Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-35-723/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-01-31
Bylos Nr.: 2-35-723/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00431-2009-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: D. V.
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centro

Kategorijos

21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-35-723/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00431-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 21.1; 30.2; 99.1.5; 99.5; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.4.

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovui adv. V.Tučkui,

atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei B. K., LR aplinkos ministerijos atstovei A.Murauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei Vilijai Partaukienei dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo įvykusiu, prašymo ir akto pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, nurodė, kad jos sūnus G. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirė 2008-09-14 (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Mirdamas sūnus testamento nepaliko. Po jo mirties ieškovė yra jo palikimo antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. l d. 2 p.). Kitų jai žinomų mirusio sūnaus pirmos ir antros eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Kadangi sūnus nuo 1978 m. gyveno Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina teismui pateikta Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla Nr. 97256, kur savininku nuo 1978-09-08 yra nurodomas G. G.) po sūnaus mirties 2008-10-02 kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ajį notarų biurą pareiškimu, kad priima mirusio G. G. palikimą ir prašydama išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jo mirties dieną buvusį palikimą. Kadangi ieškovė žinojo, jog sūnus, vadovaujantis 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymu Nr. 1-1374 (toliau - Butų privatizavimo įstatymas), buvo išsipirkęs butą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), apie tai ir nurodė notarui. Nekilnojamojo turto registre notarui patikrinus, kokie sūnaus vardu yra registruoti nekilnojamieji daiktai, paaiškėjo, kad G. G. nuosavybės teisės į butą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos, nors 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sutartimi G. G. nupirko (privatizavo): 12,26 kv.m. ploto kambarį, 42/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-8, 5-11, 8/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-3, 5-24, 5-25, 5-27, kurių bendras perkamas plotas sudaro 17.24 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (dabartinis adresas - Vilniaus rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini)). Ši pirkimo-pardavimo sutartis 1994-10-28 buvo patvirtinta Vilniaus rajono notarų biuro notaro, notarinio registro Nr. 5955, tačiau įstatymų nustatyta tvarka G. G. nuosavybės teisės į ginčo butą nebuvo įregistruotos. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, pateikdama 1994-10-28 G. G. vardu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir prašydama jo vardu įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre į: 12,26 kv.m. ploto kambarį, 42/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-8, 5-11, 8/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-3, 5-24, 5-25, 5-27, kurių bendras plotas sudaro 17,24 kv.m., esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008-10-27 sprendimu „Dėl daiktinių teisiu, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ nusprendė ieškovės prašymo netenkinti, kadangi Nekilnojamojo turto registre į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybės teisės. VĮ Registrų centras pateikė registro Nr. 10/399846 išrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-22 pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2122-91 bei Vilniaus rajono savivaldybės 2007-01-24 prašymą, iš kurių ieškovei tapo žinoma, kad jų pagrindu nuo 2004-12-16 iki dabar nuosavybės teisė į ginčo butą yra registruota Vilniaus rajono savivaldybės vardu. Kodėl pirkėjui G. G. ir (duomenys neskelbtini) apylinkei 1994-10-28 sudarius buto, esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5955) ši sutartis tuometinėje Vilniaus VTIPPB „Valda“ įregistruota nebuvo ir kodėl privatizuotas butas liko (duomenys neskelbtini) komunalinės tarnybos balanse, negavo. Iš esamų byloje ir dabar gautų (pateikiamų) dokumentų yra žinoma, kad 1994-10-28 G. G. ir (duomenys neskelbtini) apylinkės sudarytos 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.5955, pagrindu G. G. Vaidotų apylinkės įgijo 12,26 kv.m. ploto kambarį, 42/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-8, 5-11, 8/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-3, 5-24, 5-25. 5-27, kurių bendras plotas sudaro 17,24 kv.m., esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

