Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-30 · Civilinė byla Nr. e2-18744-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-30
Bylos Nr.
e2-18744-863/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
Balcia Insurance SE
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant ieškovo atstovei I. S.,atsakovo atstovui M. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Balcia Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 736,90 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuomet automobilis Volvo FH, valstybinis Nr. JON 554, su prikabinta priekaba Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. HO 668, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio statinius (atitvarus) ir juos apgadino. Paaiškino, jog dėl šio įvykio kilimo ir žalos padarymo atsakingu pripažintas jau anksčiau minėtos transporto priemones vairuotojas. Nurodė, jog įvykis registruotas ir tyrimas atliktas Vokietijos Karlsruhes policijos greitkelio nuovadoje. Paaiškino, kad transporto priemonės Volvo FH, valstybinis Nr. JON 554, valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta su jo sudaryta draudimo sutartimi Nr. 02-4327170, o priekabos Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. HO 668, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Balcia Insurance SE Lietuvos Filiale, draudimo sutartimi Nr. 1301796. Nurodė, jog nuostolius dėl kelio statinių (atitvarų) apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į jo atstovą Vokietijoje t. y. į ERGO Versicherung AG, atsižvelgiant į tai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 4 763,57 Eur dydžio draudimo išmoką. Paaiškino, kad šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO Versicherung AG apmokėjo 710,00 Eur administravimo mokestį. Nurodė, jog pagal suformuotą teismų praktiką turi teisę reikalauti iš atsakovo 50 procentų sumokėtos žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 2 736,90 Eur, tačiau iki šios dienos pretenzija nėra apmokėta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo iš ieškovo regresinę pretenziją, kurioje ieškovas reikalavo atlyginti 50 procentų išmokėtos žalos už 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvykusį eismo įvykį. Paaiškino, jog neginčijo ir neginčija pačio eismo įvykio buvimo fakto, kaip ir aplinkybės, kad minėtame eismo įvykyje dalyvavo jo apdrausta puspriekabė, kurios valstybinis Nr. HO 668. Nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovo pateiktą pretenziją 2019 m. rugsėjo 18 d. paprašė ieškovo papildomai pateikti patį žalos išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kadangi tokie dokumentai visada yra teikiami draudikams su regresinėmis pretenzijomis, nes tai yra pagrindinis įrodymas, kad draudikui apskritai atsirado regreso teisė. Paaiškino, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 24 d. el. paštu atsiuntė paprašytus dokumentus su bankinių mokėjimų kopijomis. 2019 m. spalio 9 d. įvertinęs žalos byloje esančius dokumentus informavo ieškovą, kad atsisako tenkinti regresinę pretenziją, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato sutrumpintą vienerių metų senaties terminą ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis, ieškovas su savo atstovu Vokietijoje administravusiu draudžiamąjį įvykį jo vardu atsiskaitė tik 2019 m. birželio 18 d., kai tuo tarpu sąskaita apmokėjimui buvo pateikta dar 2018 m. liepos 10 d. ir turėjo būti apmokėta dviejų mėnesių laikotarpyje, todėl mano, jog ieškovo regresinis reikalavimas buvo pateiktas suėjus senaties terminui.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, nurodė nesutinkanti, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Paaiškino, jog gavus iš Vokietijoje veikiančio korespondento sąskaitą eismo įvykio žalai padengti, kreipėsi dėl papildomų dokumentų pateikimo. Prašomi pateikti dokumentai buvo gauti tik 2019 m. vasario 19 d., tuomet patikrinus atliktus administravimo veiksmus ir buvo išmokėta draudimo išmoka ir kreiptasi į atsakovą.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu papildomai pažymėjo, jog ieškovo korespondento sąskaita turėjo būti apmokėta per 2 mėnesiui, suėjus minėtam terminui turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, priešingu atveju susiklostys absurdiška situacija, kuomet draudikas pats galės valdyti ieškinio senatį, pasirinkti, kada sumokėti korespondentui ir tik tuomet kreiptis dėl regreso. Mano, jog nagrinėjamu atveju taip vėlai buvo atsiskaityta su korespondentu ne dėl tyčinio delsimo, bet per aplaidumą (tiesiog pamiršta) ir dėl to regresinė pretenzija pareikšta jau suėjus ieškinio senaties terminui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas Volvo FH, valstybinis Nr. JON 554, su prikabinta priekaba Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. HO 668, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į atitvarus ir juos apgadino. Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, kad dėl kilusio eismo įvykio ir padarytos žalos kaltas vilkiko Volvo FH vairuotojas. Vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo ERGO Insurance SE, o priekabos valdytojo civilinė atsakomybė – Balcia Insurance SE. Ieškovas 2019 m. birželio 18 d. atlygino dėl eismo įvykio kilusią žalą – 4 763,57 Eur bei sumokėjo patikėtiniui (korespondentui) Vokietijoje – ERGO Versicherung AG“ 710 Eur administravimo išlaidų. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimu informavo atsakovą apie tai, kad, remiantis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimu, tais atvejais, kai už Vokietijoje sukeltą eismo įvykį yra atsakingas transporto priemonių (vilkiko ir priekabos) junginio valdytojas, už šio junginio padarytą žalą lygiomis dalimis atsako vilkiko ir priekabos privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudikai (jų atsakomybė yra solidari). Kadangi nustatant už eismo įvykį atsakingus asmenis ir jų atsakomybės dydį taikytina eismo įvykio vietos (Vokietijos) teisė, pareikalavo iš atsakovo atlyginti 50 procentų išmokėtų draudimo išmokų. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 18 d. elektroniniu laišku paprašė ieškovo pateikti žalos atlyginimą pagrindžiančius dokumentus. Pastarieji dokumentai jam buvo pateikti 2019 m. rugsėjo 24 d. 2019 m. spalio 9 d. atsakovas informavo ieškovą, jog nesutinka atlyginti pusę ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, nes buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo išmokėtų draudimo išmokų dydžio ir jų mokėjimo pagrįstumo, taip pat nėra ginčo dėl atsakovo, kaip vilkiko priekabos valdytojo civilinės atsakomybės draudiko prievolės apimties, t. y. atsakovas pripažįsta, jog pagal suformuotą teismų praktiką jam nagrinėjamu atveju kyla pareiga atlyginti 50 procentų žalos padarytos transporto priemonių junginiu. Abi šalys taip pat sutiko, jog šalių kilusiam ginčui dėl ieškovo atgręžtinio reikalavimo spręsti turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nes tiek vilkikas tiek priekaba buvo apdraustos pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko tik dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Dėl to, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas, tarp šalių ginčo nėra, tačiau šalys nesutaria dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai dėl užsienio valstybėje įvykusio draudžiamojo įvykio transporto priemonių (vilkiko ir priekabos) junginio padarytą žalą atlygina vilkiko draudiko patikėtinis (korespondentas) ir šis draudikas vėliau reiškia atgręžtinį reikalavimą už žalą solidariai atsakingam priekabos draudikui. Šalys nesutaria dėl ieškinio senaties termino pradžios.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pradžia laikoma diena, kuomet asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-868/2017 aiškindamas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą tuo atveju kai reiškiamas regresinis reikalavimas transporto junginio priekabos draudikui dėl užsienyje padarytos žalos dalies atlyginimo, t. y. nagrinėjamai bylai identiškoje situacijoje, nurodė, jog ieškovas įgyja teisę reikšti ieškinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atlyginti žalą nuo sumokėjimo savo korespondentui visos išmokos momento; draudikas pagrindinę prievolę įvykdęs dalimis, siekdamas pareikšti regresinį reikalavimą kitam atsakingam draudikui, remdamasis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, tai turi padaryti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo visos draudimo išmokos (paskutinės jos dalies) sumokėjimo arba atsiskaitymo su draudimo išmoką išmokėjusiu korespondentu (jeigu prievolę nukentėjusiajam asmeniui įvykdė draudiko patikėtinis kitoje valstybėje) dienos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas su Vokietijoje esančiu patikėtiniu atsiskaitė 2019 m. birželio 18 d. atlikęs du mokėjimo pavedimus dėl 4 463,57 Eur žalos ir dėl 710,22 Eur administravimo išlaidų atlyginimo Į teismą ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gegužės 11 d., todėl konstatuotina, jog nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Kartu pažymėtina, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog toks teisės aiškinimas leidžia draudikui delsti ir nemokėti draudimo išmokos patikėtiniui nepagrįstai ilgą laiką. Pastabėtina, jog pats atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisinius santykius tarp nacionalinių draudikų reglamentuoja Vidaus nuostatai, kuriuose yra numatyti reikalavimai dėl draudimo išmokų mokėjimo terminų ir šių terminų nesumokėjimo pasekmės (netesybos ir kt.). Dėl minėto nepagrįstas delsimas atsiskaityti su patikėtiniu gali kelti tam tikras neigiamas pasekmes minėtų nuostatų pagrindu. Be to, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį draudimo išmoka mokama ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos, tad saugikliai dėl nepagrįsto delsimo yra numatyti ir šiame įstatyme.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis paminėta kasacinio teismo praktika ieškinys tenkintinas pilnai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK. 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 736,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 62 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 95,51 Eur dokumentų vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso - 157,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, iš atsakovo Balcia Insurance SE, juridinio asmens kodas 40003159840, 2 736,90 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 90 euro centų) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 736,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,51 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų ir 51 euro cento) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok