- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-26
- Bylos Nr.
- e2-621-819/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01667-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- D. A., D. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gludis LT“
- Trečiasis asmuo
- T. D.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių D. A. ir D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gludis LT“, trečiasis asmuo T. D., dėl piniginių sumų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės D. A. ir D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gludis LT“ kiekvienai iš jų po 4 000 Eur ir 6 procentų metines procesines palūkanas.
Ieškinyje ieškovės paaiškino, kad skelbime susirado jas dominantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, jog galimi turto mainai su priemoka. Susitikus su skelbime nurodytu atstovu – uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turtas“ (toliau – UAB „Vilniaus turtas“) darbuotoju T. D., buvo apžiūrėtas ieškovių butas ir sutarta, kad T. D. užsakys buto įvertinimą. Vertintojas butą įvertino 139 000 Eur. Su T. D. buvo susitarta dėl preliminarios sutarties pasirašymo sumokant kiekvienai iš ieškovių po 4 000 Eur avanso. Taip pat buvo sutarta, jog vėliau šalys vyks pas notarą, kad pastarasis paruoštų sutartį su rangovo įsipareigojimo nupirkti žemės sklypą ir jame pastatyti du namus, kurių bendra kaina su žemės sklypu bus 164 000 Eur, o kai namai bus pastatyti ir įregistruoti VĮ Registrų centre, ieškovės perrašys rangovui savo butą ir sumokės likusią sumą, atskaičius avansą, t. y. kiekviena po 8 500 Eur, viso 17 000 Eur. Tokiu būdu su atsakove UAB „Gludis LT“, dalyvaujant UAB „Vilniaus turtas“ darbuotojui T. D., žodžiu buvo sutarta, kad ieškovėms bus suteiktas paslaugų paketas: nupirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ant jo pastatyti du individualūs namai. Nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią šalys iki 2019 m. lapkričio 30 d. įsipareigojo sudaryti pagrindinę statybos rangos sutartį dėl gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos darbų, kurių preliminari sąmatinė vertė 59 000 Eur be žemės sklypo. Minėta sutartimi ieškovės įsipareigojo suteikti pradinį finansavimą 4 000 Eur sumoje kiekviena grynais pinigais pradiniams veiksmams atlikti: užsakyti sklypo topo nuotrauką, geologiją, elektrą, paruošti projektą ir pan. Ieškovių teigimu, šį įsipareigojimą jos įvykdė tinkamai. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 5 d. tarp atsakovės UAB „Gludis LT“ ir ieškovių buvo sudarytos statybos rangos sutartys, pagal kurias įmonė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini), už 82 000 Eur, darbus pradedant 2018 m. lapkričio 1 d. ir baigiant 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėjo, kad UAB „Gludis LT“ vadovas pageidavo, kad perkamas žemės sklypas iš karto būtų registruojamas ieškovių vardu neva tam, kad jam vėliau nereikėtų mokėti mokesčių. Kai ieškovės sutiko tą padaryti, vadovas atsisakė, teigdamas, jog neturi pinigų sklypo nupirkimui ir pasiūlė ieškovėms bankui užstatyti jų turimą butą, bet procentus kredito įstaigai įsipareigotų mokėti rangovas, su kuo pastarosios nesutiko. Žadėta sutartis su rangovo įsipareigojimu nupirkti žemės sklypą ir jame pastatyti du namus pas notarą taip ir liko nepatvirtinta; nei preliminarioje, nei statybos rangos sutartyje atsakovei, kaip buvo sutarta žodžiu, nebuvo numatyta rangovo pareiga nupirkti žemės sklypą nei rangovo, nei ieškovių vardu; iki šiol žemės sklypas nupirktas nebuvo; statybos darbai taip pat nepradėti vykdyti. 