Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. B., B. M., I. S. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-5046-431/2016 pagal ieškovų V. B., B. M., I. S. ir V. Š. ieškinį atsakovams I. S., V. S., N. K., E. I. S., tretieji asmenys J. V., A.-O. G., K. L. (R.), dėl skolos pripažinimo bendra sutuoktinių prievole, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio teismingumo. Ieškovai Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovams I. S., V. S., N. K., E. I. S., prašydami pripažinti 32 147,82 Eur skolą pagal paprastuosius vekselius, kuriems m?kėjim? terminas jau suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, pri??žinti 30 120 Eur paskolintus pagal paprastuosius vekselius, kuriems m?kėjim? terminas dar n?suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, atstatyti terminą pareikšti reikalavimus turto paveldėtojams, priteisti ieškovams iš atsakovų pagal nurodomas dalis 32 147,82 Eur. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad 2008 m. atsakovė I. S. ir jos sutuoktinis E. S. kreipėsi į ieškovus, prašydami paskolinti pinigų. Paskola sutuoktiniams buvo reikalinga sudegusiam gyvenamajam namui atstatyti. Paskolas ieškovai suteikė sutuoktiniams skirtingu laiku, įformindami jas paprastaisiais vekseliais. Vekselių davėjas – atsakovė I. S.. Suėjus kai kurių vekselių apmokėjimo terminams, ieškovai bandė susiekti su paskolos gavėjais, siekdami skolos grąžinimo, tačiau skolos sutuoktiniai negrąžino. Kadangi paskolos realiai buvo suteiktos sutuoktiniams, ieškovai mano, kad prievolę dėl skolos grąžinimo turi abu sutuoktiniai. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai 2016 m. gegužės 19 d. sužinojo, kad E. S. mirė 2015 m. kovo 9 d. Atsižvelgdami į tai, kad už palikėjo skolas atsako jo įpėdiniai, ieškovai reiškia ieškinį ne tik atsakovei I. S., bet ir E. S. įpėdiniams, prašydami atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. B., B. M., I. S. ir V. Š. ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovai ieškiniu prašo priteisti 32 147,82 Eur skolą. Ieškovų ieškinio reikalavimus dėl terminų atnaujinimo ir vieno iš sutuoktinių skolos pripažinimą bendra sutuoktinių prievole teismas vertino kaip neturtinio pobūdžio reikalavimus, reikalavimą dėl skolos pripažinimo bendra sutuoktinių prievole vertino kaip turinčią prejudicinę galią reikalavime dėl skolos priteisimo, todėl sprendė, kad jis nėra atskiras turtinis reikalavimas, kuris apsprendžia ieškinio kainą. Teismas, nustatęs, kad turtinio reikalavimo suma - 32 147,82 Eur, konstatavo, kad byla yra neteisminga Vilniaus apygardos teismui. Teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą, ieškovams nurodydamas, kad ieškinys gali būti paduotas Vilniaus rajono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl bylos teismingumo

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kilo civilinių bylų rūšinį teismingumą reglamentuojančios CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintos normos aiškinimo klausimas. Pagal šią proceso teisės normą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. CPK 80 straipsnyje nurodyti žyminio mokesčio dydžiai: turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2-5 punktai). Taigi, žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą lemia ginčo pobūdis – turtinis tai ginčas ar ne. Ieškinio sumos paskaičiavimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 85 straipsnyje. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis, tuo atveju, jei ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Kadangi ieškinio sumos nustatymo kriterijus įvairiuose turtiniuose ginčuose reglamentuoja CPK 85 straipsnis, o turtinių ginčų apmokestinimą žyminiu mokesčiu reglamentuojančios civilinio proceso teisės nuostatos (CPK 80 straipsnio 1 dalis), yra tiesiogiai susijusios su teismingumo institutu, todėl, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, sistemiškai turi būti analizuojamas bei aiškinamas ir šių teisės normų turinys.Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo tarpu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji pagerėja ar pablogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Ieškovai ieškiniu prašė: 1) pripažinti 32 147,82 Eur skolą pagal paprastuosius vekselius, kuriems m?kėjim? terminas jau suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, 2) pri??