiems labiausiai ir girdisi triukšmas, kylantis kai pokylio dalyviai išeina į lauką ir atidaro lauko duris, pokylių salėje groja muzikantai su įgarsinimo įranga. Pokyliai baigiasi vėlai, svečiai eina į savo automobilius ir išvažiuodami sukelia triukšmą, o kaimynų šunys į juos reaguoja ir triukšmas dar padidėja. Atvykę pareigūnai negali nustatyti garso lygio, kadangi pareigūnai atvyksta vėliau, nei būna duodamas iškvietimas. Teismo prašo K.B. skundo netenkinti.

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šios teisės normos pažeidimas užtraukia atsakomybę asmenims už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar už kitokius panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Pagal minimo straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė atsiranda kai tokie veiksmai padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nakties metas yra nuo 22 iki 6 val. Šio įstatymo 2 dalies 18 dalyje numatytos ir tyliosios viešosios zonos apibrėžimas – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo. Kadangi pokylių salė (duomenys neskelbtini), Plungė patenka į tyliąją viešąją zoną, būtina įvertinti ir Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų reglamentavimą šiai zonai.

K.B. 2010 m. gegužės 10 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad nuo 2010-04-09 22:20 val. iki 2010-04-10 04 val., taip pat 2010-04-11 02:50 val. iki kada tikslaus laiko nenustatyta, iš gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Plungėje, kuriame įrengta pokylių salė ir K.B. teikia pokylių organizavimo paslaugas, periodiškai atidarant pokylių salės lauko duris, iš jos sklido garsi, tranki muzika. Taip pat girdėjosi iš pokylių salės išėjusių dalyvių garsūs rėkavimai ir šūkavimai, o tai trukdė aplinkui gyvenančių daugumos gyventojų, poilsiui bei ramybei. Nutarimu konstatuota, kad jos veika atitinka ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir už įvykdytą veiką skirta administracinė nuobauda – 300 litų bauda. Šiai sudėčiai inkriminuoti būtina nustatyti kvalifikuojantį požymį, t.y. toks pažeidimas turi būti įvykdytas asmens, kuris yra baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Toks sudėtį kvalifikuojantis požymis yra tai, kad K.B. 2009 m. spalio 8 d. yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 183 straipsnį ir jai skirtas įspėjimas (b.l.41). Ši nuobauda pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas yra galiojanti.

Nors K.B. neigia savo kaltę ir nurodo, kad atvykę pareigūnai, jokio triukšmo nenustatė, tačiau akivaizdu, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinktais įrodymais – J.M. pareiškimu ir jo paaiškinimais teiktais administracinės bylos nagrinėjimo metu (b.l. 19; 26-27), liudytojų A. Ž., D.J. paaiškinimais nagrinėjant bylą Institucijoje bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, kita administracinės bylos medžiaga.

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio pažeidimo bylai teisingai išspręsti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonės yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, eksperto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, tai pat kitokie dokumentai.

Nukentėjusysis J.M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Plungėje ir jo namas yra priešais (per kelią) K.B. priklausančios pokylių salės duris, todėl jam labiausiai girdisi iš K.B. priklausančios pokylio salės sklindantis triukšmas. Didžiausią triukšmą kelia iš pokylių salės išeinantys į lauką žmonės, kurie garsiai kalba, šūkauja. Pokyliui pasibaigus žmonės važiuoja su mašinomis namo, tai irgi kelią triukšmą. Kad jo namuose būtų mažiau triukšmo, teko užmūryti kelis langus ir įsidėti apsaugines žaliuzes. O kaimynų ir jo šuo nuo keliamų garsų pradeda loti ir tai sukelia dar didesnį triukšmą. 2010-04-09 vyko pokylis, triukšmui nenutilus po 22 val. iškvietė pareigūnus. Tačiau pareigūnai atvažiavo maždaug po 40 min. kai garsas buvo sumažintas. 2010 m. balandžio 10 d. vakare buvo tas pats, girdėjosi muzika, kada išeina ir pareina svečiai, kada išvažiuoja automobiliai, todėl vėl buvo kviesti pareigūnai. Tai patvirtina ir V.M. bei R.M. paaiškinimai (b.l. 28, 29), policijos įvykių suvestinės registracijos duomenys (b.l.20-23). Liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Plungėje ir yra K.B. kaimynas. Iš K.B. priklausančios pokylių salės triukšmas sklinda ne kiekvieną dieną, bet dažniau savaitgaliais. Jei būna atidaryti salės langai, tai daugiau girdisi, jei uždaryti mažiau. Balandžio 9 dieną buvo girdėti triukšmas, nes K.B. pokylių salėje vyko vestuvės ar gimtadienis. Po 24 valandos buvo girdėti muzikos ritmas, tai trukdo ilsėtis, negalima užmigti. Kitą dieną sūnus skundėsi, kad negalėjo miegoti dėl triukšmo. Balandžio 10 dieną taip pat buvo pokylis, girdėjosi muzikos ritmas, žmonių kalbos. Šios ir detalesnės aplinkybės išdėstytos jo Institucijai pateiktame paaiškinime (b.l.30). Liudytoja apklausta A.Ž. paaiškino, kad didžiausią triukšmą kelia naktį leidžiami fejerverkai, tai labai erzina šunis, kurie pradeda loti. Iš K.B. pokylių salės triukšmas labiau girdisi, tada kai yra atidaromos pokylio salės durys, o viduje groja muzika, taip pat kai svečiai išeina į kiemą. Konkrečiai dėl balandžio 9, 10 dienomis vykusių pobūvių, nurodė, kad triukšmas buvo, nes buvo renginiai ir grojo gyva muzika. Analogiškai aplinkybes liudytoja išdėstė ir savo paaiškinime (b.l.31).