2019 m. kovo 5 d. ieškovės internete pastebėjo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduodamas, ieškinio pateikimo dieną skelbimo nebėra, tikėtina, kad jį nupirko tretieji asmenys. Ieškovėms UAB „Gludis LT“ vadovo paprašius grąžinti jų sumokėtą avansą, pastarasis pareiškė, jog pinigų neturi ir ėmė įrodinėti, jog su T. D. nuo pat pradžių tarėsi, kad pirmiausia bankui bus užstatytas ieškovių butas paskolai gauti, iš paimtos paskolos gautų pinigų bus perkamas sklypas ir statomi namai. Ieškovių teigimu, iš tiesų tokio susitarimo niekada nebuvo. Ieškovės pažymi, kad pagal egzistavusius ikisutartinius santykius, patvirtinančius, jog tiek per UAB „Vilniaus turtas“ agentą T. D., tiek tiesiogiai per atsakovę buvo tartasi ne tik dėl dviejų individualių gyvenamųjų namų fiziniams asmenims pastatymo, bet ir dėl žemės sklypo nupirkimo be ieškovių buto įkeitimo, su sąlyga, kad butas mainų sutarties pagrindu bus perrašomas tik po susitarimo įvykdymo. Kadangi susitarimų nebuvo laikomasi, ieškovės dėl avanso grąžinimo kreipėsi ir tiesiogiai į T. D. Šis pasiūlė ieškoti kito žemės sklypo, tačiau pastarosios, įtarusios galimai iš anksto suplanuotą gudrybę, pasiūlymo atsisakė. Ieškovės pabrėžė, kad abiejų sutarčių sudarymo metu žemės sklypas dar nebuvo nei atsakovės, nei ieškovių nuosavybė, o gyvenamieji namai dar nebuvo pradėti statyti, kas, ieškovių įsitikinimu, reiškia, kad pagrindinės sutarties dalyko realiai apyvartoje dar nebuvo. Tiek preliminarią, tiek statybos rangos sutartį ruošė statybos įmonė. Tai reiškia, kad sudarytos preliminariąja ir statybos rangos sutartimis įvardintos sutartys neatitinka ieškovių ir atsakovės suderintų paslaugų teikimo sampratos – ieškovės su atsakove tarėsi dėl žemės sklypo nupirkimo ir namų statymo jų asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, t. y. dėl vartojimo statybos rangos. Ginčo šalių sudaryta 2018 m. spalio 23 d. preliminari sutartis turi preliminariosios sutarties bruožų, tačiau joje nėra aiškaus susitarimo dėl žemės sklypo nupirkimo, nėra aiškus ir būsimos sutarties pobūdis, todėl ši sutartis neatitinka ir preliminariosios sutarties sąvokos. Nepaisant to, kad abi pasirašytos sutartys iš esmės laikytinos kaip niekinės, jų pagrindu tiek D. Š., tiek D. A. atsakovui sumokėjo po 4 000 Eur avanso, kuris turi būti ieškovėms grąžintas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Gludis LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieškovės savo ieškinyje akivaizdžiai iškraipo 2018 m. spalio 23 d. preliminariųjų sutarčių sąlygas ir nepagrįstai teigia, kad nėra aiškus būsimos sutarties pobūdis. Šių dviejų identiškų sutarčių sąlygos yra elementariai paprastos, aiškios ir suprantamos ne tik teisininkui, bet ir vartotojui – atsakovė ir ieškovės susitarė iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudaryti pagrindinę statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Gludis LT“ turės atlikti statybos rangos darbus ir pastatyti du gyvenamuosius namus (kiekvienai ieškovei po vieną) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kiekvienas namas 79,51 kv. m su daline apdaila ir privestomis komunikacijomis), kurių (rangos darbų) kiekvieno namo preliminari sąmatinė vertė 59 000 Eur (sutarčių 1 punktas). Atsakovas su ieškovėmis šiek tiek vėliau preliminariosiose sutartyse nustatyto termino – 2018 m. gruodžio 5 d. ir sudarė dvi statybos rangos sutartis, kurių dalykas ir yra preliminariosiose sutartyse sutartas objektas. Sudarius pagrindines sutartis – statybos rangos, preliminariosiose sutartyse šalių aptarti ketinimai buvo realizuoti ir jos prarado