- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- B2-1023-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11274-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- S. Š.
- Advokatai
- Mida Vengeliauskaitė, Linas Šarkys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei, atsakovui S. Š., jo atstovui advokatui Linui Šarkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios Liežio kooperatinės bendrovės, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieškinį atsakovui S. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 3–6), kuriame prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 28 962 Eur skolai grąžinti, 1 269,57 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlygintinai teikti kokybiškas ir profesionalias konsultacijas Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos gavimo klausimais, o ieškovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vykdydama šią sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 100 000 Lt (28 962 Eur) avansinį mokėjimą. 2014 m. liepos 18 d. šalys bendru susitarimu sutartį nutraukė, todėl atsakovas įgijo sutarties 5.5. punkte nustatytą pareigą grąžinti gautą avansą. Kadangi sutarties nutraukimo sandorio pagrindu kilusios prievolės atsakovas nevykdė, ieškovė 2015 m. balandžio 16 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl skolos grąžinimo. Atsakovas geruoju sumokėto avanso negrąžino, o 2015 m. balandžio 28 d. raštu dėl dokumentų pateikimo ir skolos grąžinimo nurodė, kad iš ieškovės pagal sutartį gavo ne 100 000 Lt, o tik 65 000 Lt, kurie jam priklausė kaip atlyginimas už atliktus darbus, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą. Kadangi atsakovas negrąžina sumokėto avanso, remdamasi sutarties 5.5 punktu kreipėsi į teismą dėl sumokėtos 28 962 Eur sumos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas taip pat pažeidė CK 6.38 straipsnį, įpareigojantį šalis vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir laiku, dėl to jis pagrįstai ir teisėtai laikytinas pažeidusiu savo sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2015 m. birželio 2 d., kurios sudaro 1 269,57 Eur (28 962 Eur x 5 % : 365 d. x 320 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą (1 t., b. l. 24–29), su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, pagal šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį teikė paslaugas siekiant Liežio kooperatinei bendrovei įgyvendinti ES finansuojamus projektus. 2010-2015 metais, bendradarbiaudamas su įmonės vadovais R. G. ir A. K., konsultavo bendrovę bei rengė visą dokumentaciją, reikalingą ES finansuojamam projektui įgyvendinti. 2013 m. gruodžio 23 d. Liežio kooperatinė bendrovė pervedė 65 000 Lt (18 974 Eur), t. y. dalį pagal paslaugų teikimo sutarties 3.3 punktą numatyto 100 000 Lt atlygio. Ieškovei išrašyta išankstinė sąskaita 100 000 Lt plius PVM buvo pateikta kartu su darbų ataskaita ir su Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Paramos administravimo komisijos posėdžio protokolu Nr. BR 22-3 (2013-12-05), todėl atskiras projekto perdavimo–priėmimo aktas nesudarytas. Ieškovė nesilaikė paslaugų teikimo sutartyje numatyto mokėjimo grafiko, žadėdama tai padaryti vėliau. Pagrindinė darbų apimtis pagal paslaugų teikimo sutartį buvo atlikta iki 2013 metų pabaigos. Kadangi darbų apmokėjimai vėlavo nuo 2014 m. vasario 15 d., tai 2014 metų vasarą susitikę ir pasikalbėję su naujuoju Liežio kooperatinės bendrovės pirmininku A. K. dėl vėluojančio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, priėmė žodinį sprendimą, kad suradę tarp šalių naudos ir kaštų balansą, paslaugų teikimo sutartį abipusiu susitarimu nutraukti visa apimtimi, parengiant sutarties priedą, kaip numatyta paslaugų teikimo sutarties 5.4 ir 8.2 punktuose. Tačiau tai dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo padaryta iki šios dienos, jokio papildomo susitarimo dėl šios sutarties jis neturi ir nėra pasirašęs. Ieškovė iki šios dienos nėra pilnai atsiskaičiusi ir šiai dienai pagal paslaugų teikimo sutartį yra skolinga atsakovui 55 461 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sutartis yra netinkamai ar nekokybiškai įvykdyta. Vien tik reikalavimas grąžinti avansą nepateikiant motyvuoto reikalavimo dėl sutarties vykdymo bei įrodymų dėl neatliktų darbų, nesuteikia ieškovei teisės reikalauti grąžinti atsakovui kaip dalį užmokesčio sumokėtų lėšų. Nurodė, kad ieškovės pateiktas 2014 m. liepos 18 d. dokumentas, tariamai įvardinamas kaip 2013 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutarties priedas dėl sutarties nutraukimo, nėra teisingas, nes pateiktame susitarime nėra nurodyta, kad tai 2013 sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartis ar jos priedas, nenurodyta koks yra sąlygų tarpusavio ryšys, nei nurodytos datos, nei nurodyti sutarčių numeriai neatitinka duomenims, nurodytiems 2013 m. sausio 3 d. paslaugų teikimo sutartyje.
