Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lenkas, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 1994-05-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. (sena redakcija) laisvės atėmimu metams.Remiantis LR BK 47 ' (sena redakcija) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.Pritaikius LR BK 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos 1 str.nuo bausmės atleistas;

2) 2005-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK138 str. 2 d. 3 p . laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 3 p, 2009-06-17 buvo lygtinai paleistas

iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėn. 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2009-12-01 išbrauktas iš Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijos įskaitos, bet pagal LR BK 97 str. paskutinis teistumas neišnyko ir nepanaikintas;

3) 2012-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m.pagal LR BK 138 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.Vadovaujantis LR BK 42 str. 6 d.; 50, 72/ 2 str.; 63 str. 1, 2 d.; 5 d.; 1 p; 6, 7, 8 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. bausmę atliekant pataisos namuose ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė

dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį atlikti per 10 mėn.Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-12-20 iki 2012-04-24.

4) 2015-10-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. buvo nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d.;145 str. 1 d bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str. ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn. pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėn.; pagal BK 245 str. 1 d. 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.; 65 str. 1 d. 1 p ‚a“p.p. Subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėn. Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 dalies 6, 8, 10 punktus ir A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėn. įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pritaikyti LR BK 67 str. 2 dalies 5 punktą ir A. K. Skirti įpareigojimą: atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5) 2015-11-12 A. K. buvo nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 243 str. 45 parų arešto. Vadovaujantis BK 63str. 1, 3, 9 d., 65 str. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2015-10-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn. bausmę atliekant pataisos namuose.Pritaikius LR BK 75 str. 2 dalies 6, 8, 11 punktus paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m 6 mėn. įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo dalyvauti elgesio pataisos neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų. Pritaikius LR BK 67 str. 2 dalies 5 punktą, 70 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

6 ) 2016-09-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64' str. nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015-11-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 metams ir 3 (trims) mėnesiams;

7) 2017-01-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 9 ( devyniems ) mėnesiams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 ( vieneriems )metams ir 2 ( dviem ) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 , 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016-09-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 ( dvejiems ) metams ir 1 ( vienam ) mėnesiui. 2018-09-14 paleistas atlikęs bausmę

