- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-606-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05317-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- D. L.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT- 877-652/2018 pagal pareiškėjų D. L. ir D. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu prašė nutraukti jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukus santuoką palikti pareiškėjai santuokinę pavardę „L.“, pareiškėjui „L.“, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir jos sąlygas perkelti į teismo sprendimą.
2. Nurodė, kad pareiškėjų šeima iširo, jų nesieja bendri interesai ir tikslai, neveda bendro ūkio, atskirai tvarko pinigines lėšas, vienas kitu nesirūpina. Šeima iširo dėl skirtingo požiūrio į šeimą bei gyvenimo vertybes. Pareiškėjai neturi bendrų tikslų ir siekių, jų nesieja dvasinis ir fizinis ryšys, todėl santuoka neteko prasmės. Ilgą laiką nesutarė, o šiuo metu galutinai įsitikino, kad negalės gyventi kartu, santuoka liko formali. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo klausimus aptarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu prašymą patenkino. Nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 248), sudarytą tarp D. L. ir D. L. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Nutraukus santuoką pareiškėjai paliko santuokinę pavardę L., pareiškėjui L.. Patvirtino pareiškėjų 2018 m. gruodžio 14 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo 4 punktą ir priimti naują sprendimą, 4 punktą išdėstant taip: „4. Nustatoma tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. L., M. L., ir J. L. tvarka:
4.1. Nepilnamečiai vaikai D. L., M. L. ir J. L. vieną savaitę gyvena pagal tėvo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą kartu su tėvu, sekančią savaitę pagal motinos D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą kartu su motina;
4.2. Vaikams D. L., M. L. ir J. L., gyvenant pas vieną iš tėvų, tėvas ar motina, pas kurį tuo metu bus vaikai, rūpinasi gyvenimo pas juos metu jų pilnu išlaikymu, maitinimu, pristatymu į ikimokyklines įstaigas, jų sveikata bei kitais būtinais ir neatidėliotinais dalykais;
4.3. Vaikus iš jų buvimo vietos jų tėvas arba motina pasiima kiekvieną sekmadienį iki 18 val. savo transportu arba pristatomi pagal abipusį susitarimą;
4.4. Vaikui susirgus, vienas iš tėvų pas kurį tuo metu yra vaikai, imasi visų neatidėliotinų priemonių, t.y. iškviečia gydytoją, reikalui esant pristato į gydymo įstaigą, rūpinasi būtinais vaistais bei nedelsiant informuoja kitą pusę apie susirgusį vaiką;
4.5. Lėšos, skirtos vaikų išlaikymui, pervedamos į D. L. nurodytą sąskaitą banke ir jas uzufrukto teise tvarko D. L.. Už šias lėšas įgyjamos būtinos prekės vaikams, t.y. drabužiai, žaislai, bei kitos būtiniausios prekės ir lavinimosi priemonės“.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismui priėmus sprendimą pareiškėjas suprato, jog buvo pasielgta ne visiškai teisingai pareiškėjo ir visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu dėl pareiškėjo bendravimo su vaikais tvarkos. Ši tvarka neatitinka pareiškėjo ir vaikų interesų, kadangi vaikai iki santuokos nutraukimo būdavo pas pareiškėją, jie yra prie jo pripratę, jų dabartinius poreikius pareiškėjas visiškai patenkina ir mano, kad galės juos visiškai patenkinti ateityje.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Abi šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 10 punktu patvirtino, kad šios sutarties turinys ir sąlygos abiem šalims yra aiškios, suprantamos, priimtinos, kad šalims yra žinomos CK 3.53 straipsnyje numatytos sąlygos, jog, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
2.2. Teismo posėdyje, kuriame buvo tvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, dalyvavo pareiškėjo atstovas, kuris palaikė pareiškėjo poziciją ir jokių pretenzijų dėl šalių susitartos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nei pareiškėjas, nei jo atstovas nenurodė.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas skunde nenurodo, dėl kokių objektyvių priežasčių jis mano, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos neatitinka pareiškėjo ir vaikų interesų. Pareiškėjas apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindžia nei teisiškai, nei faktinėmis aplinkybėmis.