2015 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teisme priimtas atsakovo S. Š. priešieškinis ieškovei bankrutavusiai Liežio kooperatinei bendrovei dėl skolos priteisimo (1 t., b. l. 61–67), kuriame prašoma priteisti atsakovui iš ieškovės 16 346 Eur skolai grąžinti, 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybes dėsto analogiškai išdėstytoms atsiliepime.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiuntė atsiliepimą į priešieškinį (1 t., b. l. 105–109), su priešieškiniu nesutinka. Aiškinant 2013 m. sausio 3 d. paslaugų tiekimo sutarties nuostatas, pažymi, jog ieškovė ir atsakovas sulygo dėl paslaugų, susijusių su ieškovės ir NMA sudarytos 2011 m. sausio 28 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties Nr. 1PP-KM-10-1- 003464-PR001 (toliau - paramos sutartis) ir jame numatyto projekto įgyvendinimu bei vykdymu, kai tapo akivaizdu, jog paramos sutarties sąlygas ieškovė pažeis, o NMA įgis teisę inicijuoti paramos sutarties nutraukimą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik teikti konsultacijas, bet ir tiesiogiai/fiziškai padėti rengti prašymus pakeisti paramos sutartį bei išmokėti paramos sutartyje numatytas lėšas, o tokių veiksmų tikslas akivaizdžiai siekia konkretaus rezultato, nes kiekvienas prašymas orientuotas į jo patenkinimą, o nepatenkinimas reiškia, kad prašymas nebuvo surašytas ir/ar argumentuotas tinkamai, kas taip pat pagrindžia sutartimi sulygtų teikti/įgyti paslaugų sąsajumą su paramos lėšų gavimu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pateikė ieškovei 2013 m. gruodžio 16 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 121 000 Lt sumai su išskirta 21 000 Lt pardavimo PVM suma, prie jos pridėjo atliktų darbų ataskaitą su NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdžio 2013 m. gruodžio 5 d. protokolu Nr. BR 22-3. Atsakovo teiginį apie minėtų dokumentų pateikimą paneigia faktinė aplinkybė, kad 2013 metų pelno mokesčio mokestiniame laikotarpyje ieškovė neapskaitė 100 000 Lt patirtų išlaidų/apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų ir neįtraukė į PVM ataskaitą/nedeklaravo grąžintino 21 000 Lt pirkimo PVM už 2013 m. gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį. Įvertinus faktinę situaciją, kad šalys 2013 metais ir 2014 metų pirmoje pusėje geranoriškai bendradarbiavo vykdydamos sutartį ir paramos sutartį, toks finansiškai nenaudingas ieškovės neveikimas, daro labiau tikėtina, kad atsakovas nepateikė ieškovei apmokėjimui 2013 m. gruodžio 16 d. sąskaitos išankstiniam apmokėjimui ir atliktų darbų ataskaitos. Faktą, kad paslaugos buvo atliktos, paneigia ir pats dokumento pavadinimas – sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kas lemia, jog sąskaita išankstiniam apmokėjimui buvo reikalaujama ieškovės sutartinės prievolės vykdymo už paslaugas, kurias ketinama teikti ateityje, o ne už jau atliktas/priimtas paslaugas. Faktines aplinkybes, kad ieškovė negavo sutartos kokybės ir profesionalių paslaugų iš atsakovo įrodo NMA 2014 m. gegužės 30 d. ir 2014 m. birželio 30 d. raštai Nr. BRK-(10.3.8)-4842 ir BRK-(10.3.8)-5737, kuriuose NMA teigia, kad nepritaria numatytų investicijų keitimui ir nurodo nepritarimo priežastis, kurias įtakotojo atsakovo netinkamas veikimas vykdant sutartį, nes nekokybiškai parengti ir neprofesionaliai argumentuoti prašymai ir nulėmė nenaudingų ieškovei sprendimų priėmimą ir paramos sutarties bei joje numatyto projekto pasibaigimą nutraukimu. 2014 m. liepos 18 d. susitarimu dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo buvo nutraukta vienintelė su atsakovu sudaryta ir vykdyta sutartis. Susitarime dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo įrašytos 2013 m. kovo 3 d. ir 2013 m. trylikto mėnesio 3 d. datos yra akivaizdžios rašybos klaidos. Pažymi, kad susitarimu dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo atsakovas ir ieškovė aiškiai susitarė, kad pretenzijų dėl sutarties vykdymo sutarties šalys viena kitai neturi, t. y. dėl neprofesionalių ir nekokybiškų paslaugų ieškovė atsakovui pretenzijų nereikš. Po susitarimo dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo sudarymo kilo tik su sutarties vykdymu nesusijusios sutarties nutraukimo pasekmės, numatytos sutarties 5.5. straipsnyje, t. y. sutartinė atsakovo pareiga grąžinti gautą 100 000 Lt avansinį mokėjimą.
Nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pati ieškovė projekto įgyvendinimui turėjo didelių finansinių išlaidų, bendrovė padarė viską, kad būtų gauta parama. Atsakovas teikė konsultacijas, rašė prašymus, tačiau parama gauta nebuvo, todėl tikslas nebuvo pasiektas, ieškovė nebuvo patenkinta atsakovo teikiamų paslaugų kokybe. Atsakovas, kaip ekspertas, turėjo žinoti, kad bendrovės statusas neatitinka paramai gauti ir apie tai informuoti ieškovę, tačiau to nepadarė. Atsakovas išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, jos neapskaitė, o ieškovė tokios sąskaitos ir darbų ataskaitos nėra gavusi. Ataskaitoje nurodomi faktiniai duomenys, kurie įvyko po 2014 m. sausio 1 d., ataskaita neatitinka realiai atliktų darbų. Nutraukus sutartį abiejų šalių sutarimu, atsakovas vadovaujantis sutarties 5.5 punktu, turėjo grąžinti gautus pinigus. Pripažįsta, kad abi šalys prisiėmė riziką: ieškovė investuodama į projektą, atsakovas, jei nebus pasiektas rezultatas.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinio atsisakė, nurodė, kad žinomos atsisakymo pasekmės. Su ieškiniu nesutiko, papildomai atsakovas S. Š. paaiškino, kad NMA sutarties galiojimas faktiškai baigėsi 2013 m. vasario 15 d., todėl norint pratęsti jos galiojimą ir buvo su juo sudaryta Liežio kooperatinės bendrovės sutartis dėl konsultacijų. Jo pastangų dėka, minėtos sutarties galiojimas buvo pratęstas. 2013 m. gruodžio 5 d. MMA pritarė projekto pakeitimams, tada ir buvo jam sumokėta už paslaugas. Jis išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, todėl jos nesimato duomenų bazėje, pateikė buhalterijai (Vilniaus auditui). Mokesčių inspekcijos atstovai tikrino ne kartą, tačiau dėl sąskaitos neapskaitymo pažeidimų nenustatė. NMA nutraukė paramos teikimo sutartį, nurodydama dėl ko nutraukiama sutartis, tačiau nė vienas punktas nesusijęs su juo. Jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl netinkamų paslaugų teikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinio atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl priešieškinio nutrauktina.
