Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. B., jo atstovams advokatams E. J., S. J., institucijos priėmusios nutarimą atstovams L. V., S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens R. B. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. VET 002551 R. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 448 Eur bauda. R. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 17 d. 20.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Estijos įsivežė 600 vnt. paršelių penėjimui, kurie buvo nepaženklinti į ausį dviejų dalių įsagu su bandos numeriu. Šiais savo veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo 14 str. 2 d., 16 str. 3 d.; Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 40 p. reikalavimus.

Skundą padavęs asmuo R. B. skundu prašo 2015 m. kovo 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2015 m. kovo 17 d. įsivežė 600 vnt. paršelių įvežti su TRACES sertifikatu ir jie buvo paženklinti tatuiruotėmis įdagais, t. y. atitiko direktyvos reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 straipsnyje numatyta, kad ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikoje laikomų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo, jose esančių ūkinių gyvūnų ženklinimo, registravimo ir apskaitos tvarką. Aprašo 40 p. reikalavimas taikomas tik kiaulėms, kurios perkeliamos į kitą laikymo vietą ar į kitą bandą Lietuvos Respublikoje, o ne įvežamos iš ES šalies. Be to, R. B. nurodė, kad į Lietuvą visi gyvi gyvūnai, skirti auginimui, veislei, skerdimui ar kt. tikslams (išskyrus gyvūnus augintinius, vežamus nekomerciniais tikslais), vežami tik su nustatyto modelio veterinariniais sertifikatais, išduotais šalies kompetentingos veterinarinės kontrolės institucijos. Sertifikatas liudija, kad gyvūnai atitinka pagrindinius gyvūnų sveikatos reikalavimus (kilę iš sveikų bandų, ištirti dėl tam tikrų ligų ir kt.), patvirtintus ES teisės aktais.

Skundą padavusio asmens R. B. atstovė advokatė S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kas R. B. norminių aktų reikalavimų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad vyksta nesusikalbėjimas tarp dviejų institucijų, t.y. tarp Estijos veterinarijos tarnybos ir Lietuvos veterinarijos tarnybos dėl kiaulių ženklinimo. Iš Estijos veterinarijos tarnybos atsakymo matyti, kad vadovaujantis 2008-07-15 2008/71/EB direktyvos 5 str. 3 d. Estijoje priimtinas yra kiaulių ženklinamas naudojant įdagą-tatuiruotę, o Lietuva yra pasitvirtinusi kitą ženklinimo būdą, t.y. ausies įsagą, todėl mano, kad nesusikalbėjimas tarp dviejų institucijų negali būti pagrindas bausti bendrovės vadovą administracine tvarka už tai, kad jis nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvoje nustatytas kitoks kiaulių ženklinimas nei Estijoje, tačiau nėra nustatyta kur tos kiaulės, jas įvežant iš Estijos turėtų būti perženklintos. Mano, kad nutarime nurodytas veterinarijos tarnybos ženklinimo tvarkos aprašo 40 p. turėtų būti taikytinas tik Lietuvoje pervežamoms kiaulėms, t.y. jas pervežant iš vieno kiaulyno į kitą, o ne tuo atveju, kai jos įvežamos iš kitos ES valstybės.