savo galią. Jokių kitokių susitarimų tarp šalių nebuvo ir jokios kitokios sutartys nebuvo pasirašytos – atsakovė su ieškovėmis sutarė tik dėl statybos rangos darbų atlikimo, kurių metu turėjo būti gautas aiškus rezultatas – žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti du 79,51 kv. m gyvenamieji namai (kiekvienai ieškovei po vieną), kurių kiekvieno vertė sudarė 82 000 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovės apdairiai nutyli, dėl kokių priežasčių šios rangos sutartys nebuvo įvykdytos. Pagal rangos sutartis ieškovės dar iki darbų atlikimo pradžios turėjo pervesti (sumokėti) atsakovei po 12 000 Eur avansą medžiagų pirkimui, o taip pat per 2 dienas nuo sutarčių įsigaliojimo, tai yra iki 2018 m. gruodžio 7 d., paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir/ar autorinę priežiūrą ir raštu pranešti rangovui (atsakovei) jų vardus pavardes ir telefono numerius, tačiau nei viena ieškovė šių savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, tokiu būdu jos pažeidė esmines rangos sutarčių sąlygas. Tačiau, siekdamos pridengti šiuos padarytus rangos sutarčių pažeidimus ir išvengti civilinės atsakomybės, ieškovės ir padavė šį ieškinį, tyčia iškraipydamos sutartinių santykių esmę ir jų tikslus. Pabrėžė, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad būtų egzistavęs koks nors susitarimas pasirašyti kokią nors sutartį pas notarą, be to, tokiai sutarčiai, kokią nurodo ieškovės - rangovo (atsakovo) įsipareigojimui nupirkti sklypą ir pastatyti du namus, nereikėjo jokio notarinio patvirtinimo. Tuo labiau, kad rangovas (atsakovė) pastatyti du namus įsipareigojo jau pasirašytose statybos rangos sutartyse, todėl neaišku, kam ji turėjo antrą kartą įsipareigoti pastatyti tuos pačius du namus. Atsakovė nurodo, kad ieškovių teiginiai, kad bendra dviejų namų kaina su žemės sklypu turėjo būti 164 000 Eur, yra melagingi – rangos sutartimis ieškovės ir atsakovė sutarė pastatyti du namus, kurių kiekvieno kaina po 82 000 Eur su PVM, tai yra bendra kaina 164 000 Eur su PVM (vertė be žemės sklypo). Ieškovių teiginiai, kad žemės sklypą turėjo nupirkti atsakovė, tačiau šis žemės sklypas iš karto turėjo būti registruotas ieškovių vardu, ne tik prieštarauja elementariai logikai, tačiau tokie veiksmai net nėra įmanomi. Pažymi, kad ieškovės nenurodo jokios įstatymo normos, kuriai šie sudaryti sandoriai prieštarauja. Be to, preliminari sutartis net nėra sandoris, ji priskiriama prie ikisutartinių santykių susitarimų, todėl jų pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais yra neįmanomas nei pagal ieškovių reikalavimą, nei teismo ex officio. Atsakovės įsitikinimu, ieškovių reikalavimas grąžinti joms po 4 000 Eur (jų sumokėtus avansus) yra nepagrįstas, kadangi beveik visa avanso suma buvo panaudota ieškovių pageidavimams įgyvendinti – 5 000 Eur buvo sumokėta nekilnojamojo turto agentui trečiajam asmeniui T. D. už tarpininkavimą, 2 000 Eur buvo sumokėta projektuotojui už ieškovių namų projektų parengimą, likusia 1 000 Eur suma atsakovė pasidengė savo sąnaudas (kuras, laikas, pastangos ir pan.), šias sąnaudas atsakovė patyrė tik dėl ieškovių užsakymo vykdymo.
Dublike ieškovės pažymėjo, jog nors atsakovė nurodo didžiausią dalį 5 000 Eur avanso sumokėjusi T. D., ji pagrindo tokio mokėjimo atlikimui nenurodė. Pabrėžė, jog ieškovė tinklapyje www.kubinismetras.lt už 190 Eur galima nusipirkti namo projektą, kuris yra identiškas rangovo R. K. siūlytam projektui, už kurį, pasak jo, jis sumokėjo 2 000 Eur architektui, įrodymų, kad jis buvo pritaikytas pagal ieškovių pageidavimus, atsakovė nepateikė.
