Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

10.8. Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįsti, todėl bylinėjimosi išlaidas jis privalo padengti.

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje sprendžiamas teisės į atvaizdą gynimo pažeidimo, iš kurių pagal CK 2.22-2.24 straipsnių nuostatas kildinama apelianto teisė į neturtinės žalos atlyginimą, klausimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „15min“ (duomenys neskelbtini) paskelbė straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnyje pateikiamas buvusios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos liudijimas, informacija apie įstaigą ir darbo sąlygas, kt. Po minėtu straipsniu buvo paskelbta ieškovo nuotrauka. ŽEI (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: pripažinti K. J. skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (wvw.15min.lt. (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „15min“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio l ir 2 dalių pažeidimo; įpareigoti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) – UAB „I5min“ pašalinti iš publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ (wvw.15min.lt. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo nuotrauką. K. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti ŽEI (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria skundas buvo atmestas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo K. J. skundą atmetė. K. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. K. J. apeliacinį skundą atmetė. Ieškovas 2019 m. spalio 22 d. su pareiškimu kreipėsi į atsakovę dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė atsakovės gera valia ne ginčo tvarka atlyginti ieškovui padarytą netutinę žalą, kuri sudaro 2200 Eur, pinigines lėšas per 3 dienas nuo šio pareiškimo gavimo dienos pervedant į nurodytą ieškovo banko sąskaitą. Atsakovė 2019 m. spalio 29 d. pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad atsisako tenkinti pareiškėjo K. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl teisės į asmens atvaizdą pažeidimo

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Teisė į atvaizdą yra pripažįstama privataus gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.

15. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visais atvejais tiek fotografuojant asmenį, tiek siekiant spausdinti (publikuoti, viešinti) asmens nuotrauką, reikia to asmens sutikimo. Įstatymas numato išimtį tik tuomet, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 str. 2 d.).

16. Asmens teisė į atvaizdą – asmeninė neturtinė teisė, kurią gina įstatymai. Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu be jo sutikimo padarytoje ir platinamoje nuotraukoje ar vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo yra identifikuojamas, t. y. atpažįstamas.

17. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisė į atvaizdą, esminę reikšmę turi ta aplinkybė, jog ieškovas teigia, kad nedavė sutikimo jį fotografuoti bei nuotrauką spausdinti (viešai publikuoti patalpinant straipsnyje). Nors asmens teisė į atvaizdą nėra absoliuti ir, jeigu asmens nuotraukos publikavimą pateisina viešasis interesas, asmens sutikimas tam nereikalingas, tačiau jeigu tokio intereso nėra, asmens nuotraukos publikavimas be jo sutikimo reiškia šio asmens teisės į atvaizdą pažeidimą. Sprendžiant dėl to, pažeista asmens teisė į atvaizdą ar ne, svarbu ir tai, kokio tikslo siekta publikuojant nuotrauką – informuoti visuomenę ar tik patenkinti jos smalsumą ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008).

19. EŽTT praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau, negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).

20. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio (pagal pareigas) paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje).

21. Teisės doktrinoje išskiriamos dvi viešųjų asmenų grupės: 1) ex officio viešieji asmenys, t. y. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys; 2) trumpalaikiai viešieji asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio (pavyzdžiui, savo vaikus nužudžiusi motina ar savižudį išgelbėjęs pareigūnas ir t. t.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje taip pat apibrėžė viešiesiems asmenims būdingus požymius: 1) šie asmenys dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime; 2) jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”).

23. ŽEI (duomenys neskelbtini) sprendimo dalyje buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvaus poreikio spausdinti pareiškėjo (šioje byloje ieškovo) nuotrauką. Nuotraukos paskelbimas konkrečiu atveju netenkina viešojo intereso ir nėra būtinas publikacijos kontekstui atskleisti, t. y. nėra susijęs su kitų asmenų teisių ir laisvių apsauga. Skundžiamą publikaciją iliustruojančiai pareiškėjo nuotraukai spausdinti buvo būtinas pareiškėjo sutikimas, kurio viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neturėjo. Todėl vertinta, kad tokiais veiksmais viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio l ir 2 dalių reikalavimus, ši sprendimo dalis apskųsta nebuvo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos administraciniai teismai, nagrinėdami ieškovo skundą, sprendė, jog ieškovas yra viešasis asmuo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokias išvadas teismai padarė vertindami atsakovės pažeidimą ieškovo teisės į privatų gyvenimą apsaugos, garbės bei orumo gynimo aspektu. ŽEI sprendimo dalis, susijusiu su ieškovo teisės į pažeidimu į atvaizdą, nagrinėjama nebuvo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) paskelbiant straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo socialinio darbuotojo padėjėju (nuo (duomenys neskelbtini)). Publikacijoje aprašomų įvykių laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas ėjo įstaigos direktorės pavaduotojo pareigas, nuo (duomenys neskelbtini) pusę etato dirbo įstaigos direktoriaus pavaduotoju, pusę etato – socialiniu darbuotoju, nuo (duomenys neskelbtini) dirbo įstaigos socialinio darbuotojo padėjėju.