2004-02-12 materialinių vertybių perdavimo ir perėmimo aktu Nr. A27-42-(5.56) įgaliotas asmuo H. R. visą perduodamą ilgalaikį turtą, tame tarpe ir ginčo butą, perima. Šis turtas, tame tarpe ir ginčo butas, LR Vyriausybės įgalioto asmens F. K. 2004-07-22 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2122-01 iš Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus Turto valdymo tarnybos balanso perduodamas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. 2004-07-22 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2122-01 pagrindu ginčo butas buvo įregistruotas atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėje. Tokiu būdu nors ir 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 5955, pagrindu G. G. įgijo ginčo butą, tačiau butas liko (duomenys neskelbtini) komunalinės tarnybos balanse, kas ir nulėmė jo vėlesnį perdavimą naujai įsteigtai UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“, po to į Vilniaus rajono savivaldybės Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus Turto valdymo tarnybos balansą ir pagaliau dabartinio turto savininko atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn. Butų privatizavimo įstatymo 10 str. 2 d. yra nustatyta, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta. To palies įstatymo 11 str. yra nurodyta, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Todėl ieškovė teigia, kad 1994-10-28 notariškai patvirtinta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis galioja, jį nėra nuginčyta, tačiau teisiškai neįregistruota anuometiniame Vilniaus VTIPPB ,,Valda“ (dabartiniame VĮ Registrų centre) ne dėl G. G. kaltės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 19 p. buvo numatyta, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys turėjo būti tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Taryba 1991-05-30 nutarimo Nr. 1-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punktu įpareigojo pardavėją organizuoti, kad notarinės pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimas ir savininko teisinė registracija būtų atliekami kartu. Pardavėjas neorganizavo 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sandorio, notarinio registro Nr. 5955, sudarymo ir savininko teisinės registracijos kartu, nes kaip tai iš bylos aplinkybių žinoma savininko teisinės registracijos neįvyko, t.y. jis neįvykdė įstatymo nustatytos jam prievolės.Pareigos įregistruoti neįvykdė ne jis - pirkėjas, o įstatymo įgaliotas pardavėjas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-30 nutarimo Nr. 1-1394 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punktas, 1964 m. LR CK 149 str. 2 dalis). G. G. pirkdamas ginčo butą savo valią išreiškė tiksliai, sumokėjo nurodytą buto pirkimo kainą ir pasirašė 1994-10-28 pirkimo pardavimo sutartį, tuo išreikšdamas valią butą įgyti nuosavybės teise. Ieškovė žinojo, kad jis pirko butą, save laikė ginčo buto savininku, ten gyveno, ten deklaravo gyvenamąją vietą. Nėra jokių duomenų, kad pateikiami: (duomenys neskelbtini) sen. 2005-04-25 raginimas Nr. 4-116 „Dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties“ ir 2005-11-14 raštas Nr. 4-372 „Dėl buto atlaisvinimo“ (pridėti prie UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ 2009-11-23 atsakymo Nr. 5K-205 priedų), dokumentai pasiekė adresatą – G. G., kad jis juos gavo. Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-22 pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2122-91 bei Vilniaus rajono savivaldybės 2007-01-24 prašymas yra neteisėti, pažeidžiantys G. G. teise, nes jam nežinant nuosavybės teisė nuo 2004-12-16 buvo įregistruota atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės vardu. Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-22 pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2122-91 bei Vilniaus rajono savivaldybės 2007-01-24 prašymas yra neteisėti ir iš dalies naikintini, kadangi dalyje, kurios pagrindu buvo įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybės teisės į: 12,26 kv.m. ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13 12 kv.m.), 5-25 (85/1000 kv.m. iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prieštarauja įstatymui, LR Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, visuotinai pripažintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeidė G. G. teises į ginčo butą. Dėl aukščiau nurodomų priežasčių Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2004-07-22 pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2122-91 savivaldybės 2007-01-24 prašymas dalyje dėl 12,26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-11 (½ iš 1,16 kv.m.) 5-24 (85/000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (½ iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, yra neteisėti. Mano, kad šių faktinių ir teisinių aplinkybių visumos pagrindu galima pripažinti, kad G. G. ir (duomenys neskelbtini) apylinkės sudarytas 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. 5955, nuo jo sudarymo galioja, yra įvykęs pilnai ir sukuria G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į galima pripažinti, Nekilnojamojo turto registre Nr. 10/399846 unikalus Nr. 4197-8020-7018:0091, esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Pagal ginčo patalpos registro išrašą Nr. 10/399846 ginčo buto kadastriniai duomenys turi būti: 12,26 kv.m. ploto kambarys, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš l,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m. Tokie kadastriniai duomenis dabar ir naudojami. Išdėstyto pagrindu ir vadovaujantis 2000 m. LR CK 1.5 str., 1964 m. LR CK 47 str., 149| str., 168 str., 253 str., įtvirtintais visuotinai pripažįstamais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismo prašo: 1. Pripažinti, kad G. G. ir (duomenys neskelbtini) apylinkes sudarytas 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. 5955, G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sukuriantis nuosavybės teisių pasekmes į 12.26 kv.m ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., Nekilnojamojo turto registre Nr. 10/399846 unikalus Nr. 4197-8020-7018:0091, esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) galioja nuo jo sudarymo momento, yra visiškai įvykęs ir pilnai užbaigtas sandoris. 2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2004-07-22 pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2122-91 dalyje dėl 12,26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nuosavybėn; 3. Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės 2007-01-24 prašymą dalyje 12.26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybes nuosavybėn; 4. Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 10/399846, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės vardu teisinę registracijai 12,26 kv.m ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Ieškovė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-02-01 atsiliepimą bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009-12-22 atsiliepimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė,kadangi minimos pirkimo-pardavimo sutarties (privatizavimo sandorio) metu pastatų, statinių ir butų privatizavimo klausimus reglamentavo specialieji privatizavimo aktai (lex speciali), nustatantys ne tik bendruosius privatizavimo aspektus, bet ir detaliai reglamentavę privatizavimo proceso subjektų teises bei pareigas įgyvendinant šių teisės aktų nuostatas. Atsakovo nurodomas teisės aktas iš tiesų galiojo 1994-10-28 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau tuo metu galiojo ir specialusis teisės aktas - LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-30 nutarimas Nr. 1-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“, įpareigojęs privatizuojamų butų ir kitų statinių pardavėjus „organizuoti, kad notarinės pirkimo - pardavimo sutarties tvirtinimas ir savininko teisinė registracija būtų atliekami kartu“ (nutarimo 8 p.). LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (nedetalizavusių LR Aukščiausiosios Tarybos nutarime įtvirtintos pardavėjo pareigos „organizuoti, kad notarinės pirkimo - pardavimo sutarties tvirtinimas ir savininko teisinė registracija būtų atliekami kartu“), 19 p. lakoniškai nustatė, kad „sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu“', t.y. tuo pačiu metu. Kodėl neįvykdė kitos dalies pareigos - nesuorganizavo jos registravimo tuometiniame Vilniaus valstybiniame inventorizavimo projektavimo paslaugų biure „Valda“, niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepaaiškina ir pareigą perkelia G. G.. Pareigos įregistruoti (organizuoti registravimą) neįvykdė pardavėjas, o ne pirkėjas. Pardavėjas pažeidė savo pareigą ir nei kartu su pirkimo-pardavimo sutarties notariniu tvirtinimu, nei vėliau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesuorganizavo pirkimo-pardavimo sandorio įregistravimo. Save jis laikė ginčo buto savininku, mokėjo mokesčius, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą ir šiame ginčo bute nenutrūkstamai gyveno ir jį valdė kaip savo nuosavą nuo 1978 metų iki savo mirties. Atsakovas remiasi LR CK 84 str. nustatytu 3 metų ieškinio senaties terminu, per kurį, anot atsakovo, G. G. galėjo ginti savo pažeistas teises. Kadangi G. G. laikė save ginčo buto savininku, jis apie savo pažeistas teises net nežinojo, todėl jokių teisių, apie kurių pažeidimą jis nežinojo, negalėjo ir ginti. Šių teisių pažeidimo aplinkybės ir faktas iškilo ieškovei priimant G. G. palikimą po jo mirties. Be to, atsakovas nurodo, kad nors teisinės registracijos reikalavimų nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios jos šalių atžvilgiu, tačiau prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymu nustatyta tvarka Įregistruota viešame registre. Į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimą pareiškė, jog atsakovas nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes ginčo butas nuosavybės teise jam priklauso tik nuo 2004-12-16. Butų privatizavimo metu šis butas dar nebuvo perduotas atsakovo nuosavybėn, todėl tarp G. G. ir atsakovo negalėjo atsirasti teisinių santykių. Taip pat atsakovas nurodo, kad perimdamas ginčo butą, buvo sąžiningas, elgėsi teisėtai ir rūpestingai. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nuosavybės teises į daiktą gali įregistruoti asmuo ar jo atstovas ir joks kitas asmuo negali pateikti tokio prašymo. Atsakovas, remdamasis 1964 m. LR CK 84, 86, 255 str., prašo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad ieškovės sūnus buvo nepakankamai apdairus, rūpestingas ir nepasinaudojo įstatymuose įtvirtinta pareiga bei galimybe įgyvendinti ir tinkamai paviešinti savo nuosavybės teises. Mano, kad atsakovas yra tinkamas dėl šių priežasčių. 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjo pusės pasirašė (duomenys neskelbtini) apylinkės atstovė L. G., veikusi pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės 1994-01-10 įgaliojimą Nr. 14. Pagal iki 1994-07-19 LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorija buvo suskirstyta į rajonus bei buvo 11 respublikinio pavaldumo miestų. Rajonai buvo suskirstyti į apylinkes. Nors priimtas įstatymas įsigaliojo 1994-08-06, tačiau realiai buvo įgyvendinamas dviem etapais nuo 1995 metų (nuo 1995 m. rinkimų į savivaldybes, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Seimo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“). Kadangi atsakovas neginčijo 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties, akivaizdu, kad ji galioja. LR Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad „aiškinant ir taikant 1964 m. LR CK 255 str., reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teises; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (...)“. Atsakovas siekė parduoti, o G. G. pirkti ginčo butą; pardavėjas (atsakovas) gavo reikalautą pinigų sumą ir pretenzijų pirkėjui dėl to nepareiškė; pirkėjas G. G. iki savo mirties ginčo butu naudojosi kaip savo. Negalima perduoti to, ko neturi. Šiuo atveju, reikšmę turi ne raštas, kaip LR CPK 197 str. 2 d. prasme esantis oficialiu rašytiniu įrodymu, o šio rašto įteikimo fakto įrodymasAtsakovas, nebuvo nei sąžiningas, nei atidus, nei rūpestingas ir tai įrodo tas faktas, kad savo pareigų neįvykdė iki pabaigos, o vėliau ginčo butą priėmė savo nuosavybėn, pažeisdamas G. G. teises. Todėl mano, kad teisingumas, protingumas ir sąžiningumas įpareigoja atsakovą pripažinti, kad G. G. laiku ir pilnai įvykdė savo pareigas ir įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, nes to nepripažinus, teisingumo būtų neįmanoma atstatyti (t. 1, b.l. 183-186).

