Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. prašymą (teikimą) dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Užsienietis pažymėjo, kad yra prieglobsčio prašytojas, taip pat pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Užsienietis sulaikytas Lietuvoje nuo 2024 m. spalio mėnesio, nėra pateikta jokių duomenų, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, leidžiančios pažeidžiamo asmens atžvilgiu taikyti jo laisvę ribojančią priemonę tokį ilgą laiko tarpą. Užsieniečio sveikata yra labai prasta, pateikti dokumentai, jog jis dvi savaites gydėsi ligoninėje.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) atstovas prašė Užsieniečio prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog Užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, bet bandė pažeisdamas Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus tyčia, neteisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl tikslinga palikti galioti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kurios taikymo terminas pratęstas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu. Visi Užsieniečio nurodyti argumentai jau yra išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris 2024 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2104-552/2025 juos atmetė ir paliko galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą.

II.

8.9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinis skundas atmestas ir paliktas galioti Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimas.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 15K-5057 nurodė, jog Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes jis priskirtinas pažeidžiamų asmenų grupei. Minėtame tarnybiniame pranešime pateiktos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, pagal galimybę atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, užtikrinti ramią ir saugią aplinką. Nuolatinės medicininės priežiūros ir pagalbos centre teikimas, aprūpinimas pagalbinėmis judėjimo priemonėmis ir kt.

12. Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, jog Užsieniečiui, apgyvendintam laikino apgyvendinimo vietoje nėra teikia teikiama ir (arba) organizuojama būtinoji medicinos pagalba ir būtinos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

13. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi).

14. Vertinant Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgta į tai, jog: Užsienietis neteisėtai pateko į Europos Sąjungą ir per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, naudodamasis nelegalias pavėžėjimo paslaugas teikiančiu asmeniu, kas sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas ir jis gali siekti pasislėpti; Užsienietis prieglobsčio pasiprašė ne sulaikymo, o bylos nagrinėjimo teisme metu, jo tapatybė galutinai nenustatyta, taip pat nėra galutinai išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai; Užsienietis laikinojo apgyvendinimo vietos vadovui teikė 17 prašymų dėl išvykimo iš laikinosios apgyvendinimo vietos, visi prašymai buvo tenkinti. Pagal bylos duomenis Užsieniečiui suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu apribotoje teritorijoje, jis turi teisę teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir tuo pakankamai dažnai naudojasi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Užsieniečio ir jo atstovės argumentai, jog Užsienietis de facto (faktiškai) yra sulaikytas, iš esmės yra nepagrįsti. Nustatyta, kad medicininę pagalbą Užsienietis gauna pagal poreikį, o medikamentinis gydymas paskirtas pastovus, vartoja medikamentus 2 kartus per dieną, Užsienietis konsultuotas traumatologo, psichiatro, gydytas stacionare, t y. jam suteikiama visa būtinoji medicininė pagalba.

15. Teismas, siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą darė išvadą, jog Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas paskesnis prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti tik toliau taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad skyrus Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

III.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.

17.1. Sprendimas riboti pažeidžiamo asmens judėjimo laisvę yra neproporcingas, atsižvelgiant į jau taikyto laisvės apribojimo laikotarpį, neteisėtas ir nepagrįstas, Įstatymo numatyti tikslai gali būti pasiekti neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės.

17.2. Pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Be to, įrodyti ypatingas aplinkybes byloje tenka institucijai, todėl teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teigdamas, kad Užsienietis neįrodė, jog jo teisės pagal teismo sprendimą yra pernelyg ribojamos ar pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Ginčo atveju būtent institucija turėjo įrodyti ir pagrįsti, jog byloje egzistuoja ypatingos aplinkybės, leidžiančios pažeidžiamo asmens atžvilgiu taikyti jo laisvę ribojančią priemonę, o ne Užsienietis turėjo įrodinėti, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

17.3. Įstatymas nenumato, kad tinkamų sąlygų sudarymas apgyvendinimo vietoje suteikia teisę tuo pagrindu nesant ypatingų aplinkybių riboti pažeidžiamo asmens laisvę.

17.4. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl pareiškėjo faktinio sulaikymo termino. Pareiškėjas yra sulaikytas nuo 2024 m. spalio 19 d., t. y. beveik 9 mėnesius, nepaisant nustatyto jo pažeidžiamumo. Užsieniečio sulaikymas argumentuojamas prieglobsčio motyvų išsiaiškinimu ir nors pats prašymas dėl prieglobsčio turėjo būti išnagrinėtas skubos tvarka per 10 darbo dienų nuo jo pateikimo, galutinio sprendimo iki šiol nėra dėl nuo Užsieniečio nepriklausančių aplinkybių, o Užsieniečio laisvė yra apribota.

17.5. Tik esant objektyvių įrodymų apie tai, kad konkretus asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, svarstytinas klausimas dėl šio asmens itin ilgo laisvės ribojimo. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.

17.6. Teismas neįvertino Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos aktualiose ginčui bylose.

19.2. Užsieniečiui yra suteikiama reikalinga psichologinė pagalba ir kitos būtinosios paslaugos ir pagalba. Pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galbūt nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai.

19.4. Medicininę pagalbą Užsienietis gauna pagal poreikį, o medikamentinis gydymas paskirtas pastovus, vartoja medikamentus 2 kartus per dieną, jis konsultuotas traumatologo, psichiatro, gydytas stacionare – jam yra suteikiama visa būtinoji medicininė pagalba. Taigi, byloje nėra nustatyta, jog Užsieniečio teisės būtų pažeidžiamos ar ribojamos.

19.5. Migracijos departamento vertinimu, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, aplinkybės, dėl kurių Užsieniečiui buvo nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos ar jo įgalioto asmens leidimo nėra pasikeitusios.

19.6. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas.

21.1. Užsienietis vyko iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką, t. y. neteisėtai vyko tranzitu, todėl tikėtina, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė laikytina kaip proporcinga siekiamam tikslui.

21.2. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nagrinėjamu atveju nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, Apeliantas apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali išvykti už apgyvendinimo teritorijos ribų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas. Atvirkščiai Užsieniečiui sudarytos visos sąlygos, jis teikė prašymus ir visi jie buvo tenkinti.

21.3. Atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo atžvilgiu.

21.4. Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą ir apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, kur jam yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos reikalingos jo poreikiams tenkinti. Asmens byloje nėra nustatyta, kad nustatant Užsieniečiui tam tikrus apribojimus būtų pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens poreikiai. Remiantis surinkta informacija, kurią pateikė Priėmimo ir integracijos agentūra Užsieniečiui yra užtikrinama medicininė priežiūra ir psichologinė pagalba, kuri teikiama pagal poreikį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta Užsieniečio prašymo persvarstyti klausimą dėl paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ją pakeičiant kita alternatyvia sulaikymui priemone, netenkinti ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą, kuriuo Užsieniečiui pratęstas paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo terminas iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis neteisėtai atvyko ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesikreipė dėl teisinės padėties nustatymo, o prieglobsčio prašymą pateikė jau po sulaikymo, sprendė, jog, nesant judėjimo laisvės apribojimo, egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimą ir vykdymą, todėl taikė alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

24. Užsienietis, apeliaciniame skunde prašo jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (alternatyvia sulaikymui priemone, nurodyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte), teigia, kad nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga jam taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, prioritetą teikiant jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesams.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nesant ginčo, jog Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, byloje taikytina Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

27. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

28. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

29. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).

31. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jis yra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, be kita ko, apibūdinančius Užsieniečio sveikatos būklę, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

33. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugpjūčio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.