Triplike atsakovė palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime. Pakartotinai pabrėžė, kad ieškovės su UAB „Gludis LT“ sudarė dviejų rūšių susitarimus: dvi 2018 m. spalio 23 d. preliminariąsias sutartis ir dvi 2018 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartis. Ieškovės sumokėjo avansus pagal preliminariąsias sutartis. Statybos rangos sutarčių pagrindu kiekviena ieškovė įsipareigojo dar iki rangos darbų atlikimo pradžios pervesti (sumokėti) UAB „Gludis LT“ po 12 400 Eur avansą medžiagų pirkimui, o taip pat per 2 dienas nuo Sutarčių įsigaliojimo, tai yra iki 2018 m. gruodžio 7 d., paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir/ar autorinę priežiūrą, ir raštu pranešti rangovui (atsakovui) jų vardus, pavardes ir telefono numerius, tačiau šias rangos sutarčių nuostatas ieškovės pažeidė, dėl ko nei ieškovės, nei UAB „Gludis LT“ dar net nebuvo pradėję vykdyti rangos sutarčių. Nepradėjus vykdyti rangos sutarčių, jokie statybos rangos teisiniai santykiai tarp ieškovių ir UAB „Gludis LT“ faktiškai nesusiformavo, apart pačių sutarčių pasirašymo. Todėl nesusiformavo ir jokie vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, dėl ko vartotojų (ieškovių) teisių gynyba pagal vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas šioje byloje yra negalima – atsakovės įsitikinimu, šioje byloje neturėtų būti nukrypstama nuo bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Atsakovės įsitikinimu, kadangi ieškovės sumokėjo UAB „Gludis LT“ po 4 000 Eur dar ikisutartinių teisinių santykių stadijoje, o ne rangos sutarčių vykdymo stadijoje ir šias ieškovių duotas pinigines lėšas UAB „Gludis LT“ išleido išskirtinai tik ieškovių naudai ir jų interesams tenkinti dar ikisutartinių teisinių santykių stadijoje, o ieškovės pačios nepageidavo toliau tęsti sutartinių teisinių santykių, todėl šios piniginės lėšos iš UAB „Gludis LT“ negali būti priteistos. Atsakovė taip pat pažymi, jog ieškovėms puikiai žinoma, kad nekilnojamojo turto agentui T. D. UAB „Gludis LT“ sumokėjo už tarpininkavimą surandant ieškoves tenkinantį žemės sklypą jų namų statyboms, tarpininkavimą derybose dėl sklypo įsigijimo kainos ir sąlygų, preliminariosios sutarties pasirašymą, jų kritika dėl teisinio pagrindo nenurodymo yra nepagrįsta. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės nurodomo projekto vykdytojas buvo uždaroji akcinė bendrovė „Geros realizacijos“, o ne Kubinis metras, rengti projektai nėra identiški tam, kurį galima nusipirkti už 190 Eur, kadangi ieškovių užsakymu buvo atliekama daug daugiau darbų, negu tik projekto architektūrinės dalies brėžiniai, kuriuos gal ir galima nusipirkti už 190 Eur, tai yra topografinės sklypo nuotraukos parengimas, grunto geologiniai tyrimai, lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai, statinio konstrukcinės dalies brėžinių parengimas, projekto įkėlimas į IS „Infostatyba“ (o prieš tai jo skanavimas), statybą leidžiančio dokumento gavimas, be to, UAB „Gludis LT“ rengė ne vieną bet du projektus – kiekvienai ieškovei atskirai ir pagal kiekvienos iš jų pageidavimus jį adaptavo. Todėl UAB „Gludis LT“ sumokėtas avansas už 2 projektus, o taip pat papildomus darbus, kurie nepriskiriami projektavimo darbams, 2 000 Eur (po 1 000 Eur vienam projektui) yra visiškai pagrįstas ir atitinka protingumo kriterijus, juo labiau įvertinant tai, kad ji yra pelno siekiantis juridinis asmuo, o iš atsakovių gauto avanso sumos ji dar privalėjo sumokėti privalomus mokesčius, už darbų organizavimą, atliktą išimtinai tik ieškovių naudai ir jų interesais.