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad sūnus kambarį išsipirko investiciniais čekiais. Jis neturėjo darbo, ieškovė davė jam pinigų butui. Kai grįžo iš kariuomenės, gavo kambarį, persikėlė į Vilniaus rajoną, šiltnamių kombinate dirbo vairuotoju, jam buvo skirtas šeimyninis bendrabutis, jis buvo nevedęs, gavo mažą kambariuką. Kai prasidėjo privatizacija, jam trūko pinigų, ieškovė jų davė. Visi kai pirko, jis gal pavėluotai paskutiniu laiku privatizavo, kiti sakė, kad nereikėjo eiti į registrą, vietoje viską formino, atidavė dokumentus. Ieškovė savo (turtą) privatizavo ir registravo registre, turi bylą. Sūnus atvažiuodavo, sakė, kad privatizavo, viską sutvarkė. Dokumentus ji paėmė iš sūnaus buto po jo mirties. Į teismą kreipėsi po mėnesio. Kai tvarkė dokumentus, tai ir gavosi, kad kreipėsi į teismą 2009 metais. Savivaldybėje sakė kreiptis į teismą. Jokių pranešimų, raginimų nebuvo. Sūnus nesakė, kad buvo seniūnijos darbuotojai. Sutartis yra, mokėjimų pranešimų neturi, dokumentų nerado.

Ieškovės atstovas paaiškino, kad ginčo butas pirktas 1994-10-28 sutartimi, sudaryta pas notarą. Pinigai yra sumokėti, nekyla abejonių, kad pirkėjas sumokėjo už butą. Sutartis sudaryta 4 egzemplioriais. G. G. gavo sutartį, o inventorizavimo biurui turėjo perduoti savivaldybės atstovė, pagal privatizavimo įstatymą pardavėjas turi teikti dokumentus į inventorizacijos biurą. Ieškovė mano, kad pardavėjas privalo organizuoti, kad registravimas ir teisinė registracija turi būti atliekami kartu. Tai turėjo būti atliekama tą pačią dieną. Sandoris įvyko, sutartis įsigaliojo ją patvirtinus. Valia išreikšta, šis butas liko (duomenys neskelbtini) komunalininko balanse, nuo pat pradžių butai pradėti perdavinėti ekonomikos skyriui, paskui savivaldybei, yra 4 aktai, bet tai neturėjo būti, šis butas yra nupirktas. Jis neturėjo likti balanse. Valia išreikšta tiksliai, nors 1994-10-28 sutartis ir neįregistruota, bet jos sudarymas yra įvykęs, šalys atliko tam tikras pareigas. Pirkėjas sumokėjo kainą, kurią nurodė pardavėjas. Yra bendroji tvarka, pagal seną turėjo įregistruoti per 3 mėn., bet yra taikomas specialus įstatymas, t.y. butų privatizavimo. Savininkas G. G. gal ir žinojo, kad turi registruoti pardavėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus, kad su ieškiniu nesutinka. 2009-06-26 atsiliepime nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2004-12-16 priklauso Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise. Tai liudija Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Pirkimo-pardavimo sutarties 2 p. yra numatyta, kad pirkėjas pinigus sumokėjo (duomenys neskelbtini) komunalinei tarnybai. 1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1199 p buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) komunalinė tarnyba ir jos įstatai. 1995 rugsėjo 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 48 „Dėl komunalinio ūkio uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) įsteigimo“ 2.2 p. buvo nuspręsta: „įsteigti (duomenys neskelbtini) komunalinio ūkio tarnybos bazėje jungiant su (duomenys neskelbtini) komunalinio ūkio tarnyba uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“. To paties sprendimo 8 p. buvo numatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „... komunalininkas“ yra reorganizuojamų komunalinių įmonių ir komunalinio ūkio tarnybų teisių ir prievolių perėmėja. 2008 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-321 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“, UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) šilumos tinklų reorganizavimo“ l p. buvo nuspręsta reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“, UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) šilumos tinklus skaidymo būdu, išdalijant UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ teises ir pareigas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ pagal aptarnaujamas (duomenys neskelbtini) seniūnijas ir UAB (duomenys neskelbtini) šilumos tinklams pagal aptarnaujamas (duomenys neskelbtini) seniūnijas. 2009-06-16 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. 3-313 „Dėl pareikšto ieškinio pateikimo“ yra paaiškinama, kad prieš perduodant ginčo butą į seniūnijos balansą, jis buvo apskaičiuojamas UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ balanse, o privatizavimo metu ginčo butas buvo apskaitomas (duomenys neskelbtini) komunalinės tarnybos balanse. 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo 4 str. „Pirkimo-pardavimo subjektai“ buvo nustatyta, kad „pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos - jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus.“ 2004 m. liepos 22 d. perdavimo-priėmimo aktu Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Vilniaus rajono savivaldybei objektus, iš jų ir ginčo butą. 2004 m. lapkričio 25 d. materialinių vertybių perdavimo-perėmimo aktu Nr. A27-304-(5.56) ginčo butas buvo perduotas seniūnijai. Todėl nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybe negali būti pripažinta buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektu ir šios bylos atsakovu, nes Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas jai dar nebuvo perduotas ir dėl to tarp ginčo šalių apskritai negalėjo atsirasti teisinių santykiu. Turto priėmimo ir perdavimo procese Vilniaus rajono savivaldybė elgėsi sąžiningai, teisėtai ir rūpestingai: buvo aiškinamasi, ar perduodami butai neturi savininkų, kalbama su gyventojais. 2002-12-16 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas raštu Nr. 2018/09-20079 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus daugiabučius namus, esančius Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Pateikia tik ištrauką, susijusią su ginčijamu butu, kadangi iš viso priedą prie minėto rašto sudaro 109 lapai. Iš ištraukos aiškiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirmame korpuse nuosavybės teisės į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neįregistruotos. Ne vieną kartą buvo šnekėta su ieškovės sūnumi, prašoma atvykti į seniūniją pasirašyti nuomos sutarties arba paaiškinti, kodėl nenorima jos sudaryti. Iš 2006-01-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto Nr. 4-35 „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutartie“ yra aišku, kad seniūnė ne kartą kreipėsi į ieškovės sūnų, prašydama atvykti ir pasirašyti nuomos sutartį. Taip pat buvo aiškinta ieškovės sūnui, kad Vilniaus rajono savivaldybė nuo 2004-12-16 įgijo nuosavybės teises į šį turtą, tačiau ieškovės sūnus į raštus neatsakydavo, į seniūniją nesikreipė, seniūnijos atstovų į ginčijamą butą neįsileisdavo. 1991 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Tos pačios Instrukcijos 10 p. yra numatyta, kad registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Šis teisės aktas galiojo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl taip pat turi būti taikomas ginčo santykiams. Prieš trečiuosius asmenis savininkas savo nuosavybės teisę gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (Administracinių teismų praktika., 2003-03-04, Nr. 3). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 4 straipsnis įtvirtina nekilnojamojo turto registro įrašų teisingumo prezumpciją: visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar kartą patvirtino šią įstatymo nuostatą 2008 m. vasario 15 d. nutartyje: „Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame nekilnojamojo turto registro paskirtį, nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams ir pan. registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis kaupti. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“ (Teismų praktika, 2008.09.21, Nr. 29). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262 ) 8 str. 3 d. yra numatyta, kad, jeigu pagal sandorio sudarymo įmetu galiojusį įstatymą sandoriui buvo numatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Prašo teismo taikyti ieškinio senatį. Nuo 1965 m. sausio l d. įsigaliojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kuriame buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenumato kitokio termino (255 str.). Nustatytos tvarkos nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Sutarties sudarymo metu galiojęs Butų privatizavimo įstatymas nenumatė jokių terminų sandorio registracijai, todėl reikia vadovautis CK įtvirtintu trijų mėnesių terminu. 1964 m. CK 84 str. buvo nustatyta, kad bendras ieškininės senaties terminas yra treji metai. 86 str. numatė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atitinkamai suėjus 3 mėnesiams, per kuriuos turėjo būti įregistruota sutartis, prasideda 3 m. ieškinio senatis. Ieškovės sūnus nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir nepasinaudojo įstatymuose įtvirtinta pareiga bei galimybe įgyvendinti ir tinkamai paviešinti savo nuosavybės teises (t. 1, b.l. 71-73).

