Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1156-258/2018 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės priteisti 65 000,00 Eur turtinės ir 5 752,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti; priteisti iš atsakovės 70 752 Eur labdarai ir kaip kompensaciją už patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2018 m. vasario 13 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat kad apeliacinis skundas (ieškovo procesiniame dokumente klaidingai nurodoma, kad tai atskirasis skundas) pasirašytas tik ieškovo.Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti - pateikti ieškovo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus arba apeliacinį skundą pasirašytą ieškovo ir advokato, veikiančio pagal su ieškovu sudarytą atstovavimo sutartį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą ir 2018 m. sausio 26 d. nutartį; priteisti iš atsakovės 70 752 Eur labdarai ir kaip kompensaciją už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendime įrašyta, kad sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis sprendimas leidžia ieškovui rinktis, ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), skųsti ar atskiruoju, ar apeliaciniu, ar tiesiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Ieškovas tik ateityje, kai vėl bus pripažintas jo neįgalumas, galės samdyti advokatą. Pirmosios instancijos teismas turi reikalauti iš skundo tvarkingumo, tačiau ne advokato. Be to, ieškovas turi aukštąjį karininko išsilavinimą, mokosi juridinio mokslo internete ir knygose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Dėl to šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties, o ne Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl to atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimo pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nenagrinėja.

Dėl advokato teisinės pagalbos bylose pagal apeliacinius skundu

Tiek asmens teisė kreiptis į teismą, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką, todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Dėl to atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas turi teisę rinktis, ar Vilniaus apygardos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą skųsti atskiruoju, ar apeliaciniu, ar tiesiai Lietuvos apeliaciniam teismui, laikytini nepagrįstais.Apeliacinis procesas prasideda nuo apeliacinio skundo padavimo ir jo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį skundą, patikrina, ar šis procesinis dokumentas atitinka CPK nustatytus apeliaciniam skundui keliamus turinio ir formos reikalavimus, o ne vien tik skundo tvarkingumą, kaip nepagrįstai nurodo ieškovas atskirajame skunde.CPK 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.). CPK 306 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1563-302/2017). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo apeliacinio skundo pasirašymas laikytinas apeliacinio skundo trūkumu, todėl nustatė apeliantui terminą šiam trūkumui pašalinti, t. y. pateikti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiantį dokumentą arba pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą ieškovo ir advokato, veikiančio pagal su ieškovu sudarytą atstovavimo sutartį (CPK 316 str. 1 d.). Taigi ieškovo argumentas, jog jis savarankiškai mokosi juridinio mokslo internete ir knygose bei kad jis turi aukštąjį karininko išsilavinimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vien tik jo pasirašytas apeliacinis skundas atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti kokybišką ir tinkamą asmenų atstovavimą teismuose, taip pat atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali peržengti apeliaciniame skunde nurodytų ribų, todėl netinkamai parengtas apeliacinis skundas gali sąlygoti netinkamą asmens teisių gynimą. Be to, neprofesionaliai parengti procesiniai dokumentai visuomet ilgina teismo procesą, daro jį neefektyvų ir neekonomišką, nes teismas turi spręsti papildomus klausimus, susijusius su procesinių dokumentų trūkumais (Lietuvos Respublikos seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. gegužės 22 d. išvada Nr. XIIIP-709). Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga pažymėti, kad ieškovas, siekdamas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, turi pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą ieškovo ir advokato, veikiančio pagal su ieškovu sudarytą atstovavimo sutartį. Taip pat ieškovo apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.Ieškovo argumentas, kad jis šiuo metu negali samdyti advokato, nesuteikia pagrindo netaikyti CPK nuostatų, reglamentuojančių apeliacinio skundo surašymą ir pasirašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei ieškovo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygio, jis turi teisę pasinaudoti antrine teisine pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 1 d., 11 str. 2 d. 1 p.).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, tai apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui J. G. naują terminą iki 2018 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai) pateikti pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, pasirašytą ieškovo ir advokato, veikiančio pagal su ieškovu sudarytą atstovavimo sutartį.