- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-128-1069/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40727-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Nuteistasis
- D. F.
- Kaltinamasis
- D. F.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. F. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. F. paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu D. F. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, D. F. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitant kaltinamojo D. F. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 18 d. 8.45 val. iki 2022 m. sausio 20 d. 8.45 val. (2 dienas) ir iš dalies atliktą bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinės D. F. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu D. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš D. F. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1 120 Eur į valstybės biudžetą.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
(duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. F. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: 2023 m. spalio 22 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija – 3,56 promilės etilo alkoholio).
2. Be to, D. F. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. Šiuo nuosprendžiu esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui naudotis specialiąja teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones, trejus metus šešis mėnesius, 2022 m. spalio 12 d., būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka ir sąlygomis ir su galimomis teisinėmis pasekmėmis, nevykdant paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės, D. F. 2023 m. spalio 22 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija – 3,56 promilės etilo alkoholio), taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. F. (toliau – ir apeliantas) prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti ir D. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio l dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; D. F. pripažinti kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesne bausme, ir D. F. paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirti D. F. galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, D. F. paskirtą galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta l metų laisvės atėmimo bausme pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę bausmę l metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4. Apeliantas, nesutikdamas su nuosprendžio dalimi dėl paskirtos bausmės dydžio, apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės kaltinamajam dydžio klausimą, įvertino, kad D. F. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, teistas, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka. D. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas). Tačiau BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau (BK 61 straipsnio 3 dalis).
4.2. Pagal BK 281¹ straipsnio l dalies sankciją asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 mėnesiai (l mėn. + 12 mėn. / 2). Apelianto nuomone, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas paskyrė per didelį bausmės dydį – 9 mėnesius laisvės atėmimo, nors buvo pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
4.3. Sprendžiant dėl bausmės dydžio privalo būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo (sąžiningą norą keisti savo elgesį). Apelianto požiūris į padarytas nusikalstamas veikas yra neigiamas, jis šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį ((duomenys neskelbtini) Eur neatskaičius privalomųjų mokesčių). Apeliantas pažymi, kad ketina sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą į valstybės biudžetą, suvokia, ką reikia daryti, jog jo elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. F. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko recidyvinę asmenybę, proporcingą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, teisiamas septintą kartą, skirtos realios laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas pagrįstai D. F., turinčiam neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, skyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad teismo paskirta bausmė individualizuota tinkamai, nėra per griežta savo dydžiu, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės jam nebuvo veiksmingos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, taip pat apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su bausmės dydžiu, paskirtu už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašant skirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Todėl teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik šiuo aspektu.
7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padariny. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-432-2014, 2K-69-942/2016, 2K-239-303/2016 ir kt.).
8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats apeliantas, savo skunde akcentuodamas bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų svarbą, nepagrįstai siekia suabsoliutinti tik pirmosios instancijos teismo nustatytos vienos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės egzistavimą, prašydamas skirti straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Tačiau bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui, asmuo teistas, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, o nustatydamas bausmių dydį, pirmosios teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančios ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybių buvimą, taip pat į tai, kad D. F. net ir skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to, ne tik vairavo automobilį būdamas sunkaus girtumo laipsnio, bet ir neturėdamas tokios teisės, kai tokia teisė iš jo yra atimta, akivaizdžiai ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kėlė pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, nedėjo jokių apčiuopiamų pastangų keisti savo elgesį tinkama linkme (skundžiamo nuosprendžio 18–20 punktai). Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais visiškai sutinka ir pažymi, kad akivaizdu, jog apelianto padaryti teisės pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ir (ar) nulemti nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos, jis nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dėl visiškai menkaverčių priežasčių (būdamas neblaivus dienos metu važiavo į miestelio parduotuvę apsipirkti), pats pripažino ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tai jau trečias kartas, kai jis yra teisiamas už vairavimą esant neblaiviam, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, tik akivaizdžiai patvirtina nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, be jau aptariamų neteisėtų vairavimo atvejų (kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės girtumas), apeliantui tik 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikarstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 201 straipsnio 2 dalyje. Ir nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad būtina įvertinti tai, kad jis iš savo neteisėto elgesio padarė reikiamas išvadas, o atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirba pagal darbo sutartį įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį ir ketina sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą į valstybės biudžetą, teisėjų kolegija tokius jo teiginius laiko deklaratyviais. Šiuo atveju vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog paskyrus nuteistajam prašomą mažesnį bausmės dydį bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nuteistajam D. F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir nėra per griežta, todėl ją pakeisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.