Trečiasis asmuo T. D. atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė D. A. palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir dublike. Papildomai paaiškino, kad nesutikus įkeisti buto, atsakovės gražiai paprašė grąžinti avansą, tačiau atsakovė nesutiko; už avansą nebuvo padaryti jokie realūs darbai, neaišku kur buvo išleisti tie pinigai; iš UAB „Gludis LT“ bendravo su R. K., jis prisistatė direktoriumi; T. D. buvo nekilnojamojo turto tarpininkas, jis buvo nurodytas skelbime, susitarimų su T. D. neturėjo; po sutarčių pasirašymo buvo vieną kartą susitikę su R. K. ir architektu dėl projekto, bet tokį patį kubinismetras.lt projektą rado internete; susitiko pas architektą, apžiūrėjo kaip vidų perplanuoti, nieko nekeitė; jau skelbime buvo pasiūlyti du namo projektai, vieną išsirinko, projektas buvo atsakovės, susitikimo metu tiesiog pažiūrėjo išplanavimą; telefonu nebendravo, gavo el. laišką apie tai kaip namai gali būti išdėstyti sklype; po sutarties atsisakymo jokių dokumentų nepasirašinėjo; kalbos, kad turi būti apmokėta už T. D. paslaugas nebuvo; skelbime buvo rašoma, kad Pavilnyje pastatytume namą apie 80 kv. m, vieno kv. kaina apie 600 Eur; vėliau pasiūlė gretimą sklypą, jis tiko; skelbime sklypų pardavėjas ar statytojas/ vystytojas nebuvo nurodytas; skelbime buvo T. D. telefono numeris; suprato, kad už 164 000 Eur bus nupirktas sklypas ir pastatyti du namai; sklypas turėjo būti perkamas iš atsakovės lėšų; atsakovės pasiūlytas teisininkas P., galintis padėti su buto įkeitimu, buvo teistas, išsigando, kad liks ir be buto, ir be pinigų, su didžiausia paskola.
Atsakovei šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, tačiau ji (jos atstovas) į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujat iki paskirto teismo posėdžio nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovė 2018 m. spalio 23 d. sudarė dvi preliminariąsias sutartis, kuriomis šalys įsipareigojo iki 2019 m. lapkričio 30 d. jose numatytomis sąlygomis sudaryti ir pasirašyti pagrindines statybos rangos sutartis dėl gyvenamųjų namų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos darbų (po vieną kiekvienai ieškovei), kurių kiekvieno preliminari sąmatinė vertė 59 000 Eur be žemės sklypo (preliminarių sutarčių 1 punktas). Ieškovės įsipareigojo preliminarių sutarčių sudarymo metu atsakovei suteikti po 4 000 Eur pradinę finansavimo sumą grynais pinigais pradiniams veiksmams atlikti: užsakyti sklypo topo nuotrauką, geologiją, elektrą, paruošti projektą ir pan. Jų sudarymo metu ieškovės atsakovei sumokėjo po 4 000 Eur, kas nurodyta pačios preliminariose sutartyse. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovės ir atsakovė sudarė dvi rangos sutartis (toliau – Rangos sutartys), kuriomis atsakovė savo jėgomis ir rizika žemės sklype, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti Rangos sutarčių prieduose nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovėms Rangos sutartyse nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangos sutartimis šalys sulygo galutinę sutarčių kainą – po 82 000 Eur su PVM, už kurias atsakovė įsipareigojo atlikti darbus, numatytus Rangos sutartyse. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą nėra pateikti Rangos sutarčių priedai Nr. 1 „Sąmata“, Nr. 2 „Kalendorinis darbų vykdymo grafikas“ ir Nr. 3 „Techninis darbo projektas“, todėl nustatyti konkrečiai kokie darbai šalių buvo įtraukti į Rangos sutarčių objektą byloje duomenų nepakanka. Iš Rangos sutarčių 4.2.1, 4.2.4 punktuose įtvirtintų sąlygų nustatyta, kad Rangos sutartimis ieškovės įsipareigojo organizuoti gyvenamųjų namų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybą (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo statybai suteikimu, statybos leidimo, projektinės dokumentacijos pateikimu) ir sumokėti atsakovei už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus Rangos sutartyse numatytais terminais ir tvarka, iki darbų pradžios (2018 m. lapkričio 1 d.) pervesti avansą medžiagų pirkimui, lygų 20 procentų nuo Rangos sutarties sumos, t. y. 12 400 Eur. Kita vertus iš Rangos sutarčių 5.1 punkto nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo vykdyti darbus Rangos sutarčių objekte, laikydamasi Rangos sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose įtvirtintų normų, kurie apima ir reikalingų leidimų ir licenzijų gavimą, reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimą ir jos perdavimą ieškovėms, taip pat reikalingus matavimo darbus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, ieškovių ir atsakovės sudarytos Rangos sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo statybos rangos sutartys, nes jų pagrindu atsakovė kaip verslininkė įsipareigojo pastatyti du gyvenamuosius namus ieškovių asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Tai, kad ieškovės iki Rangos sutarčių su atsakove pasirašymo pasirašė preliminariąsias sutartis, iš esmės tokio teisinių santykių kvalifikavimo nekeičia, nes jos buvo sudarytos 2018 m. spalio 24 d., o Rangos sutartyse, nors ir sudarytose 2018 m. gruodžio 5 d., buvo numatyta ankstesnė Rangos sutarčių galiojimo (darbų vykdymo pradžios) data – 2018 m. lapkričio 1 d. (CK 6.189 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. atsakovė atliko kokius nors konkrečius darbus, kurie nebuvo aptarti Rangos sutartyje, o buvo aptarti preliminarioje sutartyje. Todėl, teismo vertinimu, ieškovių pagal preliminarias sutartis sumokėtas avansas atsakovei – po 4 000 Eur, vertintinas kaip avansas, sumokėtas Rangos sutarčių pagrindu, nors jis pačiose Rangos sutartyse, neatsižvelgiant į preliminariąsias sutartis, ir nebuvo tiesiogiai aptartas (CK 6.655 straipsnis, 6.687 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Dėl to tuo atveju, kai viena šalis pagal sutartį sumoka avansą, turi būti laikoma, kad ji atsiskaitė už darbus avanso suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019).
Byloje tarp šalių pirmiausia kilo ginčas dėl to, ar į šalių susitarimą pagal preliminariąsias sutartis, taip pat Rangos sutartis pateko susitarimas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgijimo sąlygų: ieškovės teigė, kad toks susitarimas pateko į šių sutarčių turinį, nes Rangos sutartyse šalių aptarta kaina už du gyvenamuosius namus apėmė ir kainą už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise įsigyti pirmiausia turėjo atsakovė, o tik vėliau turėjo jį perleisti ieškovėms kartu su pastatytais dviem individualiais gyvenamaisiais namais, už ką ieškovės atsakovei perleistų nuosavybės teise ieškovėms priklausantį 139 000 Eur vertės butą ir primokėtų trūkstamą 17 000 Eur sumą; atsakovė gi teigė, kad tokio susitarimo nei preliminariosios, nei Rangos sutartys neapėmė, nes žemės sklypą įsigyti nuosavybės teise iki gyvenamųjų namų statybos pradžios turėjo ieškovės. Teismas, vertindamas pasirašytų preliminariųjų ir Rangos sutarčių nuostatas šiuo aspektu, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentus ir teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų aplinkybėms apie šalių susitarimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgijimo sąlygų nustatyti. Kita vertus, šios aplinkybės nėra reikšmingos šiai bylai teisingai išnagrinėti, nes tarp šalių net nėra ginčo dėl to, kad Rangos sutartys iš esmės taip ir nebuvo faktiškai pradėtos vykdyti: po preliminariųjų sutarčių pasirašymo nei ieškovės, nei atsakovė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise taip ir neįgijo; atitinkamai byloje nėra ir negali būti duomenų, kad po preliminarių sutarčių sudarymo ieškovėms ir/ar atsakovei buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai dėl naujų gyvenamųjų namų statybos šiame žemės sklype pagal parengtus konkrečius projektus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį statytojo teisė apskritai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