Taip pat 2009-12-24 atsiliepime pabrėžė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau - Administracija) nėra tinkama atsakove šioje byloje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., registro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso tik nuo 2004-12-16. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas Administracijai dar nebuvo perduotas ir dėl to tarp ginčo šalių apskritai negalėjo atsirasti teisinių santykių. Turto priėmimo ir perdavimo procese Vilniaus rajono savivaldybė elgėsi sąžiningai, teisėtai ir rūpestingai. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. l d. ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 punktas numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per atstovą, turintį įstatymų nustatytą tvarka išduotą įgaliojimą, joks kitas asmuo neturi teises pateikti tokio prašymo.“ Ieškovė abejoja, ar G. G. gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštus, tačiau šie nuogąstavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybes įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. (t. 1, b.l. 158-159).

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. Su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sutarties 2 p. nurodyta, jog pinigai buvo sumokėti (duomenys neskelbtini) komunalininkui, savivaldybės raštuose prieš perduodant butą savivaldybei jis buvo (duomenys neskelbtini) komunalininko balanse. Šį butą savivaldybė gavo nuosavybėn tik 2004 metais. 1994 metais savivaldybė buto nevaldė. Nežino, ar gavo sutartį, bet jei yra siųstas raštas į ŽNTKR apie nuosavybės teisę, reiškia, nebuvo. Reikia klausti seniūnijos, kuri tvarko butą. Jie sutartį gavo tik su ieškiniu. Turbūt nebuvo sutarties, nes rašė raštus dėl nuomininkų, nežinojo, kokiu pagrindu gyveno tas žmogus. Sandoris neįvyko, nes iki galo neįforminta. 10 p. nutarimo aiškiai nurodoma, kad buto savininkai turi pateikti į ŽNTKR biurą įregistruoti sutartį, jei jis to nepadarė, negaliojo. G. neįleisdavo į butą, į raštus nereagavo, pats ieškovės sūnus elgėsi neapdairiai. CK numato, kad sandoris laikomas negaliojančiu, jei jis neišpildytas. Prašo taikyti ieškinio senatį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu. Pateikti dokumentai, kad G. siųsti raštai 2005 m., 2006 m. Nuo 2004 m. butas yra savivaldybės balanse ir nuosavybėje. Ieškovės sūnus sužinojo, kad sutartis neįregistruota, nuo 2006-01-26. Senatis turi būti taikoma 3 m. pagal CK. 2004 m. savivaldybės balanse buvo viešai paskelbti, visi įrašai yra prieinami. Jei G. laikė save savininku, tai turėjo registruoti savo nuosavybę. Kodėl nebuvo įregistruota, turi atsakyti (duomenys neskelbtini) komunalininkas. Rašte nurodoma, kad turtas yra seniūnijos balanse, tai galima suprasti, kad ir savivaldybėje. Laiškas G. siųstas neregistruotu paštu.

