Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojama atsakovės UAB sveikatos centras „Energetikas“ ir tik dalis žemės sklypo yra užstatyta šiai bendrovei priklausančiais pastatais. Likusi savininko M. Š. turėto žemės sklypo dalis yra laisva (neužstatyta) žemė. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija 2004-10-15 rašte Nr. S13-287-(3.5) taip pat pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybė be jokio pagrindo dalį M. Š. žemės sklypo priskyrė valstybės išperkamai žemei.

Teigia, jog akivaizdu, kad žemės grąžinimo laikotarpiu buvo nusižengta žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. Pareiškėjui tris kartus buvo patvirtinta, jog dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui pakanka. 2007-07-20 sprendimas, 2009-11-23 sprendimas, 2010-11-02 nutartis įrodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, jos viršininkas V. R., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja N. J., vilkindami įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo nuosavybės atkūrimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Pagal šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjo nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 priimto nutarimo Nr. 1475 ir baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-02 nutartimi, todėl buvo nesilaikoma žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų ir tokiu būdu pažeistos jo teisės ir padaryta žala.

Remiantis šiuo teismo sprendimu, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko M. Š. iki 1940 m. visuotinės nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę, tuomečio Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini). A. Š. šiuo įsakymu buvo grąžinta 0,3552 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha).

Pažymėjo, kad LVAT 2009-11-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 konstatavo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kuriuo nustatyti M. Š. įstatyminiai įpėdiniai, negali būti pagrindu atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, „<...> nes nuosavybės teisių atkūrimui paveldėjimo institutas taikomas tiek, kiek jis nėra aptartas specialiu įstatymu. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymą „<...> o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M. S. valdė žemės sklypą iki 1940-07-22 nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus.

Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo vykdyti įsiteisėjusius Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 ir LVAT 2009-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009. Vadovaujantis minėtais įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusio savininko M. Š. iki 1940-07-22 nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę Palangos mieste, asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą - N. A., A. A. Š., A. Š. ir R. Š. atžvilgiu buvo nutraukta ir tolesni veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo klausimu nevykdomi.

Tuometė Klaipėdos apskrities viršininko administracija Lietuvos Respublikos teisės aktais jai priskirtas nuosavybės teisių atkūrimo funkcijas vykdė tinkamai, vadovavosi įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2005-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-412-668/2005 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Institucija negalėjo prisiimti atsakomybės dėl pretendentų pateiktų įrodymų apimties, taip pat jai negalėjo būti perkelta įrodinėjimo našta. Asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, turi būti atidūs ir rūpestingi, aktyviai dalyvauti teikiant rašytinius įrodymus institucijai ir domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Viešojoje teisėje galioja principas, kad valdžios institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kaip viešojo administravimo subjektui, negalėjo būti suteikta teisė aiškinti teisės normas plečiamai ir vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo funkcijas kitaip, nei numatyta tai reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Be to, pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtą fizinį skausmą dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus.

Pareiškėjas ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)78 str.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 26)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika (2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas žalos atsiradimą iš esmės kelia dėl to, kad jam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. Š. valdytą žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Palangos miestas). Pareiškėjo teigimu, žemės grąžinimo laikotarpiu buvo nusižengta žemės reformos darbų vykdymo tvarkai ir terminams. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vilkindama įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo nuosavybės atkūrimo klausimus, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad A. Š., A. A. Š., R. Š., N. A. 2004-09-30 skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą ir parengti M. Š. laisvos neužstatytos žemės sklypo planą iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. valdytą žemę 3,92 ha Palangos mieste, grąžinant pretendentams laisvą neužstatytą žemę natūra. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004-11-19 sprendimu jų skundas atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 14-17). Teismo sprendimu konstatuota, jog „nėra aišku, ar pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, iš vis gali pretenduoti į M. Š. nuosavybės teisių atkūrimą. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti svarstomas tik nustačius, ar apskritai pareiškėjų tėvui A. Š. (M. Š. sūnui) atsirado nuosavybės teisė į minimą žemę. Teisinio vertinimo nekeičia ir atsakovo Klaipėdos AVA pozicija, kad pareiškėjų pateiktų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises“.

