- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-28
- Bylos Nr.
- N-62-1670-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00222-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. gegužės 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimu K. B. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 300 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad nuo 2010 m. balandžio 9 d., 22.20 val. iki 2010 m. balandžio 10 d., 4 val., taip pat 2010 m. balandžio 11 d., 2.50 val. iki kada tikslaus laiko trukmė nenustatyta, iš gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Plungėje, įsikūrusios pokylių salės, periodiškai atidarant lauko duris, iš salės vidaus sklido garsi, tranki muzika. Taip pat girdėjosi iš pokylių salės išėjusių dalyvių garsūs rėkavimai ir šūkavimai, o tai trukdė aplinkui gyvenančių daugumos gyventojų, poilsiui bei ramybei. Tokiu būdu K. B. būdama minėtos pokylių salės savininkė ir atsakinga už vykdomą veiklą, neužtikrino, kad iš pokylių salės bei nuo prie pokylio salės pastato esančių lankytojų nesklistų triukšmas ir nebūtų trikdoma viešoji rimtis.
Šalies argumentai
K. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nesurinkta visa būtina medžiaga apie pažeidimą, liudytojus, nuosavybės teises. Teigia, jog tarp jos ir nukentėjusiojo J. M. yra konfliktinė situacija, tuo tarpu jo ir D. J. paaiškinimai yra vieninteliai įrodymai byloje. V. M. parodymais vadovautis negalima, kadangi ji yra J. M. sutuoktinė. Taip pat, remdamasi J. M. parodymais, nurodo, jog didžiausias triukšmo šaltinis yra šunys. Nesutinka, kad jos klientai skleidžia neleistino dydžio garsą, kuris pažeidžia viešąją rimtį. Mano, jog J. M. paaiškinimai yra prieštaringi. Tuo tarpu liudytoju apklaustas pareigūnas nurodė, jog triukšmo nebuvo. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė 2010 m. birželio 15 d. patikrinimo aktu. Atkreipia dėmesį, kad matavimų metu J. M. atsisakė įsileisti į savo namo teritoriją, kad būtų galima nustatyti triukšmo lygį, kas patvirtina šio asmens nesąžiningumą. Be to, teismas galėjo iškviesti matavimus atlikusį specialistą į teismo posėdį ir įvertinti, ar nustatytas garso lygis galėjo esminiai skirtis nuo 2010 m. balandžio 9 d. garso lygio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog K. B. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Papildomai pažymėtina, jog apeliantės teiginiai, kad vykstančių pobūvių metu leidžiama muzika ir išeinantys į lauką svečiai viešosios rimties trukdyti negalėjo, paneigti bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnai dėl viešosios rimties trikdymo buvo kviesti net kelis kartus (b. l. 20-23), be to, dauguma liudytojais apklaustų kaimynų patvirtino girdintys triukšmą (b. l. 26-30, 32-33, 99-102). Pažymėtina, kad buvo apklausti ne tik Muralių šeimos nariai, bet ir D. J., A. Ž., kurie patvirtino triukšmo buvimo faktą. Tai, kad vieniems kaimynams šis triukšmas trukdo, kitiems – nelabai, yra subjektyvus situacijos vertinimas, nedarantis įtakos paties fakto nustatymui, tačiau vertinant liudytojų parodymus bendrai, jokių esminių prieštaravimų juose nenustatyta. Pažymėtina, kad pasak kaimynų, šunų sukeliamas triukšmas tik sustiprina iš pobūvių salės sklindančio triukšmo lygį, tačiau šunų lojimas nėra pagrindinis triukšmo šaltinis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas taip pat nurodė, jog jis negali įvertinti, ar buvo triukšmas (b. l. 64). Pažymėtina, kad kaimynai vienodai pabrėžė, jog triukšmas ženkliai sustiprėja, kai atidaromos salės durys ir svečiai išeina į lauką, ko nebuvo atvykus pareigūnams. Šiuo aspektu taip pat spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Telšių visuomenės sveikatos centro Plungės skyriaus atlikto matavimo duomenimis – visų pirma, matavimas atliktas kitą dieną, nei protokole nurodyta veika, be to, jis buvo atliekamas esant uždarytoms pokylių salės durims (b. l. 84-87), kas reiškia, kad tyrimo metu buvusi situacija neatitiko buvusios pažeidimo dieną.
Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nesurinko nuosavybės teises pagrindžiančių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad užtektų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Tuo tarpu byloje esantis pačios K. B. paaiškinimas (b. l. 36), verslo liudijimai (b. l. 39-40) patvirtina, kad šia veikla užsiima būtent apeliantė, kuri pagrįstai pripažinta atsakinga dėl šios veikos. Įvertinusi surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 16-17) turinį ATPK 260 straipsnio aspektu, teisėjų kolegija esminių trūkumų jame nenustatė – šiame dokumente užfiksuoti duomenys apie atsakomybėn traukiamą asmenį, pažeidimo laiką, esmę, nurodytas pažeistas aktas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.