Atsakovas LR aplinkos ministerija atsiliepimo nepateikė. Iki apskričių likvidavimo atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimus, kuriais pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. 2009-09-10 atsiliepime nurodė, kad ieškovės sūnaus sudarytas sandoris, pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nesukūrė jokių teisiniu pasekmių, ir yra negaliojantis, nes jis sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravo nustatyta tvarka (1964 m. CK 255 str.). Pagal tuo metu galiojusį įstatymą nesilaikant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo formos ir jos registravimo taisyklių, tokia sutartis negalioja ir dėl to atsiranda CK 47 str. 2d. numatytos pasekmės (LTSR Civilinio kodekso komentaras, Vilnius, 1976 m., 169 psl.), nustatytos tvarkos nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Sutarties sudarymo metu galiojęs Butų privatizavimo įstatymas nenumatė jokių terminų sandorio registracijai, todėl reikia vadovautis CK įtvirtintu trijų mėnesių terminu. CK 84 straipsnyje buvo nustatyta, kad bendras ieškininės senaties terminas yra treji metai, 86 straipsnis nustatė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, todėl praėjus 3 mėnesiams, per kuriuos turėjo būti įregistruota sutartis, prasideda 3 metų ieškinio senatis. Ieškovės sūnus nesilaikė įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl teisė įregistruoti nekilnojamąjį turtą išnyko, taip pat praleistas ir ieškinio senaties terminas. Pagal LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d., jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. l d. nurodyta, kad CK 1.78-1.96 str. nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. LR CK 4.48 straipsnio l dalis nustato, kad perduoti nuosavybes teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Sudarant ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko įsakymą ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė nebuvo ginčo sklypo savininkė, todėl įstatymai ir ieškovės teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 1.80 straipsnio l dalyje nurodytam sandorių negaliojimo pagrindui nustatyti yra būtinos dvi sąlygos: 1) teises norma, kuriai ieškovo teigimu prieštarauja sandoris yra imperatyvi; 2) kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. 1994-06-10 pirkimo-pardavimo sutartis atitinka abi sąlygas, todėl ieškovės ieškinį tenkinti nėra pagrindo (t. 1, b.l. 89-91).

2010-02-01 pateikė atsiliepimą, kuriame pakartojo anksčiau išdėstytus motyvus, taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartims yra nustatomi ne tik formos, bet ir teisinės registracijos reikalavimai. Nors teisines registracijos reikalavimų nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios šalių atžvilgiu, tačiau prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnis, 6.393 straipsnis) (t. 1, b.l. 175-177).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė argumentus, kuriuos išsakė savivaldybės atstovė. CK nurodo, nuosavybės teisė įgyjama bei registruojama. Turėjo registruoti, ko jis nepadarė. Todėl šiandien reikšmingas registracijos faktas. Sutartis buvo pasirašyta, bet neaišku, kada ji buvo perduota savivaldybei ar seniūnijai. Nemato jokių neteisėtų veiksmų savivaldybės ar Vyriausybės veiksmuose. Jei sutartis būtų registruota, ginčo nebūtų. Klausimas, ar tas darbuotojas turėjo sutartį, kurią turėjo perduoti su byla. Objektyvus faktas, kad asmuo neįregistravo sutarties. Asmuo turėjo 10 metų įregistruoti sutartį. Kokį pagrindą turi savivaldybė neregistruoti savo nuosavybės, jei ji neįregistravo kito vardu. Sutartis nesukuria nuosavybės, ji neįregistruota, todėl Vyriausybė perdavė į savivaldybės balansą. Nuo 1991 metų nuosavybės teisės registracija yra pirkėjo pareiga. Kada savivaldybė gavo sutartį, nežino, tai neturi įtakos šiam ginčui. Neatrodo, kad savivaldybė nepagrįstai praturtėjo.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). 2009-06-25 pateikė atsiliepimą, kuriuo informavo, kad į nekilnojamąjį daiktą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., yra įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybės teisės 2004-07-22 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2122-91, pagrindu. Atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovui, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto duomenys Nekilnojamojo turto kadastre neatitinka buto, kuris buvo įsigytas G. G. 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5955 duomenų, todėl pateikia teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Pažymi, jog ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio vienas iš reikalavimų yra panaikinti nekilnojamojo daikto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. 10/399846, atliktą atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės vardu. Pažymi, jog toks reikalavimas dėl teisines registracijos panaikinimo neturi savarankiško juridinio pagrindo, yra išvestinis iš reikalavimo dėl buto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo pagrindų panaikinimo, todėl gali būti tenkinamas, tik patenkinus reikalavimus dėl įregistravimo pagrindų nuginčijimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. l d. ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 punktas numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, joks kitas asmuo (tame tarpe pvz.: Vilniaus rajono savivaldybė) neturi teisės pateikti tokio prašymo. Ši nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje - Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-08 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A63-l512/2008. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, reikalavimą dėl įpareigojimo Vilniaus rajono savivaldybę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti G. G. nuosavybės teises prašo atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kitų ieškinio reikalavimų, nesusijusių su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisėmis ir pareigomis, iš esmės nepasisako, todėl juos prašo nagrinėti teismo nuožiūra (t. 1, b.l. 67-68).

Tretysis asmuo notarė V.Partaukienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad pretenzijų dėl patikslinto ieškinio neturi (t. 2, b.l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškininės senaties.

Ieškinio senaties teisės šaltinių pobūdį nulemia šio instituto esmė ir paskirtis. Siekiant teisinių santykių stabilumo, teisinio apibrėžtumo ir teisminės gynybos efektyvumo, ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens konstitucinės teisės į subjektinių teisių teisminę gynybą ribojimu. Taigi ieškinio senaties termino taikymas sukelia itin svarbius teisinius padarinius. Nustatyti kitokią nei įstatymuose asmens teisės į teisminę gynybą apimtį kiti, neturintys įstatymo galios, teisės aktai negali. Todėl ir ieškinio senatis reglamentuojama tik įstatymais (CK 1.124 straipsnis).Pagrindinis ieškinio senaties teisės šaltinis yra CK. Ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK 1.124–1.135 straipsniai). Jos nustato ieškinio senaties sampratą (CK 1.124 straipsnis), ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnis), ieškinio senaties taikymo tvarką (CK 1.126 straipsnis), ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisykles (CK 1.127 straipsnis), asmenų pasikeitimo prievolėje įtaką ieškinio senačiai (CK 1.128 straipsnis), ieškinio senaties termino sustabdymo pagrindus ir jo eigos skaičiavimo po sustabdymo taisykles (CK 1.129 ir 1.132 straipsniai), ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindus ir jo eigos skaičiavimo po nutraukimo taisykles (CK 1.130 ir 1.132 straipsniai), ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes (CK 1.131 ir 1.133 straipsniai), ieškinio senaties termino atnaujinimo taisykles (CK 1.131 ir 1.132 straipsniai), reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma, rūšis (CK 1.134 straipsnis) ir specifines ieškinio senaties taikymo papildomiems reikalavimams taisykles (CK 1.135 straipsnis).Ieškinio senačiai atitinkamai (mutatis mutandis) taip pat taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius). Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei jas derinant su specialiosiomis ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklėmis, nustatoma konkreti ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.118 straipsnis), pabaiga (CK 1.119–1.121 straipsniai), veiksmų atlikimo paskutinę ieškinio senaties termino dieną tvarka ir teisinė reikšmė (CK 1.122 straipsnis).Ieškinio senatį reglamentuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai. Paprastai tai susiję su ieškinio senaties sutrumpintų terminų arba jų eigos pradžios atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustatymu (CK 1.125 straipsnio 2 dalis ir 1.127 straipsnio 1 dalis). Specialiąsias ieškinio senaties taikymo taisykles kiti įstatymai gali nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidžia CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus arba kitos CK teisės normos, reguliuojančios ieškinio senatį. Nuorodos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje į kitas CK normas ir kitus įstatymus, numatančius specialiąsias ieškinio senaties teisinio reguliavimo taisykles, padarytos šiais atvejais:– CK 1.125 straipsnio 2 dalis, taip pat CK 1.125 straipsnio 10 ir 11 dalys leidžia ne tik kitoms CK normoms, bet ir kitiems įstatymams nustatyti trumpesnius ieškinio senaties terminus;– CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad CK ir kiti įstatymai gali numatyti išimtis dėl ieškinio senaties terminų eigos pradžios;– CK 1.128 straipsnis nustato, kad prievolėje asmenų pasikeitimas ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos nepakeičia, išskyrus tada, kai įstatymai nustato kitaip;– CK 1.132 straipsnis leidžia kitiems įstatymams nustatyti kitokias sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo taisykles;– CK 1.134 straipsnio 3 punktas leidžia kitiems įstatymams nustatyti ir kitus reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma.