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su pateikto skundo reikalavimais nesutinka, ir prašo teismo palikti VMVT Kauno VMVT 2015-03-18 nutarimą Nr. VET 002551 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53 nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas L. V. paaiškino, kad įmonė vasario mėnesį taip pat buvo įsivežusi paršelius, tačiau vasario mėnesį atsakingi įmonės darbuotojai buvo tik perspėti. Perspėjus kelis kartus dėl paršelių ženklinimo Lietuvos nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau patikrinus ir vėl radus netinkamai paženklintus paršelius, buvo imtasi administracinių poveikio priemonių.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė S. M. paaiškino, kad 2015-03-18 Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB „duomenys neskelbtini“ prezidentui R. B. ir jo pagrindu priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad minėtas asmuo iš Estijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įsivežė 600 vnt. paršelių penėjimui, kurie nebuvo paženklinti dviejų dalių įsagu su bandos numeriu. Buvo konstatuota, kad R. B. pažeidė atitinkamus Lietuvos Respublikos teisės aktų, nuostatų reikalavimus, t.y. LR veterinarijos įstatymo 14 str. 2 d., 16 str. 3 d. ir ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 40 p., kuris nurodo, kad kiaulės prieš perkėlimą į kitą laikymo vietą ar kitą bandą ženklinamos į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu, o į skerdyklą vežamos kiaulės gali būti ženklinamos į užpakalinę šlaunį tatuiruote, kurioje nurodomas aiškiai įskaitomas bandos numeris. Už šių reikalavimų nesilaikymą, kuris atitiko ATPK 109 str., buvo skirta administracinė nuobauda bauda. Už aukščiau minėtus teisės aktų reikalavimus UAB „duomenys neskelbtini“ pažeidžia ne pirma kartą. Pareiškėjas yra susipažinęs tiek su ES aktais, tiek su Lietuvos nacionaliniais aktais, kurie reglamentuoja ūkinės paskirties gyvūnų įvežimą tolimesniam auginimui perkeliant iš vienos laikymo vietos į kitą. Darytina išvada dėl to, kad Kauno VMVT 2015-03-12 savo patikrinimo akte buvo konstatuota, kad 600 paršelių, atvežtų iš Estijos Respublikos nepaženklinti dviejų dalių ausies įsagus su bandos numeriu ir tatuiruote nežymima. Šiuo atveju tai buvo 2015 m. kovo 12 d. Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 40 p. nurodo, kad tatuiruote žymėtos kiaulės gali būti vežamos tik į skerdyklą, bet ne perkeliamos iš vienos vietos į kitą tolimesniam auginimui ar veislei. Asmuo, padavęs skundą, teigė, jog jis vadovavosi Europos Sąjungos direktyva dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo. Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei-narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti atžvilgiu, tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. Direktyvos nėra tiesiogiai valstybėse narėse veikiantys teisės aktai, todėl ji įpareigoja tiek, kiek reikalinga direktyvoje nurodytam rezultatui pasiekti. Minėtos direktyvos 2008-07-15 preambulės 6 p. numatyta, kad kol bus priimtas sprendimas, nustatantis identifikavimo ženklo pobūdį, iki to laiko nacionalinėje rinkoje esantiems gyvūnams turėtų būti taikomos nacionalinės identifikavimo sistemos, t. y. paliekama kiekvienai valstybei narei apsispręsti ir reglamentuoti ūkinių gyvūnu (įskaitant ir kiaulių) identifikavimo (registravimo) ženklus ir būdus. Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 15 punktas nustato pareigą laikytojams ženklinti, registruoti ir vesti ūkinių gyvūnų (kiaulių) apskaitą. Kiaulės prieš perkėlimą į kitą laikymo vieta ar kitą bandą ženklinamos į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu, todėl laikytojas turi užtikrinti, kad kiaulių ženklinimas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Aprašo 23, 24 punktai nustato reikalavimus ūkiniams gyvūnams įvežtiems iš trečiųjų šalių ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės (pvz.: iš ES šalių narių įvežtų galvijų, avių ir ožkų paliekamas tas pats ausų įsagas), todėl vertinant nacionalinio teisės akto (Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo) struktūrą ir reglamentavimą darytina išvada, kad teisės akto leidėjas nenumatydamas kiaulių, įvežamų iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kitokio ženklinimo, nustatė vieną reikalavimą, taikomą tiek perkeliant kiaules iš vienos laikymo vietos Lietuvos Respublikoje, tiek tais atvejais, kai kiaulės yra įvežamos ir kitos ES valstybės narės. Šis aprašas yra parengtas vadovaujantis 2008 -07-15, todėl visi kiaulių laikytojai, o šiuo atveju, UAB „duomenys neskelbtini“, turėjo pareigą užtikrinti, kad iš Estijos Respublikos atvežamos kiaulės būtų tinkamai paženklintos (priimti kiaules į laikymo vietą tinkamai paženklintas - su vienos ausies vienu dviejų dalių ausų įsagu su bandos numeriu), t. y. taip, kaip numato Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