CK 6.673 straipsnis, reglamentuojantis užsakovo garantijas vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, numato, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui (2 dalis). Pagal CK 6.671 straipsnį, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje (CK 6.673 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp šalių iškilus ginčui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgijimo nuosavybės teise sąlygų ieškovės atsakovei pareiškė atsisakančios Rangos sutarčių su atsakove (jas nutraukiančios) bei pareikalavo ne perduoti joms atliktų darbų rezultatą, o grąžinti sumokėtą avansą, nes faktiškai jokie darbai pagal Rangos sutartis atsakovės nebuvo atlikti ir ieškovėms perduoti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po šio ieškovių reikalavimo būtų perdavusi tam tikrus darbus pagal Rangos sutartis ieškovėms kaip atliktus ir pareikalavusi už juos apmokėti. Nepaisant to, atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad grąžinti ieškovių atsakovei sumokėto avanso ji neturi pagrindo, nes iki Rangos sutarčių atsisakymo atsakovė parengė gyvenamųjų namų projektinę dokumentaciją, kuri kainavo 2 000 Eur, 5 000 Eur sumokėjo nekilnojamojo turto agentui trečiajam asmeniui T. D. už tarpininkavimą, 1 000 Eur sumą atsakovė panaudojo savo sąnaudomis pagal preliminariąsias sutartis ir Rangos sutartis padengti.
Vertindamas šias aplinkybes, teismas pirmiausia dar kartą pažymi, kad byloje apskritai nėra duomenų, kad ieškovėms atsisakius Rangos sutarčių (jas nutraukus), atsakovė pagal jas tam tikrus konkrečius darbus kaip atliktus perdavė ieškovėms. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė turėjo 2 000 Eur išlaidų už projektų pagal Rangos sutartis parengimą, nepagrįsta pakankamais įrodymais. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta tik tai, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 11 d. su UAB „Geros realizacijos“ buvo sudariusi sutartį dėl gyvenamųjų namų projektų adresu (duomenys neskelbtini), rengimo, tačiau kokie konkrečiai darbai pagal jas faktiškai buvo atlikti, jeigu jie buvo atlikti, kokia apimtimi, kokias išlaidas atsakovė dėl to patyrė, byloje surinktų įrodymų nustatyti nepakanka. Vien ieškovių patvirtinimo, kad jos vyko vieną kartą pas architektą kalbėti apie gyvenamųjų namų projektinę dokumentaciją, taip pat atsakovės pateiktų įrodymų apie topografinės nuotraukos rengimą, 2018 m. gruodžio 3 d. atsakovės atliktą mokėjimą D. Š., kuris 2018 m. lapkričio 11 d. sutartyje nurodytas UAB „Geros realizacijos“ vadovas, pastarosioms aplinkybėms nustatyti nepakanka: pagal sutartį UAB „Geros realizacijos“ už atliktus darbus atsakovės turėjo būti mokama po jų atlikimo, todėl už kokius darbus ir kokiu pagrindu buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas, iš atsakovės pateiktų įrodymų neaišku; į bylą pateikti topografinės nuotraukos rengimo dokumentai, viena vertus, liudija, kad juos rengė ne UAB „Geros realizacijos“, kita vertus, jie nepakankami nustatyti, kad tokia toponuotrauka faktiškai buvo baigta rengti; pagal sutartį su UAB „Geros realizacijos“ atsakovė jai darbams atlikti turėjo pateikti žemės sklypo nuosavybės dokumentus, kokiu būdu ši sąlyga atsakovės buvo įvykdyta, iš byloje surinktų duomenų nematyti. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą statytojo teisei įgyvendinti, taip pat konkretaus ketinamo statyti statinio projektui parengti, pirmiausia būtina turėti nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame toks statinys bus statomas. Atsakovės nurodyta ir įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad atsakovė sumokėjo 5 000 Eur T. D. už tarpininkavimą, taip pat nėra pagrindas teigti, kad atsakovė už darbų pagal Rangos sutartis atlikimą patyrė faktinių išlaidų. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės su T. D. bendravo internetu suradę skelbimą apie gyvenamųjų namų statybos galimybę žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės būtų sudarę kokias nors sutartis su T. D. dėl paslaugų joms teikimo ir jų apmokėjimo ar preliminariosiomis ir/ar Rangos sutartimis būtų sulygę su atsakove dėl T. D. galimai atsakovei teiktų tarpininkavimo paslaugų apmokėjimo. Todėl atsakovės sumokėta suma T. D. apskritai negali būti siejama su ieškovių įsipareigojimais, tuo labiau, įtvirtintais preliminariose ir Rangos sutartyse, su kuo ieškovės sieja teismui pateiktą ieškinį. Atsakovės nurodytos aplinkybės apie 1 000 Eur panaudojimą atsakovės sąnaudoms padengti taip pat negali būti priskirtos ieškovių įsipareigojimams pagal preliminariąsias ar Rangos sutartis, nes šiomis sutartimis ieškovės įsipareigojo ne finansuoti atsakovės veiklą apskritai, o įsipareigojo apmokėti už atsakovės pasiektą Rangos sutartyje numatytą konkretų rezultatą – gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), pastatymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad toks rezultatas atsakovės pilna apimtimi ar bent jau iš dalies būtų pasiektas. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė byloje neįrodė, kad pagal preliminariąsias sutartis iki Rangos sutarčių sudarymo atsakovei ieškovių sumokėtą avansą atsakovė panaudojo darbams pagal Rangos sutartį atlikti ir juos kaip atliktus perdavė ieškovėms. Pažymėtina, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie atsakovės patirtas išlaidas už grunto geologinius tyrimus, lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus, statinio konstrukcinės dalies brėžinių parengimą, projekto įkėlimą į IS „Infostatyba“ (o prieš tai jo skanavimą), statybą leidžiančio dokumento gavimą deklaratyvios, nepagrįstos apskritai jokiais įrodymais.
CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovei dar iki Rangos sutarčių sudarymo sumokėjo po 4 000 Eur kaip avansą už darbų pagal Rangos sutartis atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad už šias avansines įmokas atsakovė atliko konkrečius darbus pagal Rangos sutartis ir juos kaip atliktus perdavė ieškovėms. Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, kad ieškovių reikalavimas dėl šio avanso – po 4 000 Eur kiekvienai iš ieškovių, priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašo priteisti jų naudai iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas. Šis prašymas tenkinamas iš dalies. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovės yra fiziniai asmenys, kurios santykiuose su atsakove veikė kaip vartotojos, todėl ieškovėms iš atsakovės priteistinos ne 6, o 5 procentų metinės palūkanos už kiekvienai iš ieškovių priteistą sumą – 4 000 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės už pateiktą ieškinį sumokėjo po 90 Eur žyminio mokesčio, turėjo po 250 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovė byloje patyrė 450 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovių ieškinys patenkintas pilna apimtimi, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – po 340 Eur kiekvienai ieškovei, priteistinos jų naudai iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, nes ieškovių ieškinys atsakovės atžvilgiu patenkintas. Valstybė šioje byloje patyrė 20,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja
nutaria:
ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Gludis LT“, juridinio asmens kodas 303448008, 4 000 Eur (keturis tūkstančius Eur) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Gludis LT“, juridinio asmens kodas 303448008, 4 000 Eur (keturis tūkstančius Eur) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gludis LT“, juridinio asmens kodas 303448008, valstybės naudai 20,96 Eur (dvidešimt Eur 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.