Šioje byloje teismas neturi pagrindo padaryti išvadą,kad byloje turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas,nes atsakovai nei teisiškai,nei faktiškai ir praktiškai to nepagrindė.G. G. teismo nuomone pagal esamus įrodymus elgėsi po sutarties pasirašymo su ginčo butu,kaip su savo nuosavybe,o atsakovai neįrodė,kad po 2004 metų,kai buvo atlikta ginčo buto registracija apie tai G. G. žinojo 2006 metais sausio mėnesį.Seno CK(1964 m.) senaties terminas šioje byloje netaikytinas.

Byloje pateikti dokumentai: paso kopija, sutuoktuvių akto įrašas, ištuokos liudijimas (t. 1, b.l. 8-11). G. G. 2008-09-14 mirė, buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-13), turėjo buto techninės apskaitos bylą (t. 1, b.l. 14-15),Byloje pateikta 1994-10-28 sutartis, kuria (duomenys neskelbtini) apylinkės atstovė L. G., veikianti pagal 1994-01-10 įgaliojimą nr. 14 (pardavėja), ir G. G. (pirkėjas) sudarė šią sutartį, pagal kurią: 1. pagal butų privatizavimo komisijos 1993-12-03 protokolą Nr. 3 ir įkainojimo aktą Nr. 209 pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko kambarį 12,26 kv.m., 42/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-8, 5-11, 8/100 dalis bendro naudojimo patalpų 5-3, 5-24, 5-25, 5-27, kurių bendras perkamas plotas sudaro 17,24 kv.metrų, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. 2. nurodyto kambario su priklausiniais bendra pardavimo kaina yra 278 litai. Kambarys su priklausiniais perduoti už (įvertinant nuolaidas) 278 litus, iš kurių: pirkėjas sumokėjo grynais pinigais (duomenys neskelbtini) komunalinei tarnybai 278 litus (kvitas 241570 1994 10 27). 3 sutarties sudarymo išlaidas moka pirkėjas. 4. ši sutartis sudaryta 4 egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Vilniaus rajono notarų biure, kitas – Vilniaus valstybiniame inventorizavimo projektavimo paslaugų biure ‚Valda“, o likusieji atiduodami šalims. Sutartį 1994-10-28 patvirtino Vilniaus rajono notarų biuro notarė D.Svirbutienė. šalys sutartį pasirašė jos akivaizdoje. Šalių asmenybė nustatyta, jų veiksnumas patikrintas. Sutartis pagal Lietuvos respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registruojama Vilniaus VTTPPb „Valda“ (t. 1, b.l. 16).

Teismas konstatuoja,kad sutartyje nenurodyta apie pirkėjo pareigą įregistruoti sutartį.Priešingai nurodyta 4-ame punkte,kad vienas iš egzempliorių lieka Valstybiniame inventorizacijos,projektavimo ir paslaugų biure.Pirkėjas gavo vieną iš sutarties egzempliorių,pardavėjas taip pat,notarė pasiliko egzempliorių,o 4-o egzemplioriaus „likimas“,kurį turėjo gauti valstybinė įstaiga“ Valda“ nežinomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vien tik pažodžiui matyti,kad sutartis jos pasirašymo dieną įsigaliojo ir registruojama perdavus „Valdai“.Tačiau valstybinių institucijų atstovai to ne tik to neanalizavo,bet visas pareigas įregistruoti susiejo su pirkėju,ko akivaizdžiai nematyti iš sutarties teksto.Teismas iš atsakovų atsiliepimų ir paaiškinimų mato,kad vietoj to,kad valstybinės institucijos ir jų atstovai gintų valstybės piliečių interesus,kam šios institucijos yra ir sukurtos,bet jos prisidengdamos formaliais buvusių įstatymų reikalavimais ir nekvestionuodami pačios sutarties surašymo,ir kad žmogus tuo metu nupirko butą(mokėjo liais), vien tik dėl buto neįregistravimo ir to,kad pačioje Vaidotų apylinkėje ginčo buto privatizavimo byloje neliko,G. G. ir valstybės atstovo sudaryta sutartis vertinama,kaip nesudaryta.

Buto nuosavybės išregistravimo pagrindas: asmens prašymas, 2007-01-24 (t. 1, b.l. 18. 2004-07-22 perdavimo-priėmimo aktu ginčo butas perduotas Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b.l. 19-24).Šie dokumentai įrodo,kad ne G. G.,o valtybės atstovas veikė tokiu būdu,kad butas pereitų Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybei.Teismui akivaizdu,kad turint pirkimo-pardavimo sutartį ir ją matant kiltų vienareikšmiškas klausimas dėl pažeistos asmens teisės gynimo teisminiu keliu ir galimai nebūtų nuosavybė įregistruota esant gyvam G. G..

Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po G. G. mirties (t. 1, b.l. 25-26).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008-10-27 sprendimu atsisakė įregistruoti G. G. nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą _ butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., pateiktos 1994-10-28 sutarties Nr. 5955 pagrindu, nes Nekilnojamojo turto registre į aukščiau minėtą nekilnojamąjį daiktą įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybės teisės (t. 1, b.l. 27).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009-02-09 pranešė, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančių asmenų kortelių duomenis G. G. nuo 1979 m. gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini) žinybiniam butų fondui. Vadovaujantis LR 1991-03-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis (nutarimo 20 p.), gyvenamųjų patalpų notariškai įformintos pirkimo-pardavimo sutartys turėjo būti teisiškai įregistruotos Vilniaus valstybiniame inventorizavimo projektavimo paslaugų biure „Valda“ (šiuo metu VĮ Registrų centras). Tai buvo numatyta ir 1994-10-28 sudarytos ir notariškai patvirtintos kambario (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties 4 p. G. G. sutarties neįregistravo. 2004 m. bendrabučio neprivatizuoti kambariai, tarp jų ir kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti į Vilniaus rajono savivaldybės balansą ir teisiškai įregistruoti jos vardu (t. 1, b.l. 28).

VAVA 2009-02-12 advokatą informavo, kad pateikti duomenis jo rašte minimais klausimais negali, kadangi jų neturi, į prašymą gali atsakyti Vilniaus rajono savivaldybė. Paaiškino, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės parengtą valstybės turto perdavimo-priėmimo aktą ir pateiktus reikiamus dokumentus, vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870, Vilniaus apskrities viršininkas pagal jam suteiktus įgaliojimus 2004-07-22 perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn (t. 1, b.l. 29).

2009-05-05 raštu Nr. 64 UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ pranešė, kad G. G., gyvenęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., už suteiktas komunalines paslaugas minėtam butui, UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“, vėliau po 2008-09-24 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-321, dėl reorganizavimo skaidymo būdu, UAB ‚(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ naudai, iš G. G. buvo priteista ir 2008-06-17 nustatyta tvarka išieškota skola. Po G. G. mirties, UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ kasoje, įsiskolinimo likutį, 2008-10-02 apmokėjo G. G. motina D. V.. Įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas butui sudaro: kitos paslaugos – 68,75 Lt, delspinigių – 5,85 Lt, šildymas – 341,56 Lt, šaltas vanduo – 141,33 Lt, iš viso – 557,49 Lt. Priskaičiuotą mokestį 40,55 Lt, už 2009 m. balandžio mėnesį privaloma sumokėti iki 2009-05-31 (t. 1, b.l. 47). Pridėjo 2009-01-20 įgaliojimą Nr. 5K-11, 2008-09-24 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-321, kuriuo nuspręsta reorganizuoti UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“, UAB ‚(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ ir UAB (duomenys neskelbtini) šilumos tinklai skaidymo būdu, išdalijant UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ teise ir pareigas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ pagal aptarnaujamas (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) šilumos tinklams pagal aptarnaujamas (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ 2008-11-11 išregistruota Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407, nustatyta tvarka (t. 1, b.l. 48-51).

Ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2009-05-12 buvo 21700 Lt (t. 1, b.l. 52, 54), nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės (t. 1, b.l. 69-70).

LR Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-08-31 potvarkiu Nr. 1199p įregistruota (duomenys neskelbtini) tarnyba ir jos įstatai adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (t. 1, b.l. 74), 1995-09-28 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 48 nuspręsta, kad uždarosios akcinės bendrovės „... komunalininkas“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir stebėtojų tarybos funkcijas vykdo Vilniaus rajono savivaldybės valdyba arba jos įgaliotas asmuo pagal jam suteiktus įgaliojimus ribose (6 p.) (t. 1, b.l. 75-78).

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės Vilniaus filialo 2002-12-16 duomenimis, nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) neįregistruotos (t. 1, b.l. 79-81).

Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnija 2006-01-26 raštu Nr. 4-35 G. G. pranešė, kad pakartotinai prašo iki šių metų vasario 01 d. atvykti į (duomenys neskelbtini) seniūniją sudaryti ir pasirašyti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Priešingu atveju bus imtasi į teismą dėl jo iškeldinimo iš seniūnijos balanse ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos vardu įteisinto buto (t. 1, b.l. 82); o 2009-06-16 raštu Nr. 3-313 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pranešė, kad 2004-11-25 materialinių vertybių perdavimo-perėmimo aktu Nr. A27-304-(5.56) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo perduotas ir apskaičiuotas seniūnijos balanse turtas, esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje ir įregistruotas Vilniaus rajono savivaldybės vardu, prieš tai minėtas turtas buvo UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininko“ apskaitoje. Duomenų, dėl kokių priežasčių G. G. įgytas butas esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei dokumentų apie pardavėjo priimtus sprendimus neregistruoti nuosavybės teises į putą seniūnija neturi, privatizavimo momentų minėtas butas buvo (duomenys neskelbtini) komunalinės tarnybos balanse (t. 1, b.l. 83).

Teismas mato,kad valstybės tarnybos ir jų pareigūnai elgėsi formaliai,neprofesionaliai ir vienareikšmiškai prieš eilinio piliečio interesus.Akivaizdu,kad pripažinus,kad G. G. sutinka sudaryti tokią sutartį,tai jis nelaiko savęs buto savininku.Tačiau atsakovai neįrodė,kad G. G. gavo tokį pranešimą,o jeigu ir gavo tai teismas daro tikimybinę prielaidą,kad G. G. laikė save buto savininku,nes tokios sutarties nesudarymas buvo jo interesuose.Tai patvitina ir,kad gyvenamąją vietą G. G. deklaravo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 154).

Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1995-10-09 sprendimu Nr. 261, vykdydama Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1995-09-28 sprendimą nr. 48 „Dėl komunalinio ūkio uždarųjų akcinių bendrovių įsteigimo“, nusprendė paskirti uždarųjų akcinių bendrovių „... komunalininkas“ vadovus ir vyr. finansininkus, UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ vadovu paskirtas J. A. (t. 1, b.l. 118-120).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2003-12-17 sprendimu Nr. T3-267 nusprendė sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ įstatinį kapitalą, anuliuojant 4407 savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt, perduodant Vilniaus rajono savivaldybei ilgalaikį turtą (sąrašas pridedamas), kurio likutinė vertė – 306329,00 Lt, bei sumažinti perkainavimo rezervą – 72593,00 lt (1 p.), perimti iš UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ 1 punkte nurodytą ilgalaikį turtą ir apskaičiuoti Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus Turto valdymo tarnybos balanse bei įgalioti Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus vedėja H. R. pasirašyti perėmimo-perdavimo aktą (2 p.) (t. 1, b.l 122).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2004-02-12 materialinių vertybių perdavimo ir perėmimo aktu Nr. A27-42-(5.56) UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ direktorius perdavė, o Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus vedėjas perėmė, vadovaudamiesi 2003-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu N r. T3-267 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ įstatinio kapitalo mažinimo ir turto perdavimo“ UAB „(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ (direktorius J. O.) perduoda, o Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Ekonomikos ir rajono vystymo skyrius (vedėjas H. R.) perima ir apskaičiuoja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus Turto valdymo tarnybos balanse ilgalaikį turtą (sąrašas pridedamas), kurio likutinė vertė 306329,00 Lt, tame tarpe ir ginčo butą (t. 1, b.l. 123-130). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2004-05-17 įsakymu Nr. 1-9 suteikė numerį (duomenys neskelbtini) bendrabučiui (t. 1, b.l. 131).