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2018-12-17 apie 12.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. girtumas), be priežasties mojuodamas kumščiais šaukė, kad nužudys savo motiną L. K., kad ji negyvens, po ko paėmęs šluotą trenkė jai į kairįjį petį, po to dar kartą užsimojęs šluota smūgiavo motinai L. K., tačiau nepataikė ir šluota sulūžo. Sulūžus šluotai tęsė nusikalstamus veiksmus ir kumščiais sudavė nukentėjusiajai į galvą ir kairįjį šoną, sugriebęs jai už dešinės rankos laužė dešinės plaštakos bevardį pirštą, po to sugriebęs už kairės rankos laužė kairės plaštakos bevardį pirštą. Nukentėjusiajai siekiant ištrūkti ir pradėjus bėgti, ją sugriebė ir pargriovė ant grindų. Tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog 2018-12-18 papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. K.parodė, kad jos sūnus A. K. nuolat tyčiojasi iš jos. Kai blaivus, jis jos nemuša, bet grubiai su ja bendrauja. Kai girtas, jis tampa baisu žmogumi, t. y. ją muša, tik spėk iš namų pabėgti. Buvo atvejis, kai jis ją sužalojo kirviu, t. y. kirvapentė trenkė jai per koją, kitą kartą jai miegant peiliu dūrė į šoną. Į policiją ji nesikreipė, sūnui atleisdavo. Buvo labai daug atvejų, kai A. K. ją mušė, iš jos tyčiojosi. Ji labai bijo savo sūnaus. 2018-12-17 A. K. atsibudo apie 05.00 val., išgėrė kavos ir apie 06.00 val. kažkur išėjo. Kur jis nuėjo, pasakyti negali, nežino. Jis niekada jai nesako, kur eina, o ji neklausė. Jokio konflikto namuose nebuvo. Namo A. K. grįžo apie 13.30 val. Grįžo girtas. Jis tik užėjo į namus ir iškart pradėjo mojuoti kumščiais ir šaukti, kad ją nužudys, kad ji negyvens. Žinodama savo sūnų ji labai išsigando dėl tokių jo žodžių, norėjo pabėgti iš namų. Savo viršutinius drabužius, batus visada laiko sandėliuke, kuris yra prie jos namo, kad jeigu reikės pabėgti iš namų, kad nesušaltų. Ji prašė A. K., kad nelįstų prie jos, prašė nieko blogo jai nedaryti. A. K. paėmė šluotą, kurią ji nusipirko, ir šios šluotos kotu trenkė jai į petį, jai skaudėjo, po to dar kartą užsimojo šluotos kotu, bet pataikė į krosnį - viryklę ir kotas sulūžo. Viskas įvyko jos namo kambaryje. Jos name tik vienas kambarys kartu su virtuve. Kai sulūžo šluotos kotas, A. K. pradėjo ją mušti kumščiais. Jis ją mušė į galvą, į kairįjį šoną. Jai skaudėjo. Ji nuolat prašė sūnaus ją paleisti. Klausė, ar jam ko trūksta. Jis gyvena iš jos pensijos, niekur nedirba. Kiek kartų A. K. smogė jai į galvą, į kairįjį šoną, pasakyti negali, neprisimena, buvo susijaudinusi ir bijojo, kad jis ją užmuš. Prisimena, kad kažkokiu momentu ji atsisėdo ant sofos - lovos. A. K. atsisėdo šalia jos, sugriebė ją už dešinės rankos ir pradėjo laužyti jos dešiniosios rankos bevardį pirštą, t. y. jis suko bevardį pirštą į plaštakos nugarėlės pusę. Jai labai skaudėjo, jai pavyko išlaisvinti savo pirštą, tada jis sugriebė ją už kairės rankos bevardžio piršto ir irgi suko jį į plaštakos nugarėles pusę . Jai skaudėjo. Tada norėdama ištrūkti nuo A. K. ji puolė bėgti, ir jie kartu griuvo ant grindų. Tikriausiai A. K. stipriai trenkėsi galva į grindis. Ji atsistojo ir bandė pabėgti, jis sugriebė ją už kairiosios kojos, ji vėl pargriuvo, bet jai pavyko išsilaisvinti ir pabėgti iš namų, Andrejus liko gulėti ant grindų. Ji išbėgo į lauką, ir pabėgo ieškoti žmonių, kas turi telefoną ir gali iškviesti policiją, ir tuo metu pamatė policijos ekipažą. Policijos pareigūnai sulaikė jos sūnų. Ji labai bijo savo sūnaus, jis yra sadistas, kuris kankina ją, šunis, katinus. Jis yra psichiškai nesveikas, jam reikia psichiatro pagalbos. Prašo jai padėti, ji labai bijo savo sūnaus. Jai nieko iš sūnaus nereikia, jokio civilinio ieškinio jam nereikš. ( b. l. 30)

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Č.apklausos metu parodė, kad ji yra Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja. 2018-12-17 kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A. P. dirbo (duomenys neskelbtini), jų darbas buvo patruliuoti gatvėse ir reaguot į įvykius. 2018-12-17 apie 13.00 val. policijos tarnybiniu automobiliu su policijos skiriamaisiais ženklais važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) kaime. Šioje gatvėje juos sustabdė moteris, prisistačiusi L. K., kuri paprašė pagalbos, teigdama, kad sūnus A. K. neįleidžia jos į namus, (duomenys neskelbtini), savivaldžiauja, todėl norinti, kad išprašytų sūnų iš jos namų. Vykstant su L. K. į jos namus (duomenys neskelbtini), L. K. skundėsi, kad jos sūnus A. K. girtuokliauja jau kelis mėnesius, niekur nedirba, gyvena iš jos pensijos, todėl norinti, kad išprašytų nepageidaujamą, ten neregistruotą sūnų iš namų. Atvykus į įvykio vietą, L. K. paaiškino, kad 2018-12-17 apie 12.30 val. girtas A. K. grįžo į namus ir be jokios priežasties pradėjo ją mušti, mušė šluotos kotu, kumščiais, laužė jai pirštus, jai pavyko pabėgti nuo sūnaus iš namų. Kadangi ji neturi mobiliojo ryšio telefono ir negalėjo paskambinti policijai, todėl ieškojo pagalbos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pamačiusi policijos ekipažą – juos, prašė pagalbos. Moteris buvo susijaudinusi, labai išsigandusi. Kai atvyko pas ją į namus, užėjo į namo vidų, pamatė, kad A. K. buvo namuose, jis gulėjo ant lovos. A. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, buvo agresyvus, stumdėsi, nieko negalėjo paaiškinti dėl smurto. L. K. pasakė, kad dėl sūnaus veiksmų rašys pareiškimą policijai, todėl apie įvykį buvo pranešta Vilniaus aps. VPK Operatyvaus skyriaus budėtojui. Ji surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Agresyvus A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 2 PK, sulaikymo ir pristatymo metu panaudojus spec. priemones, antrankius. L. K. buvo labai susijaudinsi, išsigandusi, kai pasakojo apie prieš ją smurtavusį sūnų. Tarnybiniame pranešime ji nurodė, kad pagal L. K. žodžius, sūnus sudavė smūgį jai per kairįjį petį, per kairiosios rankos pirštus, o grafoje – smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietą – apibraukė dešiniosios rankos pirštus, kadangi susijaudinusi L. K. painiojosi, rodė abiejų rankų pirštus, sakė, kad sūnus juos laužė, ją mušė ir šluotos kotu ir kumščiais. Ji negali nurodyti kiek ir į kurias vietas smogė A. K. savo motinai, žino, kad kitą dieną (2018-12-18) policijos pareigūnai nuvežė L. K. pas med. ekspertus kūno sužalojimams užfiksuoti ir 2018-12-18 ją (L. K.) apklausė Vilniaus aps. VPK Vilniau rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja, kurios žinioje yra šis ikiteisminis tyrimas. ( b. l. 32-34)