Aplinkybių, kad protokole ir nutarime įvardijamu metu (duomenys neskelbtini), Plungė esančioje pokylių salėje vyko renginiai (2010 m. balandžio 9 d. auksinių vestuvių pokylis, o 2010 m. balandžio 10 d. 50 metų jubiliejaus pokylis) ir šių renginių metu buvo grojama muzikos instrumentais su įgarsinančia aparatūra neneigia ir pati K.B. savo paaiškinime (b.l.36-37) bei teisminio nagrinėjimo metu (b.l.95, 98-99). Tačiau K.B. teigimu kaimynų ramybė ir rimtis trikdoma nebuvo, nes ji pati rūpinasi, kad pobūvių dalyviai netriukšmautų, neitų į gatvę, netrikdytų kaimynų rimties ir ramybės. Minimų pokylių metu maksimalus garso lygis grojant muzikai nebuvo didesnis nei maksimalus leistinas ir tai patvirtina 2010 m. birželio 15 d. patikrinimo aktas (b.l.85), kuriuo buvo tirtas triukšmo lygis esant tokiom pat sąlygoms, kurios buvo 2010 m. balandžio 9/10 ir 2010 m. balandžio 10/11 dienomis. Tačiau teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad 2010 m. birželio 15 d. patikrinimo aktu Nr. AP-1.2-87 (b.l.85-87) yra paneigiamos aplinkybės, patvirtinančios jog 2010 m. balandžio 9 d. nuo 22 val. 20 min. iki 2010 m. balandžio 10 d. 04 val. ir 2010 m. balandžio 11 d. nuo 02 val., vykusių pokylių metu, kuriuose buvo grojama muzikos instrumentais, dainuojama, keliamas pobūvio dalyvių triukšmas, nebuvo trikdoma viešoji rimtis. Pirmiausia, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog patikrinimas atliekamas identiškomis sąlygomis, kokios buvo nutarime įvardijamu metu. Antra, patikrinimas atliktas pačios K.B. iniciatyva, nepateikus informacijos suinteresuotiems asmenims apie jų galimybę dalyvauti matavimuose, todėl nepašalintas faktorius, leidžiantis pagrįstai manyti, kad matavimo duomenys gali būti neobjektyvūs dėl sąlygų, buvusių nutarime įvardijamu laikotarpiu neatitikimo, ir kitų aplinkybių vertinimo.

Iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2010-04-27 rašto Nr.AS-827 (b.l.93) matyti, kad pokylių salė, esanti (duomenys neskelbtini) Plungėje, patenka į tyliąją viešąją zoną, pagal 2005-09-22 Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T1-9-210 nustatytos tyliąsias viešąsias zonas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Triukšmo valdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad triukšmo prevencijos ir savivaldybių institucijų nustatytose tyliosiose zonose draudžiama: 1) fejerverkai savivaldybių institucijų nustatytose tyliosiose viešosiose zonose bei tyliosiose gamtos zonose ir draudžiamu laiku; 2) šventės, vestuvės, laidotuvės savivaldybių institucijų draudžiamu paros metu ir draudžiamose vietose; 3) naudoti rankinius prietaisus, keliančius triukšmą, savivaldybių institucijų draudžiamu paros metu ir draudžiamose vietose; 4) kita savivaldybių institucijų uždrausta veikla. Cituojamame Plungės rajono savivaldybės administracijos rašte (b.93) nurodoma, kad pagal 2005 m. rugsėjo 22 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-9-211 patvirtintų triukšmo prevencijos Plungės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 20.3 punktą savivaldybės nustatytose tyliosiose zonose draudžiama ūkinė ar gamybinė veikla, kuri neigiamai veikia žmonių sveikatą, darbą, poilsį bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Iš to seka, kad Plungės miesto nuosavų namų kvartalai priskirti prie tyliųjų viešųjų zonų ir šiose zonose gyvenantys asmenys turi pakankamą pagrindą manyti, kad šiose zonose triukšmas bus maksimaliai ribojamas.

Taigi nukentėjusiojo J.M. paaiškinimais pateiktais institucijai bei išdėstytais teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų D.J. ir A.Ž. paaiškinimais pateiktais institucijai, o taip pat išdėstytais teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-04-09 nuo 22:20 val. iki 2010-04-10 4 val., taip pat 2010-04-11 02:50 val. iki kada tikslaus laiko nenustatyta, iš gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Plungėje įsikūrusios pokylio salės, periodiškai atidarant lauko duris, iš salės vidaus sklido garsi, tranki muzika, girdėjosi iš pokylių salės išėjusių dalyvių garsūs rėkavimai ir šūkavimai, tuo buvo trikdoma viešoji rimtis. Aplinkybes, kad būtent įvardijamu metu buvo organizuoti pokyliai, kurių metu muzikantai grojo muzikos instrumentais su garsą stiprinančia įranga patvirtino ir pati K.B. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad pokylių salė, kurioje rengiami pokyliai yra priešais J.M. gyvenamąjį namą, privažiuojama prie pokylių salės, automobiliai parkuojami ir įėjimas į pokylių salę taip pat yra priešais J.M. gyvenamąjį namą. Todėl akivaizdu, kad J.M. pagal jo gyvenamosios vietos lokalizaciją yra artimiausias gyventojas pokylių salės lokalizacijos atžvilgiu. ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra banketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos. Atitinkamai ir nustatinėjant triukšmo lygį šiuo konkrečiu atveju nėra ir nebuvo pareigos atlikti visas kituose teisės aktuose numatytas triukšmo lygio matavimo procedūras. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir iš viso neatlikus jokių matavimų, o, pavyzdžiui, remiantis liudytojų parodymais ar kitais įrodymais. Taigi byloje surinkti faktiniai duomenys, liudytojo D.J. paaiškinimai, A.Ž. paaiškinimai, nukentėjusiojo J.M.paaiškinimai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nutarime nurodytomis aplinkybėmis buvo trikdoma viešoji rimtis ir yra ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis įvertinus kvalifikuojantį požymį, t.y. jog pažeidimas įvykdytas asmens, kuris yra baustas administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą (B. 2009 m. spalio 8 d. yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 183 straipsnį ir jai skirtas įspėjimas (b.l.41) ir ši nuobauda pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas yra galiojanti)).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas T.D. nurodė, kad 2010 m. balandžio 9 d. apie 22:25 ir apie 23:55 buvo gauti pranešimai iš budėtojų dalies nuvykti (duomenys neskelbtini), Plungė dėl gautų pranešimų apie keliamą triukšmą. Nuvykus minimu adresu ir įėjus į namo kiemą iš namo vidaus sklido silpnas muzikos garsas, savininkai buvo įspėti dėl muzikos ir ją išjungė. Apie 23:55 val. nuvykus jokio triukšmo negirdėjo. Liudytojais apklausti V.B. ir M.B. taip pat nurodė, kad jokio triukšmo ar viešosios rimties trikdymo nutarime nurodytu laikotarpiu negirdėjo. Tačiau teismas konstatuoja, kad šie liudytojų parodymai negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad K.B. neįvykdė jai inkriminuojamos veikos. Liudytojas T.D. nurodo atvykęs į (duomenys neskelbtini), Plungė gavus iškvietimą ir jokio akivaizdaus triukšmo negirdėjo. Tačiau kaip nustatyta iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimų, triukšmo intensyvumas nėra visą laiką vienodas, nes pokylių metu yra grojama garsą stiprinančia aparatūra, garso tonas ir intensyvumas kinta ir dėl pokylio dalyvių elgsenos ir kitų subjektyvių faktorių, todėl garso intensyvumas nėra visada vienodas. Todėl ir atvykus policijos pareigūnams garso intensyvumas gali būti ženkliai mažesnis, todėl tai negali būti vieninteliu objektyviu faktoriumi lemiančiu sprendžiant ar buvo trikdoma viešoji rimtis. Liudytojais apklausti M.B. ir V.B. nurodė, kad jų įsirengtos name poilsio patalpos yra į priešingą pusę lyginant su pokylių sale, todėl jokio triukšmo negirdi. Taigi šie liudytojai objektyvių aplinkybių, susijusių su nutarime nurodytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, teismui nenurodė, todėl šių parodymų nėra galimybės vertinti nei kaip kaltinančių, nei kaip teisinančių.

Pažymėtina, jog viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija, Nr. 57). Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555, taikymo sritis – nustato triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai (1 punktas). Ši higienos norma yra privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems bei eksploatuojantiems gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, rengiantiems užstatymo ir rekonstravimo projektus, taip pat institucijoms, vykdančioms akustinio triukšmo stebėjimus ir kontrolę. Akivaizdu, jog nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo įrodinėjant viešosios tvarkos trikdymo faktą išmatuoti garso lygį matavimo prietaiso rodmenimis. Tokią pat teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstruodamas, jog asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis s administracinėse bylose Nr.N575-109-2008; Nr. N63 – 612/2008).

Vertinant surinktą faktinių duomenų visumą akivaizdu, kad nėra paneigiamos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiama K.B. kaltė dėl jai inkriminuotos veikos įvykdymo, todėl akivaizdu, kad K.B. pagrįstai yra patraukta administracinėn atsakomybėn ir jos veika kvalifikuota pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį.

ATPK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. K.B. paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimalus dydis - 300 litų bauda. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad institucijos paskirtoji minimali administracinė nuobauda yra pakankama ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2010 m. gegužės 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 020520/78-P-I1-504, kuriuo K.B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 300 litų bauda, palikti nepakeistą ir K. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.