A. Š., A. A. Š., R. Š., N. A. 2005-03-21 pareiškimu kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismas 2005-08-31 sprendimu patenkino jų patikslintą prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. Š. mirties jo įstatyminiais įpėdiniais buvo jo žmona A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., dukra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dukra M. Š. gim. (duomenys neskelbtini), sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus T. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei atnaujintas terminas pareiškėjų nuosavybės teisę į žemę patvirtinantiems dokumentams pateikti (b. l. 18).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendime byloje Nr. I-29-386/2009 (b. l. 28-37), be kita ko, nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-18 įsakymu Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę Šventojoje, nustatant, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) M. Š. įpėdinių turėto žemės sklypo Nr. 110 dalis) yra laisva (neužstatyta) žemė; patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, dydis, ribos ir apribojimai; nustatytas šio sklypo plotas - 1,4207 ha; nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt. Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn laisvą (neužstatyta) žemę 1,4207 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini): A. Š., A. A. Š., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Š. - 0,3551 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha). Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 sprendimais Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 į buvusio savininko M. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,9800 ha žemės atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., A. A. Š., N. A. kiekvienam po – 0,3552 ha, R. Š. - 0,3551 ha (iš bendro sklypo ploto 1,4207 ha) turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007-11-06 įsakymu Nr. 4-6365- (1.3), vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-937-622/2007, sustabdė Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 įsakymo Nr. 4-6038-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių į žemę Palangos mieste atkūrimo“ bei Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 sprendimų Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849, Nr. 1850 galiojimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009-11-23 sprendimu byloje Nr. I-29-386/2009 panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 įsakymą Nr. 4-6038-(1.3); Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 sprendimą Nr. 1847; Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 sprendimą Nr. 1848; Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 sprendimą Nr. 1849; Klaipėdos apskrities viršininko 2007-10-18 sprendimą Nr. 1850; Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-18 įsakymą Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Teismas sprendime priėjo išvados, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas šioje byloje yra iš esmės neteisėtas, atliktas nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo (b. l. 28-37).

LVAT 2010-11-02 nutartimi byloje Nr. A-261-1503/2010 (b. l. 38-43) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-23 sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktas buvo nustatytas, o esamų dokumentų nepakanka pripažinti, kad M. Š. valdė žemės sklypą iki 1940-07-22 nacionalizacijos, todėl tretieji suinteresuoti asmenys pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą. Priimti aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamus aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys. Taigi tai, kad pareiškėjas pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. valdytą žemės sklypą iki 1940-07-22 nacionalizacijos buvo konstatuotas LVAT 2010-11-02 nutartimi byloje Nr. A-261-1503/2010, t. y. galutiniu ir neskundžiamu teismo sprendimu, ir iš naujo šios aplinkybės nebeįrodinėtinos.

Kaip minėta, LVAT 2010-11-02 nutartimi byloje Nr. A-261-1503/2010 konstatuotas priimtų aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas žalos atsiradimo nesieja su nuosavybės teisių atkūrimu tuo aspektu, kad vėliau jis buvo pripažintas neteisėtu, o būtent teigia, kad buvo vilkinama įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškėjo nuosavybės atkūrimo klausimus, pažeista Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl nustatytų neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese neprarado teisės į nuosavybės atkūrimą, nes tokios teisės jis neturėjo, todėl negalėjo turėti teisėto lūkesčio jas atkurti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjo nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 priimto nutarimo Nr. 1475 ir baigėsi LVAT 2010-11-02 nutartimi, todėl buvo nesilaikoma žemės reformos darbų vykdymo tvarkos ir terminų ir tokiu būdu pažeistos jo teisės ir padaryta žala. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti negali, nes pareiškėjui apskritai negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl netgi atitinkamų terminų pažeidimas negalėtų būti pagrindu žalai priteisti, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė.

Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo pareiškėjo keliamo ginčo aspektu nenustatyta. Nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas.

Pažymėtina ir tai, kad prašoma priteisti turtinė žala (2500 Lt), kuria pareiškėjas laiko išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 94), yra priskirtina bylinėjimosi išlaidoms, kurios gali būti priteisiamos arba nepriteisiamos atitinkamose bylose ir negali būti priskiriamos turtinei žalai. Taigi prašoma turtinė žala bet kokiu atveju negalėtų būti priteista.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.