Liudytojas A. U. parodė, kad 2015 m. vasario 12d. atvykus pirmai paršelių partijai, pirktai iš Estijos, nebuvo jokių pastabų dėl jų ženklinimo. Atvykus antrai partijai gyvulių, kurių tiekimas įvyko lygiai po mėnesio, jie jau buvo pastatyti į karantiną bei buvo apribotas jų disponavimas, siekiant išsiaiškinti gyvulių sveikatingumą. Be to, buvo pasakyta, kad tatuiruote paženklinti gyvuliai negali būti vežami į Lietuvą. Dėl kiaulių ženklinimo buvo kreiptasi į Estijos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir buvo gautas atsakymas, kad jie vadovaujantis direktyva palieka šalims narėms priimti sprendimą, kaip turi būti ženklinami gyvuliai ir Estija yra suderinusi su Europos komisija dėl kiaulių ženklinimo tatuiruote visais atvejais, kas verslui yra pigiausia ir paprasčiausia. Mano, kad tarp šalių galioja tik vienintelė taisyklė, kad draudžiama riboti bet kokį prekių ir paslaugų judėjimą, jei kiekviena šalis-narė atitinka direktyvos reikalavimus. Tačiau į Lietuvą atvykus trečiajai paršelių partijai buvo taikyta ta pati jų karantinavimo tvarka ir buvo paskirta vadovui nuobauda už netinkama paršelių ženklinimą.

Liudytojas R. J. parodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais gyvos kiaulės, pervežamos iš vienos vietos į kitą auginimui, Lietuvos Respublikoje turi būti paženklintos įsagu, o vežimui į skerdyklą - tatuiruote. Kai kiaulės buvo vežamos iš Danijos, jos buvo pažymėtos tinkamai, t.y. įsagais. Pradėjus vežti iš Estijos, jos nebuvo tinkamai pažymėtos. Atvežus pirmą partiją, R. J. nefiksavo pažeidimų, tik įrašė akte, kad kiaulės yra pažymėtos tatuiruote arba įdagu. Taip darė, nes buvo nenorima trukdyti verslui, tikintis, kad pažeidimai nesikartos. Kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ vadovai teigė, kad tokios kiaulės apie mėnesį nebus vežamos iš Estijos, tai buvo informuoti įmonės atstovai, kad būtų susisiekta su Estija ir susitarta, kad kiaulės vežimui būtų pažymėtos tinkamai, t.y. įsagais. Tačiau kita partija buvo vėl su netinkamu žymėjimu. Paršelių ženklinimas yra labai svarbus, siekiant, kad būtų jų sergamumo atsekamumas.

Liudytojas A. K. parodė, kad kai 2015 m. pradžioje priiminėjo paršelių, atvežtų iš Estijos, partiją, R. J. minėjo dėl jų netinkamo ženklinimo.

Liudytojas A. M. parodė, kad žino, jog atvežti paršeliai iš Estijos buvo pastatyti į karantiną dėl jų netinkamo ženklinimo.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad pagal gautą pranešimą iš informacinės sistemos TRACES (Trade Control and Expert System) VMVT Kauno VMVT pareigūnai, remdamiesi 2015-03-17 pavedimu atlikti ūkio subjekto tikrinimą Nr. 33PP-1439, atliko neplaninį patikrinimą UAB „duomenys neskelbtini " kiaulių laikymo vietoje, duomenys neskelbtini ., siekdami įvertinti kaip minėta įmonė įgyvendina teisės aktų, kurie buvo nurodyti VMVT Kauno VMVT 2015-03-17 išvežamų/išvežamų ūkinių gyvūnų patikrinimo akto Nr. 33ŪGP-277/100 (b. l. 40-41) grafoje „Patikrinimo tikslas", reikalavimus. 2015-03-17 patikrinimo, kuriame dalyvavo UAB „duomenys neskelbtini " gamybos vadybininkas A. K. metu buvo nustatyta, kad 2015 m. kovo 17 d. UAB „duomenys neskelbtini“ iš Estijos Respublikos įvežė 600 vnt. paršelių penėjimui (Vidaus prekybos sertifikato Nr. INTRA.EE.2015.0000653). Paršeliai nebuvo paženklinti dviejų dalių įsagu su bandos numeriu. VMVT Kauno VMVT pareigūnai, nustatę šį faktą, 2015-03-17 patikrinimo akto Nr. 33ŪGP-277/100 grafoje „Išvados ir nurodymai" konstatavo, kad buvo pažeistas Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 40 punktas.