25. Byloje ieškovas nurodė, kad, atvykus į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistams (kuomet buvo padaryta ginčijama foto nuotrauka), jis aiškiai žurnalistams suteikė informaciją, jog jis šiuo metu yra tik socialinio darbuotojo padėjėjas, dėl to neturi teisės atstovauti įstaigos, aiškiai išreiškė savo nesutikimą būti fotografuojamam. Atsakovė šių aplinkybių neginčija.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas tam tikru laikotarpiu buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, direktorės pavaduotojas, tačiau rengiant straipsnį ir jį paskelbiant ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo socialinio darbuotojo padėjėju, todėl vertintina, kad publikaciją iliustruojančiai ieškovo nuotraukai spausdinti buvo būtinas ieškovo sutikimas. Tokio sutikimo atsakovė neturėjo.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apskųsto sprendimo motyvai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nebuvo pažeista ieškovo teisė į atvaizdą, ir kurių pagrindu atmetė atitinkamą ieškinio dalį, yra nepagrįsti.

28. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtas asmens nuotraukos publikavimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su publikuojamais asmenį neigiamai apibūdinančiais duomenimis pripažintinas žeminančiu asmens garbę ir orumą, dėl to darytina išvada, jog ieškovo nuotrauka negalėjo būti demonstruojama ir CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų pagrindu.

Dėl neturtinės žalos

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog jam buvo padaryta neturtinė žala dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, kurią jis įvertino 2 200 Eur suma. Ieškovas nurodo, kad akivaizdžiai žeminant jo reputaciją kitų žmonių akyse, verčiant jį ilgą laiką aiškinti publikaciją skaičiusiems ir mačiusiems žmonėms dėl straipsnyje patalpintos jo nuotraukos sąsajumo su straipsniu ir jo turiniu, ieškovas ilgą laiką jautė ir patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis, jautė neigiamas emocijas, dėl to suprastėjo ieškovo bendravimo galimybės su kitais asmenimis. Taip pat, ieškovo teigimu, fotografijos įkėlimas į straipsnį ir jos publikavimas nepateisinamai ilgą laiką sukėlė ieškovui neigiamas pasekmes netgi jo įsidarbinimo galimybėms, ir tai neabejotinai jam sukėlė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

30. Fizinis asmuo, kurio garbė bei orumas arba privataus gyvenimo neliečiamumas pažeisti, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

31. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis ilgą laiką jautė ir patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis, neigiamas emocijas, dėl to suprastėjo ieškovo bendravimo galimybės su kitais asmenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo intensyvius išgyvenimus. Nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų ieškovas būtų kreipęsis į gydytojus ar kitus specialistus. Įrodymų, kad ieškovas būtent dėl paskelbtos jo nuotraukos buvo neįdarbintas, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog, labiau tikėtina, kad ieškovui buvo sunku bendrauti su žmonėmis ir įsidarbinti ne dėl jo atvaizdo publikavimo straipsnyje, o dėl informacijos apie jo padarytas nusikalstamas veikas teisėto paskelbimo.

33. Atsižvelgusi į bylos aplinkybes, įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, jog, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo akivaizdu, kad nors ir buvo paviešinta ieškovo nuotrauka be ieškovo sutikimo, tačiau toks pažeidimas negali būti laikomas kaip esminis ir sukeliantis žymią neturtinę žalą. Ieškovo galimai patirti nepatogumai negalėjo sukelti neturtinės žalos.

34. Teisėjų kolegija pažymi, jog pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankamas ir tinkamas ieškovo pažeistos teisės apgynimas.

35. Taip pat ieškovas skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad atsižvelgiant į bylos apimtį, pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovei iš ieškovo, yra neproporcingai per didelė suma. Pažymėtina, jog pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, bus sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apeliacinio skundo argumentų analizę dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

36. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisės į atvaizdą pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad atsakovė UAB „15min“ (duomenys neskelbtini) UAB „15min“ išleistą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ iliustravusi ieškovo K. J. nuotrauka pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Pagal CK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

39. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys ir apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinant iš dalies (teisėjų kolegijos vertinimu ieškinys patenkintas 50 proc.), šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.; 98 str.).

40. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 651,00 Eur (51,00 – žyminis mokestis ir 600,00 už advokato pagalbą rengiant ieškinį ir atstovaujant teisme) bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė – 1317,69 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą.

41. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, juos rengiant patirtas darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas šalims priteisia taip: ieškovui iš atsakovės priteistina 325,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atsakovei iš ieškovo – 658,85 Eur.

42. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinėje instancijoje ieškovas patyrė 451,00 Eur (51,00 – žyminis mokestis ir 400,00 Eur – už advokatei už apeliacinio skundo parengimą) bylinėjimosi išlaidas, atsakovė – 479,16 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies (nes ieškinys tenkinamas iš dalies), ieškovui iš atsakovės priteistina 225,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atsakovei iš ieškovo – 239,58 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad atsakovė UAB „15min“ (duomenys neskelbtini) UAB „15min“ išleistą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ iliustravusi ieškovo K. J. nuotrauka pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą. Ieškovo K. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti ieškovui K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „15min“, į. k. (duomenys neskelbtini), 325,50 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai, 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir 225,50 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti atsakovei UAB „15min“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 658,85 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir 239,58 Eur (du šimtai trisdešimt devyni eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.