- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- A6.-7-588/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00149-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Pažeidėjas
- D. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriuo prašoma: iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. V., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti bendrovės vadovui D. V. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 str. 1 d. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200,00 Eur dydžio baudą, pripažinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nukentėjusiuoju ir priteisti iš D. V. 31517,80 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Pareiškime nurodyta, kad D. V. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, pirmiausia nepadengiant mokestinės nepriemokos valstybei, tokiu būdu pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.
D. V. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailisi dėl padaryto nusižengimo, prašo sumažinti nuobaudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė palaiko inspekcijos reikalavimus. Nurodė, jog keitėsi inspekcijai padarytų nuostolių dydis, nes dalį skolos įmonė sumokėjo po pareiškimo surašymo. Nuostolių dydis šiai dienai - 30743,34 Eur.
Dėl ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymo ir nuobaudos paskyrimo
ANK 120 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.9301 str., kurio 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be D. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-10-25 operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais (b. l. 12-18), mokestinės nepriemokos balansų išrašais (b. l. 10-11, 13-14), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išrašais (b. l. 15-16), avanso apyskaitomis (b. l. 17-18) atsiskaitomosios sąskaitos išrašais (b.l. 21-28), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Šie duomenys patvirtina, jog nepaisant 2017-07-31 bendrovės turėtos 74818,71 Eur dydžio mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir per laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-07-25 kitiems kreditoriams sumokėjo 33262,00 Eur
Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V., būdamas atsakingu asmeniu už vadovaujamos bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.9301 str. 1 d. 3 p. numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir savalaikiai atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. D. V. nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos – teises bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d.
Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų (ANK 120 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog ANK 34 str. 5 d. yra numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama šio kodekso nustatyta tvarka administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Sutinkamai su ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), tai yra pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir išsamiai papasakojo apie nusižengimo padarymo priežastis ir aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, jog D. V. prisipažinimas yra nuoširdus. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės tęstinumą ir išvengti įmonės bankroto, D. V. supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo geranoriškai bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. V. rūpinasi, jog bendrovės susidariusi nepriemoka valstybės biudžetui būtų sumokėta, ir šiuo metu nepriemokos suma yra dengiama, ką teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, neteistas, taip pat nėra duomenų apie baustumą administracine tvarka -, atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) -, ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei, sutinkamai su ANK 34 str. 5 d. reikalavimais bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju net ir ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga D. V. padarytam administraciniam nusižengimui, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 str., bus įgyvendinta D. V. paskiriant ir švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ANK 120 str. 1 d. sankcijoje minimalaus dydžio bauda.
Dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir nuostolių atlyginimo
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pripažinti ją nukentėjusia ir priteisti jos naudai iš D. V. 30743,34 Eur dydžio likusią mokestinę nepriemoką, kaip nuostolių atlyginimą. Nurodo, jog nuostolių sumą sudaro bendra D. V. atsiskaitymų su kitais kreditoriais, pažeidžiant nustatytą tvarką ir kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises, suma, kuri turėjo būti panaudota atsiskaitymui su pareiškėja.
ANK 664 str. 2 d. nurodoma, jog tais atvejais, kai administracini nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimo priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skinama administracinė nuobauda. Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą (ANK 665 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog likusi mokestinė nepriemoka, kurią pareiškėja įvardija, kaip nuostolių dydį, 30743,34 Eur, yra po truputi dengiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. V. nurodė, jog įmonė yra suinteresuota kuo greičiau atiduoti skolą be didesnių nuostolių patyrimo. Be to, pagrįsta manyti, jog D. V. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi galimybę susitarti dėl mokestinės nepriemokos grąžinimo, todėl vadovaujantis ANK 664 str. 2 d., šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo priteisti iš D. V. 30743,34 Eur nuostolių atlyginimo Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 str. 1 d.). Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti turtinė žala susideda išimtinai tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos - mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 19 p.). Pažymėtina, kad susidariusią mokestinę nepriemoką institucijai yra skolingas juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius D. V.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Uždarosios akcinės bendrovės nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, ir vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Be to, pažymėtina, kad mokestinė nepriemoka nėra ANK 120 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo pasekmė/padarinys ir ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Minėtas įstatymas įtvirtina visus galimus mokestinės nepriemokos administravimo veiksmus, tarp kurių yra numatyti ir priverstinio išieškojimo būdai (komentuojamo įstatymo 106 str. 1 d.). Įstatymu aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išsiieškojimo tvarką, siekimas šią nepriemoką išsiieškoti administracinio nusižengimo bylos proceso metu laikytinas netinkamu turimų teisių įgyvendinimo būdu, todėl prašymas dėl turtinės žalos, lygios bendrovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydžiui, atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, tokiu būdu neužkertant kelio institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka. (Kauno apygardos teismo 2017-05-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-345-478/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-70-976/2017).
Esant minėtoms aplinkybėms, nustačius, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinę nepriemoką turi teisę išsiieškoti kitu įstatyme nustatytu būdu arba susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. V. dėl jos, galimai patirtų nuostolių, atlyginimo, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja netenkinamas (ANK 578 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 1, 5 d., 35 str. 1 d. 1 p., 120 str. 1 d., 578 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 646 str., 664 str. 2 d.,
nutaria:
pripažinti D. V. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. ir skirti jam 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Palikti nenagrinėtą pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą priteisti jos naudai iš D. V. 31517,80 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
Netenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja administracinio nusižengimo byloje.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.