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P.apklausos metu parodė, kad jis yra Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2018-12-17 kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja A. Č. dirbo Vilniaus rajono Juodšilių seniūnijos teritorijoje, 2018-12-17 apie 13.00 val. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. eina L. K., kuri sustabdė jų automobilį ir paprašė pagalbos, teigdama, kad sūnus A. K. triukšmauja, paprašė, kad išprašytų jos sūnų iš jos namų. L. K. pažįsta, ji ne pirmą kartą kreipėsi į policiją dėl savo sūnaus A. K. (A. K.) neteisėtų veiksmų. L. K. buvo išsigandusi, susijaudinusi. L. K. atsisėdo į tarnybinį automobilį, ir jie nuvažiavo pas ją į namus. Kai buvo jos namuose, L. K. paaiškino, kad pabėgo iš savo namų, kadangi jos girtas sūnus A. K. ją mušė. L. K. pasakė, kad 2018-12-17 apie 12.30 val. į namus atėjo jos girtas sūnus A., be jokios priežasties pradėjo ant jos rėkti, mušė ją šluotos kotu per rankas, kumščiais mušė per galvą, šonkaulius, laužė jai pirštus. A. K. kambaryje gulėjo ant lovos. Jie jį pažadino. A. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus, nenorėjo su jais bendrauti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. L. K. pasakė, kad nori rašyti pareiškimą policijai dėl tokio sūnaus A. K. elgesio, parodė šluotą, kurios kotas buvo sulaužytas į 2 dalis. Nuo kurio smūgio, į ką atsitrenkė šluota, kad šluotos kotas sulūžo, nežino. Kiek kartų ir konkrečiai į kurias vietas smogė A. K. savo motinai, nežino. Apie įvykį buvo pranešta Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui, kuris šią informaciją perdavė Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriui. A. M. surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. A. K. buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus m. 2 PK. Prisimena, kad L. K. sakė, kad bijo savo sūnų, bet kad minėtą dieną (2018-12-17) jis jai grasintų ją nužudyti, jam atrodo nesakė, to jis neprisimena. ( b. l. 36)

Iš byloje esančio 2018-12-17 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2018-12-17 apie 13.00 val. pabėgo iš savo namų dėl to, kad jos sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat girtaujantis, reikalaujantis pinigų mušė L. K., sudavė jai šluotgaliu per kairįjį petį, kairės rankos delną, pirštus, sukeldamas fizinį skausmą. Grafoje „Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta“ nurodyta: dešinės rankos pirštų patinimas, galvos kairėje pusėje ir kairės rankos peties srityje - kiti sužalojimai. Grafoje „Gauti paaiškinimai“ nurodyta, kad L. K. bijo smurtaujančio iš įkalinimo įstaigos grįžusio sūnaus A. K.. Jis neįregistruotas jos namuose, kur 2018-12-17 apie 13.00 val., fiziškai prieš ją smurtavo, todėl L. K. pabėgo iš namų ir sustabdė važiuojantį policijos ekipažą 8053, kreipėsi pagalbos. A. K., kuris dėl savo girtumo ir agresyvumo negalėjo paaiškinti kas įvyko tarp jo ir motinos, buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimusi. Smurtaujantis sūnus varo motiną L. K. iš namų, ji nakvoja bendrabučių laiptinėse, bijo agresyvaus sūnaus, kuris fiziškai smurtauja prieš ją nebe pirmą kartą. ( b. l. 23-24)

