- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- A6.-39-610/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00812-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) įgaliotam atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P., būdamas UAB „Gigant M“ (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas 302642960, registruotos buveinės adresas Gedimino g. 62, Marijampolė, direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie LR FM. Tokiais veiksmais buvo pažeisti VMI prie LR FM interesai ir padarytas nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu M. P. nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas padarė patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Bendrovė neveda pakuočių apskaitos. N. B. paskirta apie 13500 Eur bauda, kuri paskaičiuota už 3 metus. Per minėtą laikotarpį niekas dėl skolos nesikreipė ir neinformavo. Kad privalo mokėti aplinkos taršos mokestį, sužinojo tik tada, kai buvo atliktas patikrinimas ir surašytas patikinimo aktas – 2017- m. birželio mėn. VMI prie LR FM yra paskirtos baudos išieškotojas. Šiai dienai su VMI prie LR FM nėra atsiskaityta, kadangi areštuota įmonės atsiskaitomoji sąskaita, kurioje nėra lėšų. Be to, įmonė neturi turto, prekių likutis nedidelis (apie 2000 Eur). Po baudos paskyrimo buvo išmokamas tik darbo užmokestis darbuotojams ir ūkinės išlaidos (prekių pervežimo ir telekomunikacijų), be kurių iš karto sustotų įmonės veikla. Liepos mėnesį sustabdyta įmonės veikla, kadangi nerasta būdų, kaip padengti esamą įsiskolinimą. Galvojama apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė skolinių įsipareigojimų turi maždaug 36000 Eur (su įsiskolinimu VMI prie LE FM), o turto – 13000 Eur. Pats šiuo metu negauna jokių pajamų, vedęs, turi tris vaikus, žmona dirba. Prašo pareiškimą atmesti. O neatmetus – skirti mažesnę negu įstatyme numatytą baudą.
VMI prie LR FM įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka būdavo visada, išieškojimas vykdavo iš įmonės sąskaitų. Nuo 2017 m. birželio mėn. nepriemoka iš gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio pradėjo ženkliai didėti. Mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos apsaugos departamentas, VMI prie LR FM jį tik surenka. VMI prie LR FM pati nuskaičiuodavo mokesčius iš įmonės sąskaitos nuo 2017 m. sausio mėn. Kitiems kreditoriams nuo 2017-08-07 buvo sumokėta apie 3000 Eur. Nurodė, kad pareiškėja atsisako reikalavimo dėl 15607,19 Eur nuostolių ryšium su 2017-12-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi, kurioje išdėstyta pozicija dėl nuostolių atlyginimo tokio pobūdžio bylose. M. P. už padarytą nusižengimą prašo skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.
VMI prie LR FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo nurodyta, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-09-26 Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-09-22 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-5418, tikrinamas laikotarpis nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31. VMI prie LR FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017-09-22 Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 15599,64 Eur, iš jos: 13416 Eur mokestis už aplinkos teršimą, 112,56 Eur šio mokesčio delspinigiai, 388 Eur GPM, 5,50 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1642,91 Eur PVM ir 34,67 Eur šio mokesčio delspinigiai. 2017-10-13 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6830. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2017-06-26. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2016-06-30. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 pagal pateiktus kasos knygos išrašus, UAB „Paysera LT“, AB DNB banko ir AB „Swedbank“ banko išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas.
Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad nebuvo laikomasi atsiskaitymų tvarkos. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-06-31 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2017-06-01 buvo 1823,54 Eur, gauta pajamų 8378,96 Eur, iš kasos išmokėta 10120,84 Eur, likutis kasoje 2017-07-31 buvo 81,66 Eur. Iš pateikto Bendrovės UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-06-31 matyti, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 0,72 Eur, įplaukos 1084,29 Eur, išlaidos 1084,28 Eur (118,65 Eur sumokėta VMI prie FM, 125,12 Eur sumokėjo VSDFV, 840,51 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas), likutis sąskaitoje 2017-07-31 buvo 0,73 Eur. Iš pateikto Bendrovės AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-06-31 matyti, kad analizuojamo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 768,72 Eur, įplaukos 4444,49 Eur, išlaidos 5213,20 Eur (1933,96 Eur sumokėta VMl prie FM, 372,69 Eur sumokėjo VSD, 2906,55 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas), likutis sąskaitoje 2017-07-31 buvo 0,01 Eur (b. l. 9–10).
2017-08-31, 2017-09-22 ir 2017-12-14 balansuose nurodytos Bendrovės mokestinės prievolės ir jų dydžiai (b. l. 7–8).
Kasos knygose nurodytos Bendrovė pajamos, išlaidos ir likutis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 11–12).
UAB „Paysera LT“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyti Bendrovės atlikti pavedimai laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 (b. l. 13–14).
AB „Swedbank“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyti Bendrovės atlikti mokėjimai ir gautos pajamos laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 (b. l. 15–17).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Surinktų ir aukščiau aptartų teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-31 UAB „Gigant M“ vadovas M. P. Bendrovėje esančias lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o naudojant įvairioms Bendrovės reikmėms tenkinti. Neabejotinai įrodyta, kad M. P., žinodamas apie Bendrovės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius (ar jų dalį) ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Todėl jam skirtina minėtame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.
M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. M. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kt.
Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad M. P. būtų baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus (b. l. 24–32), asmuo neteistas (b. l. 23). Padarytas nusižengimas nelaikytinas piktybišku, kadangi, kaip paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikė, kadangi įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti tiek su valstybe, tiek su kitais kreditoriais. Prioritetą teikė darbuotojų darbo užmokesčiui ir kelioms ūkinėms paslaugoms, kadangi nenorėjo, kad visiškai sustotų Bendrovės veikla. M. P. pripažino faktines situacijos aplinkybes, tačiau nėra pagrindodaryti išvados, kad dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Todėl byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. M. P. teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu jokių pajamų negauna, augina tris vaikus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies minimume numatyta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui bei M. P. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas mano, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą, nei numato ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcija, nėra pagrindo.
VMI prie LR FM atstovas pareiškime nurodė, jog konstatavus ir įrodžius, kad Bendrovės direktorius M. P. padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą, to pačiu yra įrodytos ir visos aplinkybės reikalingos tam, jog iš M. P. būtų priteista dėl padaryto nusižengimo kilusi turtinė žala (negautos pajamos). Teigia, kad yra šios sąlygos: 1) turtinė žala (15607,19 Eur mokestinė nepriemoka); 2) neteisėti veiksmai (ANK 120 straipsnyje numatyti veiksmai, kurie įrodyti prie pareiškimo pridėtais priedais); 3) priežastinis ryšys (mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei Bendrovės direktorius būtų nepažeidęs kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės); 4) kaltė preziumuojama. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog šio reikalavimo atsisako.
ANK nėra numatytas reikalavimo atsisakymo institutas, todėl teismas pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju VMI prie LR FM prašomi priteisti nuostoliai (žala) susideda tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos, kurią skolingas yra juridinis asmuo – UAB „Gigant M“, o ne asmeniškai šios įmonės vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 19 punktą, mokestinė nepriemoka – tai mokesčio nepriemokos ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiu susijusios sumos. Vadovaujantis šiuo sąvokos išaiškinimu, akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestine nepriemoka, kadangi tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie LR FM įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskirią ją nuostoliams, nekeičia mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos, numatytos Įstatyme, o ne ANK (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-365/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI prie LR FM prašymas dėl 15607,19 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
M. P. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių priteisimo iš M. P. palikti nenagrinėtu.
Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos numerį, kuris yra: A6.-39-610/2018. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.