2.4. Pareiškėjas klaidina teismą, kad vaikai iki santuokos nutraukimo gyveno pastoviai su juo. Vaikai visuomet buvo pareiškėjos vienos prižiūrimi, auklėjami, ugdomi ir išlaikomi. Prasidėjus skyrybų procesui, dėl netinkamo pareiškėjo elgesio su vaikais pareiškėja su vaikais apsigyveno savo tėvų namuose. Teismui byloje taikius susitaikymui skirtą terminą, pareiškėja su vaikais buvo grįžusi į šeimai skirtą socialinį būstą, kuriame gyvena pareiškėjas, tačiau netrukus paaiškėjo, kad pareiškėjo elgesys nepasikeitė. Pareiškėjas nesuvokia ir nepripažįsta savo žalingų įpročių, girtavimo, netinkamo konfliktiško, agresyvaus elgesio.
2.5. Dėl pareiškėjo girtavimo ir netinkamo elgesio pareiškėjos ir mažamečių vaikų atžvilgiu šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Byloje esantys įrodymai ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų išvados patvirtino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neturi pastovaus darbo, stokoja tėvystės įgūdžių, vartoja psichologinį ir fizinį smurtą sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu. Pareiškėjas ne kartą mažamečius vaikus yra palikęs be priežiūros, nes girtas miegodavo, vedėsi į nepažįstamų asmenų kompanijas, kur vaikų akivaizdoje būdavo girtaujama. Atsakovo ryšys su mažiausiu sūnumi J. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra susiformavęs.
2.6. Po 2018 m. gruodžio 17 d. vykusio teismo posėdžio dėl sutuoktinio agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio pareiškėja negalėjo grįžti į namus. Socialinės darbuotojos padedama, 2018 m. gruodžio 17 d. su trimis vaikais buvo apgyvendinta Alytaus miesto šeimos centre, kur gyvena iki šiol. Pareiškėjas 2019 m. sausio 5 d. atvykęs aplankyti vaikų į šį centrą, prieš pareiškėją naudojo smurtą, ją spardė vaikų ir darbuotojų akivaizdoje. Dėl šio įvykio Alytaus VPK Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00710-19 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nesilankyti Alytaus miesto šeimos centre, nebendrauti ir neieškoti ryšių su pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria pareiškėjai susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo nealiojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
8. Pareiškėja prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. 3S-1174, Alytaus VPK Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. pranešimą. Šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
9. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. Š. ir S. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-375/2014).
10. Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo spręsti, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų, priešingai – apelianto pageidaujama bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuomet vieną savaitę jie gyventų pas motiną, kitą – pas tėvą, ypač atsižvelgiant į jų amžių (keturi, treji metai ir kūdikis), pažeistų vaikų teisę turėti gyvenamą vietą ir tinkamas gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13, 15 straipsniai). Pažymėtina, jog byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pareiškėją atstovavo advokatas. Apeliantas neginčija pasirašęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria su vaikais įsipareigojo bendrauti joje nustatyta tvarka tik būdamas visiškai blaivus, po vieną dieną kiekvieną savaitę ir kas antrą savaitgalį, kitu laiku – jeigu tai neprieštaraus vaikų teisėtiems interesams, prieš dvi dienas tikslų laiką suderinęs su vaikų motina. Tai rodo, jog sutarta bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi.
11. Apeliacinio skundo argumentas supratus, kad pasirašant šią sutartį buvo pasielgta ne visiškai teisingai pareiškėjo ir vaikų atžvilgiu, yra ir nekonkretus, ir neteisingas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja tą argumentą paneigė. Nurodė, jog 2018 m. gruodžio 17 d. su vaikais buvo apgyvendinta Alytaus miesto šeimos centre, kur gyvena iki šiol. Apeliantas, 2019 m. sausio mėn. atvykęs aplankyti vaikų, prieš ją naudojo fizinį smurtą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu D. L. dėl fizinio smurto prieš buvusią sutuoktinę D. L. yra pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme (baudžiamoji byla Nr. 1-220-224/2019). Nors šiuo metu nuosprendis neįsiteisėjęs, kartu su kitais įrodymais jis paneigia apelianto argumentus apie vaikų gyvenimą su juo ir pažeistas teises, susitarus dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos bendravimo tvarkos.
12. Vadovaujantis nurodytais motyvais darytina išvada, jog nėra pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam, kad joje būtų pateikta nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečių vaikų tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (pvz., jei kuris nors netinkamai vykdytų pareigas vaikams, jei apeliantas bandytų su vaikais bendrauti neblaivus, smurtautų ar kt.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.