Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio pagrindu nurodė, kad neturtinės žalos atsiradimas siejamas su Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėju, kurie žemės grąžinimo laikotarpiu nusižengė žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

3.1. Nurodė, kad nors ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas, tačiau iš visumos ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su juo pateiktų dokumentų galima suprasti, kad ieškovas kelia klausimą dėl jo teisių ir interesų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o ieškovo nurodomos žalos atsiradimas siejamas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais. Atkreipė dėmesį, kad kaip teisinį ieškinio pagrindą pats ieškovas taip pat nurodė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. Darė išvadą, kad ieškovui keliant žalos, kuri, ieškovo teigimu, atsirado dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų vykdant jai pavestas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, atlyginimo klausimą, toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

3.2. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4936-331/2015 jau buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Išaiškino, kad esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, ginčai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimi. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, nusprendus kreiptis į teismą, ieškovui siūlė įvertinti, ar jo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra tapatus teisme jau išnagrinėtam ginčui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo ieškinį priimti. Ieškovo nuomone, Plungės apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad pareiškėjo požiūriu, teismai nesivadovavo teisėjų etikos kodekso 5 straipsniu ,,Pagrindiniai teisėjų elgesio principai“, 8 straipsniu ,,teisingumas ir nešališkumas“ ir 15 straipsniu „Pareigingumas“, 15 straipsnio 5 punktu, kuriame nurodoma: ,,reaguoti į kitų teisėjų, prokurorų ir advokatų padarytus įstatymų bei profesinės etikos pažeidimus“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

8. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visuma ieškinyje ir kartu su juo pateiktų dokumentų, leidžia konstatuoti, jog ieškovas savo galimai pažeistų teisių klausimą kildina iš jo teisių ir interesų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese, o ieškovo nurodomos žalos atsiradimas siejamas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais.

10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

11. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniams teismams, be kita ko, yra teismingos bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis; ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Pagal aptariamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

13. Atsižvelgiant į ieškinyje dėstomas aplinkybes matyti, kad šiuo atveju atsakovės civilinė atsakomybė kildinama iš jai pagal teisinį reguliavimą pavestų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimo, todėl darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisi žala šiuo atveju yra susijusi su CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritimi ir pagal savo pobūdį yra priskirtina viešojo administravimo srities ginčams (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).

14. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu bei teismingumo nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.