žinti 30 120 Eur paskolintus pagal paprastuosius vekselius, kuriems m?kėjim? terminas dar n?suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, 3) atstatyti terminą pareikšti reikalavimus turto paveldėtojams, 4) priteisti ieškovams iš atsakovų pagal nurodomas dalis 32 147,82 Eur. Pirmosios instancijos teismas tik vieną iš šių reikalavimų – reikalavimą dėl 32 147,82 Eur skolos priteisimo vertino kaip turtinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, kad turtinio pobūdžio reikalavimas neviršija 43 500 Eur sumos, teismas sprendė, kad ieškinys teismingas apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtiniai ieškinio reikalavimai sudaro tik 32 147,82 Eur sumą. Apeliantų manymu, jų ieškiniu pareikšti reikalavimai pripažinti 32 147,82 Eur skolą pagal paprastuosius vekselius, kuriems m?kėjim? terminas jau suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole ir 30 120 Eur paskolintus pagal paprastuosius vekselius, kuriems m?kėjim? terminas dar n?suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, atstatyti terminą pareikšti reikalavimus turto paveldėtojams, priteisti ieškovams iš atsakovų pagal nurodomas dalis 32 147,82 Eur yra turtiniai reikalavimai ir priklauso šiai civilinių bylų kategorijai, dėl to jų teismingumą apygardos teismui lemia CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta norma.Kaip minėtai, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio – kyla ginčo išsprendimo atveju.Pagal procesinį tikslą ieškiniai skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo gali būti pozityvūs ir negatyvūs. Pripažinus 32 147,82 Eur skolos pagal paprastuosius vekselius, kuriems mokėjimo terminas suėjęs, bendra sutuoktinių prievole, ieškovams iš atsakovų būtų priteista 32 147,82 Eur suma. Pažymėtina, kad šio rezultato ieškovai ir siekia, pareikšdami pirmąjį ir ketvirtąjį ieškinio reikalavimus. Tai reiškia, kad šių reikalavimų patenkinimo atveju ieškovams būtų priteista 32 147,82 Eur skola. Vadinasi, tai pozityvusis ieškinio reikalavimas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antrasis ieškinio reikalavimas, t. y. pripažinti 30 120 Eur paskolintus pagal paprastuosius vekselius, kurių m?kėjim? terminas dar n?suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, negatyvusis. Šiuo ieškinio reikalavimu neprašoma priteisti pinigų ar kito turto, o reiškiamas negatyvus reikalavimas dėl pripažinimo. Šiuo atveju ieškovai nereikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus jų atžvilgiu (pavyzdžiui, atlyginti žalą, perduoti turtą, sumokėti tam tikrą pinigų sumą ir pan.). Patenkinus reikalavimą pripažinti 30 120 Eur pagal paprastuosius vekselius, kurių m?kėjim? terminas dar n?suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole, ieškovai tiesiogiai neįgytų jokių turtinių teisių, nes šio reikalavimo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovai savaime negauna turtinės naudos. Taigi šis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytinas negatyviuoju ieškinio reikalavimu dėl pripažinimo, o už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Iš šios įsiteisėjusios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismas atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą apylinkės teismui, nes ieškinyje nurodyta ieškinio suma viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte įvardintą sumą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apygardos teismas nesirėmė ieškovės nurodyta ieškinio suma, o ją apskaičiavo pagal bendrą visų reikalavimų sumą, įvertinęs, tai, kad ieškovų reikalavimai pripažinti 30 120 Eur paskolintus pagal paprastuosius vekselius, kurių m?kėjim? terminas dar n?suėjęs, sutu?ktinių I. S. bei E. S. b?ndr? sutuoktinių prievole bei atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą – neturtinio pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovės ieškinio turtiniai reikalavimai sudaro 32 147,82 Eur sumą. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti kitą, t. y. ne ieškovės nurodytą, ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog ieškovai neteisingai apskaičiavo ieškinio sumą ir pagal ją sumokėjo žyminį mokestį nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties. Ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.