Dėl priešieškinio
Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kaip minėta, atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė priešieškinio. Atsakovas patvirtino, kad jam yra žinomos procesinės priešieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad priešieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, todėl jis priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir bylos dalis pagal atsakovo priešieškinį nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl ieškinio
Išklausius ieškovės atstovę, atsakovą, liudytojo A. K. parodymus, susipažinus su byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2749-221/2014 Liežio kooperatinei bendrovei buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 7–8). Ieškinį pareiškė bankroto administratorius. Atsakovui pareiškus priešieškinį bankrutuojančiai įmonei, byla perduota nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Kauno apygardos teismui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013 m. sausio 3 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atlygintinai teikti kokybiškas ir profesionalias konsultacijas užsakovui ES paramos gavimo klausimais, o ieškovė įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (1 t., b. l. 9–11). Sutartimi šalys sulygo dėl paslaugų, susijusių su ieškovės ir NMA numatyto projekto įsisavinimu pagal 2011 m. sausio 28 d. tarp Liežio kooperatinės bendrovės ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sudarytą paramos sutartį Nr. 1PP-KM-10-1- 003464-PR001 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutarties įgyvendinimu bei vykdymu, kai tapo akivaizdu, jog paramos sutarties sąlygas ieškovė pažeis, o NMA įgis teisę inicijuoti paramos sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 37–51). Todėl buvo keliamas tikslas, kad būtų pratęstas projekto įgyvendinimo terminas. Atsakovas, vykdydamas sutartį, teikė konsultacijas, ruošė raštus, organizavo konkursus (1 t., b. l. 31–32, 110, 112, 154–157; 2 t., b. l. 5–148). 2013 m. gruodžio 5 d. NMA paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisija pritarė projekto įgyvendinimo vietos keitimui, investicijų keitimui ir termino pratęsimui (1 t., b. l. 35–36). Atsakovas pateikė ieškovei sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, atliktų darbų ataskaitą (1 t., b. l. 30–32). Vykdydama tarp šalių sudarytą sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 100 000 Lt (28 962 Eur (Sutarties 3.3.a punktas), iš kurių 35 000 Lt (10 136,70 Eur) atsakovui buvo sumokėta 2013 m. gruodžio 20 d. grynais pinigais (1 t., b. l. 12), o 65 000 Lt (18 825,30 Eur) – 2013 m. gruodžio 23 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą (1 t., b. l. 13). Šalys 2014 m. liepos 18 d. susitarimu paslaugų teikimo sutartį nutraukė, nurodydamos, kad viena kitai pretenzijų dėl sutarties vykdymo neturi (1 t., b. l. 14). Iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratorė pradėjo reikalauti iš atsakovo jam sumokėtų pinigų (1 t., b. l. 15–17), tačiau atsakovas nesutiko tai padaryti (1 t., b. l. 18–19), todėl ieškovė kreipėsi į teismą, motyvuodama tuo, kad sutarties 5.5 punkte šalys sulygo, kad, nutraukus sutartį abipusiu šalių susitarimu iki 2014 m. gruodžio 31 d., paslaugų teikėjas privalo grąžinti užsakovui iš šio gautą avansą.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (6.192 straipsnio 4 dalis).
Įvertinęs sutarties 2.1.1 punkto nuostatas, numatančias paslaugų teikėjo įsipareigojimą nuolat teikti užsakovui konsultacijas, klausimais, susijusiais su ES paramos įsisavinimu pagal minėtą su NMA sudarytą paramos sutartį bei paramos sutartyje numatyto projekto įgyvendinimu ir vykdymu, taip pat padėti rengti prašymus pakeisti paramos sutartį bei išmokėti paramos sutartyje numatytas lėšas, teismas konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo, taigi sudarė atlygintinę paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnis).
Taigi, kaip minėta, šalių sudarytos sutarties dalykas – konsultacijų teikimas siekiant gauti ES paramą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014 kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovo, kaip ir bet kokio kito profesinės veiklos subjekto, pareiga yra ne pasiekti konkretų rezultatą, bet dėti geriausias pastangas. Tai reiškia, kad paslaugų teikėjas gali būti atsakingas už konkretaus rezultato nepasiekimą tik tuo atveju, jei dėl to konkrečiai susitarta.
Nagrinėjamu atveju toks susitarimas šalių sutartyje nėra numatytas. Ginčo sutartimi šalys susitarė, kad už paslaugas užsakovas įsipareigoja sumokėti 250 000 Lt plius PVM; 100 000 Lt avansas sumokamas ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d.; PVM suma, apskaičiuota nuo gauto avanso, ir 150 000 Lt plius PVM sumokama ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 15 d. (Sutarties 3.3 punktas). Kaip minėta, šalys sutarties 5.5 punkte numatė, kad jeigu sutartis abipusiu šalių sutarimu nutraukiama iki 2014 m. gruodžio 31 d., paslaugų teikėjas privalo grąžinti avansą. 8.2 punkte šalys numatė, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik nuo tada, kai yra įforminti raštu ir pasirašyti abiejų šalių.
Kaip nustatyta, šalys 2014 m. liepos 18 d. susitarimu nutraukė sudarytą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią, ką pripažįsta ir ieškovės atstovė, atsakovas tam tikrus darbus atliko (konsultavo, rengė prašymus ir pan.). Ieškovės atstovės teigimu, paslaugos teiktos nekokybiškai, nes nebuvo pasiektas tikslas, t. y. iš NMA negauta parama. Teismas atkreipia dėmesį, kad paslaugų sutartyje toks tikslas nebuvo numatytas numatant apmokėjimą už atsakovo paslaugas. Jau minėta, ką nurodo abi šalys, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta tuomet, kai baigėsi ieškovės ir NMA sudarytos paramos sutarties galiojimo laikas. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį yra nurodžiusi, kad atsakovo paslaugų poreikis iškilo tuomet, kai pati ieškovė nesugebėjo tinkamai vykdyti paramos sutarties ir projekto ir grėsė tokios sutarties nutraukimas. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ko neginčija ir ieškovės atstovė, atsakovo pastangų dėka 2013 m. gruodžio 5 d. NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisija pritarė projekto įgyvendinimo vietos keitimui, investicijų keitimui ir termino pratęsimui (1 t., b. l. 35–36). Tačiau, kaip aiškino atsakovas, ką patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai, ieškovė ne kartą teikė prašymus dėl vietos, veiklos, investicijų keitimo, todėl turėjo būti atitinkamai koreguojami visi NMA teiktini dokumentai. Kaip aiškino atsakovas, tą iš dalies patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas buvęs nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki bankroto iškėlimo bendrovės vadovu, A. K., bendrovė pradžioje buvo numačiusi steigti pieno perdirbimo cechą gaminti pieno produktus su laktoze, vėliau galvojo gaminti graikišką jogurtą, tepamą sūrį, galiausiai užsiimti transportavimo paslaugomis. Taigi, kaip galima spręsti, pati ieškovė galutinai nebuvo apsisprendusi dėl vykdytinos veiklos. Sutiktina su atsakovu, o apie tai spręstina ir iš NMA raštų ieškovei atsakant į pateiktus prašymus, raštus, kuriuos, beje, rengė atsakovas, jog prašymuose numatytų investicijų keitimui nebuvo pritarta ne dėl atsakovo kaltės, nes ieškovė nebuvo gavusi finansavimo, neturėjo statybas leidžiančių dokumentų ir pan.
Teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad nutraukdamos sutartį šalys nurodė, jog viena kitai pretenzijų neturi. Iš pateikto susitarimo dėl paslaugų sutarties nutraukimo turinio ir byloje esančių įrodymų apie atsakovo atliktus darbus, ieškovės apmokėjimą už darbus, atsakovo paaiškinimo, liudytojo parodymų dėl susitikimo ir bendro sprendimo priėmimo dėl vykdomos sutarties, susirašinėjimo (1 t., b. l. 18–19), spręstina apie tai, kad minėtas susitarimas laikytinas pagrindinės sutarties 5.5 punkte numatytos sąlygos pakeitimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis, Sutarties 8.2 punktas), nors tai ir neįvardinta kaip sutarties pakeitimas. Tokiu susitarimu šalys patvirtino, kad neturi viena kitai pretenzijų nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl apmokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal paslaugų teikimo sutartį ieškovė visą sutartyje numatytą kainą turėjo sumokėti iki 2014 m. vasario 15 d. Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad Liežio kooperatinė bendrovė pati netgi nebandė ieškoti iš atsakovo jam sumokėtų 100 000 Lt. Teismas kritiškai vertina buvusio bendrovės vadovo aiškinimą, kad tai nebuvo daroma, nes trūko bendrovėje lėšų. Priešingai, esant pagrindui ir prisiteisus tam tikrą pinigų sumą (100 000 Lt), bendrovės padėtis būtų pagerėjusi. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat leidžia manyti buvus abipusį susitarimą nereikšti viena kitai pretenzijų nei dėl paslaugų kokybės, nei dėl apmokėjimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš byloje esančių įrodymų visumos, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, kad ieškinys laikytinas nepagrįstu neįrodytu (CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas.
Atmetus ieškinį, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už teisinę advokatų pagalbą sumokėjo 210 Eur (2 t., b. l. 192–193). Išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi atsakovas atsisakė priešieškinio, jam grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalimis, teismas
nutaria:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios Liežio kooperatinės bendrovės, įm. k. 302501027, atsakovui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti atsakovui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 75 procentus 2015 m. birželio 25 d. vietinio mokėjimo nurodymu sumokėto 490 Eur žyminio mokesčio, t. y. 367,50 Eur.
Nutartis per 7 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.