Iš byloje esančios 2018-12-18 valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4517/2018 (01) matyti, kad L. K. nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. ( b. l. 28)

Iš byloje esančio 2018-12-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog apžiūrėtas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus pro pagrindines duris patenkame į koridorių. Perėjus per koridorių patenkame į virtuvės patalpą. Kairėje pusėje stovi lova, prie lovos žalios spalvos krosnis, ant kurios sudėti puodai, užkabinti rankšluosčiai. Dešinėje pusėje stovi fotelis, prie jo stalas, ant stalo sudėti įvairūs daiktai. Užėjus į kambario patalpą, matome netvarka - išmėtytus daiktus, įvairius įrankius, kairėje pusėje yra lova, kurios patalai sujaukti. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. ( b. l. 4)

Iš byloje esančio 2018-12-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja L. K. policijos pareigūnams pateikė šluotą. ( b. l. 4)

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta sulaužyta šluota. Šluotos šepečiai pagaminti iš sintetinių medžiagų, šluotos kotas – medinis, šluotos šepečiai ir kotas sujungti juodos spalvos plastikiniu antgaliu. Šluotos koto diametras – 2,4 cm, kotas sulaužytas į 2 dalis (35 cm ir 105cm). Šluota nenauja, naudota. ( b. l. 14-15)

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog 2018-12-17 15:04 val., A. K. buvo nustatytas neblaivumas – 2,52 ‰. ( b. l. 38-39)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja jog kaltinamojo A. K. kaltė, jog jis 2018-12-17 apie 12.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. girtumas), grasino savo motinai ją nužudyti, kad ji negyvens bei suduodamas jai šluota ir rankomis, sugriebęs už dešinės rankos laužė bevardį pirštą, po to kairės rankos bevardį pirštą, taip sukeldamas pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei sukėlė jai fizinį skausmą. Jo kaltę patvirtina jo paties visiškas prisipažinimas, apklausų protokoluose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.

BK 145 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, terorizuoja žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veika ar sistemingai baugina žmogų. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog kaltinamojo motina L. K. turėjo pakankamą pagrindą bijoti tokio grasinimo realumo. Kaltinamasis savo motinos atžvilgiu smurtą vartoja ne pirmą kartą, už smurtą motinos atžvilgiu buvo ne kartą teistas. Šias nusikalstamas veikas taip pat įvykdė praėjus dviem mėnesiams po to kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę už nusikalstamas smurtines veikas motinos atžvilgiu. Be to, grasindamas motinai atliko smurtinius veiksmus, sukėlė fizinį skausmą. Taigi šiuo atveju nukentusiajai buvo neabejotinas pagrindas bijoti tokio grasinimo realaus įgyvendinimo. Kaltinimo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

A. K. padarė 2 nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3d.). Jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi( LR BPK 59 str.1 d.2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas ( LR BPK 60 str. 1 d.9 p.,13 p.). Kaltinamasis smurtą motinos atžvilgiu vartoja sistemingai. Šias nusikalstamas veikas įvykdė praėjus 2 mėnesiams, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę už nusikalstamas smurtines veikas motinos atžvilgiu. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo nenorą taisytis. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį sistemingai smurtauti prieš savo motiną, gyvenimo būdą teismas daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus realų laisvės atėmimą. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančias aplinkybes, taip pat ir į tai, jog motinos atžvilgiu smurtaujama sistemingai, todėl kaltinamajam skirtinas didesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Bausmės subendrinti apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tvarka taikytinas LR BK 64 ¹ str. ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Šluota perduota saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK saugojimo kamerą. ( b. l. 16-17) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

A. K. ( A. K.) pripažinti kaltu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 5 ( penkiems ) mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes paskirtas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9

(devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1

(vieneriems) metams ir 2 ( dviem ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2019 m. kovo 8 dienos.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką

įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada A. K. buvo sulaikytas LR BPK 140 straipsnio tvarka bei laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-17 d. 14.02 val. bei suėmimo laiką nuo 2018-12-19 iki nuosprendžio paskelbimo 2019-03-08.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti suėmimą.

Šluotą perduotą saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK saugojimo kamerą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.