Atsižvelgiant į tai, 2015-03-18 UAB „duomenys neskelbtini " prezidentui R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VET 010792 (b. l. 45) ir jo pagrindu priimtas 2015-03-18 nutarimas Nr. VET 002551 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 53 (b. l. 46) už Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 14 str. 2 d. (įvežti į Lietuvos Respubliką gyvūnus, gyvūninius produktus, žaliavas, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka), 16 str. 3 d. (kiekvienas galvijų, kiaulių, avių, ožkų ar arklių laikytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą arba daro įrašus kompiuterinėje laikmenoje, atsako už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą) bei Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 40 p. (kiaulės prieš perkėlimą į kitą laikymo vietą ar kitą bandą ženklinamos į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu, o į skerdyklą vežamos kiaulės gali būti ženklinamos į užpakalinę šlaunį tatuiruote, kurioje nurodomas aiškiai įskaitomas bandos numeris) reikalavimų nesilaikymą, t. y. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 str. pažeidimą bei paskirta administracinė nuobauda - 448 Eur bauda. Iš institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo L. V. paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įmonėje UAB „Sistem“ analogiški pažeidimai užfiksuoti ne pirmą kartą. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 31-35) matyti, kad ant paršelių tatuiruotės neįžiūrimos.

2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo registravimo 5 str. 2 p. numato, kad visi gyvūnai, kuo greičiau ir bet kuriuo atveju prieš išvežant iš ūkio turi būti identifikuoti ausies įsagu arba įdagu, kurie leidžia atsekti ūkį, iš kurio gyvūnas atvežtas, ir pateikti nuorodą lydimajame dokumente, kuriame turi būti paminėtas toks įsagas arba įdagas, ir 3 straipsnio 1 dalies a punkte minimame sąraše. Minėtos Tarybos direktyvos 2008/7l/EB preambulės 6 p. nustato, kad kol bus priimtas sprendimas, nustatantis identifikavimo ženklo pobūdį, iki to laiko nacionalinėje rinkoje esantiems gyvūnams turėtų būti taikomos nacionalinės identifikavimo sistemos, t. y. paliekama kiekvienai valstybei narei apsispręsti ir reglamentuoti ūkinių gyvūnų (įskaitant ir kiaulių) identifikavimo (registravimo) ženklus, būdus.

2003 m. birželio 16d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 Dėl gyvulių registravimo ir indentifikavimo taisyklių su paskutiniais pakeitimais 1 sk. 3d. nurodytas „Gyvūno ženklinimo” sąvoka – specialių ausies įsagų su atpažinties įrašais įsegimas gyvūnui, o IV B d. 42 p. numato, jog kiaulės ženklinamos tos bandos ausų įsagais (į vieną ausį), iš kurios išvežamos, o į skerdyklą vežamos kiaulės gali būti ženklinamos tatuiruote į vieną užpakalinį kumpį, kurioje nurodomas bandos numeris. Kiaulės suženklinamos prieš išvežant į kitą laikymo vietą, bandą ar skerdyklą. Išvežus (taip pat atsivežus) kiaules, laikytojai įvykio duomenis per 7 kalendorines dienas užregistruoja CDB arba informuoja VMVT teritorinį padalinį užpildydami formą GŽ-2 ar GŽ-2a, 43 p. numato, jog neženklintų kiaulių perkėlimas uždraustas. Iš minėto norminio akto matyti, kad Lietuvos Respublikoje kiaulės auginimui turi būti paženklintos tik vieninteliu žymėjimu- specialiu ausies įsagu su atpažinties įrašais.

Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (toliau Įstatymo) 16 str. 3d. numatyta, jog kiekvienas galvijų, kiaulių, avių, ožkų ar arklių laikytojas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą arba daro įrašus kompiuterinėje laikmenoje, atsako už turimų ūkinių gyvūnų ženklinimą, informacijos apie ūkinių gyvūnų skaičiaus pokytį pateikimą. Įstatymo 14 str. 2d. numatyta, jog įvežti į Lietuvos Respubliką gyvūnus, gyvūninius produktus, žaliavas, pašarus, pašarų priedus, veterinarinius vaistus, veterinarines priemones galima tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 40 punktas numato, kad kiaulės prieš perkėlimą į kitą laikymo vietą ar kitą bandą ženklinamos į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu, o tatuiruote žymėtos kiaulės gali būti vežamos tik į skerdyklą, bet neperkeliamos iš vienos laikymo vietos į kitą tolimesniam auginimui ir/ar veislei.

Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 15 punktas nustato pareigą laikytojams ženklinti, registruoti ir vesti ūkinių gyvūnų (kiaulių) apskaitą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kiaulės prieš perkėlimą į kitą laikymo vietą ar kitą bandą ženklinamos į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu, todėl laikytojas turi užtikrinti, kad kiaulių ženklinimas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Minėto Aprašo 24 p. nustato, jog iš Europos Sąjungos šalių narių įvežtų galvijų, avių ir ožkų paliekamas tas pats ausų įsagas. Nauji ausų įsagai segami tik tuo atveju, jei įvežto galvijo, avies ir ožkos ženklinimo numeris su šalies kodu yra didesnis kaip 14 ženklų. Todėl iš nacionalinio teisės akto - Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo nuostatų matyti, kad teisės akto leidėjas nenumatė kiaulių, įvežamų iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kitokio ženklinimo ir nustatė vienintelį reikalavimą, taikomą tiek perkeliant kiaules iš vienos laikymo vietos Lietuvos Respublikoje, tiek tais atvejais, kai kiaulės yra įvežamos ir kitos ES valstybės narės. Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašas yra parengtas vadovaujantis 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL 2008 L 213, p. 31), todėl UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo pareigą užtikrinti, kad iš Estijos Respublikos atvežamos kiaulės būtų tinkamai paženklintos - su vienos ausies ausų įsagu su bandos numeriu, t. y. taip, kaip numato Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad informacija apie susidariusią situaciją perduota VMVT 2015-03-13 raštu Nr. 33S-121(33.6) „Dėl įvežtų paršelių iš Estijos" (b. l. 39). Atitinkamai VMVT 2015-03-23 raštu Nr. B6-(1.20)-730 „Dėl prekybos kiaulėmis pažeidimų" (b. l. 62) informavo Estijos kompetentingą instituciją, nurodydama, kad atvežti paršeliai iš Estijos neturėjo ausų įsagų, tatuiruotės ant kai kurių paršelių buvo neįžiūrimos, todėl abi paršelių siuntos neatitiko Tarybos Direktyvos 64/432/EEB reikalavimų bei informavo, jog vadovaujantis 2003 m. birželio 16d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-234 Dėl gyvulių registravimo ir indentifikavimo taisyklių su paskutiniais pakeitimais, į laikymo vietas vežamos kiaulės turi būti paženklintos ausų įsagais, todėl prašo Estijos veterinarijos institucijas, atliekančias įstatymo, reglamentuojančių gyvūnų judėjimą ES teritorijoje, ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo priežiūrą, užtikrinti, kad į Lietuvą veisti ir penėti vežamos kiaulės ateityje būtų paženklintos ausų įsagais. Kaip matyti iš institucijos atstovo L. V. ir liudytojo A. U. parodymų, paskutinė paršelių, parvežtų iš Estijos, partija buvo tinkamai paženklinta įsagais.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad UAB „duomenys neskelbtini“ prezidento R. B. kaltė dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 str., buvo pilnai įrodyta ir jis Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. VET 002551 buvo nubaustas pagrįstai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. atžvilgiu, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl R. B. paskirtas nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. VET 002551 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o R. B. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. VET 002551 nepakeistą ir R. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.