Vilniaus rajono savivaldybė 2004-11-25 patvirtino materialinių vertybių perdavimo ir perėmimo aktą Nr. A27-304-(5.56), kuriuo vadovaudamasi 2004-09-20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-1236 „Dėl turto perdavimo“ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir rajono vystymo skyriaus Turto valdymo tarnyba perduoda, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija perima ilgalaikį turtą (sąrašas pridedamas), esantį seniūnijos teritorijoje ir apskaičiuoja seniūnijos balanse, kurio balansinė vertė - 306329,00 Lt (t. 1, b.l. 146, 149).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2005-11-14 raštu Nr. 4-372 pranešė, kad 2004-11-25 materialinių vertybių perdavimo ir perėmimo aktu į seniūnijos balansą iš UAB ‚(duomenys neskelbtini) komunalininkas“ apskaitos buvo perduoti gyvenamieji butai su juose esančiais gyventojais. Dalis minėtų butų gyventojų gavę raštiškus pranešimus, bei pabendravus atvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir pasirašė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o kiti gyventojai nors ir gavo pakartotinus įspėjimus, bet lankantis asmeniškai jų butuose, nenori bendrauti su darbuotojais, neįleidžia į butą, neatvyksta į seniūniją ir nepasirašo sutarčių, tame tarpe (duomenys neskelbtini) vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpomis pagrindinis nuomininkas G. G. (t. 1, b.l. 153).

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina tai,kad atsakovai byloje yra tinkami,nes keitėsi valstybės turto į jį teisių perėmėjai.

Ginčo esmė byloje nagrinėjamas ginčas dėl galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui sudarytos buto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimo teisinių padarinių.Formaliai atsakovas neįvykdė 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatyto reikalavimo, t. y. neįregistravo buto pirkimo-pardavimo sutarties Vilniaus TVIPP biure „Valda“.Atsakovų argumentai- pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalį terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti baigėsi po 3 mėnesių, tai sutartis yra neįregistruota, todėl negaliojanti.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju negalima absoliučiai taikyti 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatų, todėl vien tik sandorio neįregistravimas nedaro šio sandorio negaliojančio, teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kad G. G. naudojosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius,teismas mato,kad buto savininkas visą tą laikotarpį nežinojo apie tai,kad butas neregistruotas jo vardu,kaip nurodyta pačioje sutartyje.

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų ir konstitucinių bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymo turto įgijėjo teisių apsaugai 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.Tačiau šiuo atveju toks ieškinys nepateiktas,nes viena sandorio šalis(buvęs ginčo buto savininkas),kuri turėtų teikti tokį ieškinį yra mirusi.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ ,, Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009).

Dėl to nuosavybės teisė į ginčo butą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Šiame kontekste paminėtini ir kasacinio teismo išaiškinimai dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Beltateksas“ v. UAB „ Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007). Šioje byloje kasacinis teismas prieina prie išvados, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: G. G. siekė pirkti, o valstybės atstovė parduoti turtą. Valstybė gavo iš G. G. sutartą buto kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė (1964 m. CK 253 straipsnis).

Sutarties stabilumo principas ( favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti gali būti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (AT civilinė byla Nr. 3K-3-332/2010).

Tokiu būdu atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas mato teisingu,protingu ir sąžiningu(CK 1.5 str.),kad ateityje būtų užkirstas kelias tolimesniems nereikalingiems teisiniams ginčams tarp dabartinių proceso šalių, pripažinti, kad G. G. ir (duomenys neskelbtini) apylinkes sudarytas 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. 5955, G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sukuriantis nuosavybės teisių pasekmes į 12.26 kv.m ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., nekilnojamojo turto registre Nr. 10/399846 unikalus Nr. 4197-8020-7018:0091, esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) galioja nuo jo sudarymo momento, yra visiškai įvykęs ir pilnai užbaigtas sandoris.

Iš to seka,kad panaikinamas Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2004-07-22 pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2122-91 dalyje dėl 12,26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nuosavybėn.Panaikinamas Vilniaus rajono savivaldybės 2007-01-24 prašymas dalyje dėl 12.26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybes nuosavybėn.Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 10/399846, panaikinama Vilniaus rajono savivaldybės vardu teisinė registracija į 12,26 kv.m ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Ieškovės atstovas teisme atsisakė pretenzijų į bylinėjimosi išlaidas,tačiau teismas patyrė būtinąsias pašto išlaidas,kurios priteistinos iš ieškovės valstybei,viso 47,91 Lito(CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad G. G. ir (duomenys neskelbtini) apylinkes sudarytas 1994-10-28 pirkimo-pardavimo sandoris, notarinio registro Nr. 5955, G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sukuriantis nuosavybės teisių pasekmes į 12.26 kv.m ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., nekilnojamojo turto registre Nr. 10/399846 unikalus Nr. 4197-8020-7018:0091, esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) galioja nuo jo sudarymo momento, yra visiškai įvykęs ir pilnai užbaigtas sandoris.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2004-07-22 pasirašytą perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2122-91 dalyje dėl 12,26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nuosavybėn.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės 2007-01-24 prašymą dalyje dėl 12.26 kv.m. ploto kambario, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Vilniaus rajono savivaldybes nuosavybėn.

Panaikinti nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės vardu teisinę registraciją į 12,26 kv.m ploto kambarį, su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 5-11 (1/2 iš 1,16 kv.m.), 5-24 (85/1000 iš 13,12 kv.m.), 5-25 (85/1000 iš 1,74 kv.m.), 5-26 (85/1000 iš 2,83 kv.m.), 5-27 (85/1000 iš 1,58 kv.m.), 5-3 (85/1000 iš 23,6 kv.m.) ir 5-8 (1/2 iš 3,08 kv.m.), kurių priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas sudaro 5,77 kv.m., esančių Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės D. V.(a.k(duomenys neskelbtini) valstybei pašto išlaidas viso 47,91 Lt(keturiasdešimt septynis litus,91 ct) (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius