Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui Jasiuliškių pensionatui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys – Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarė F. V. , VĮ Registrų centras, V. V. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, remdamasis CK 5.8 str. nuostata konstatavo, jog ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą ir negali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą. Teismas nurodė, kad ieškovė 2003-04-22 d. paveldėdama ½ sklypo (duomenys neskelbtini)., sužinojo, jog yra šio sklypo bendrasavininkė su V. Š. ir nuo tos datos turi būti skaičiuojamas vienerių metų senaties terminas. Teismas nutartyje tai pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė R. Š. yra V. Š. penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą, nes ji yra palikėjo V. Š. brolio J. Š. duktė. Palikėjas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl penktos eilės įpėdinė nuo 2009-09-09 iki 2009-12-09 gali kreiptis į Ukmergės I-ąjį notarų biurą (pagal palikėjo gyvenamąją vietą) su prašymu dėl palikimo priėmimo, nes ji yra vienintelė V. Š. įpėdinė.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: pagal CK 5.8 str. ieškovė negalėjo ginčyti V. Š. paveldėjimo teisėtumą, nes apeliantei nebuvo žinoma apie jo neveiksnumą. Tik po V. Š. mirties ieškovė sužinojo, kad jis buvo neveiksnus ir kad jam nebuvo teismo nustatyta globa bei paskirtas globėjas, tuo tarpu be jo V. Š. negalėjo sudaryti jokių sandorių, o 2002-05-07 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tuo atveju, jei bus pripažintas negaliojančiu 2002-05-07 paveldėjimo teisės liudijimas, apeliantės, kaip paveldėtojos, statusas keičiasi- ji tampa savo senelės O. Š. antros eilės paveldėtoja, tačiau ši galimybė ieškovei yra užkertama, nes teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį, net jo nepradėjus nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-09-14 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu V. Š. 2002-05-07 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir panaikinti ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., teisinę registraciją V. Š. vardu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB ,,Utenos krosnys” (bylos Nr. 3K-3-1121/2002); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G. (bylos Nr. 3K-3-244/2003); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, V. A., A. B., V. B., Z. M. B. ir kt. (bylos Nr. 3K-3-380/2008)).

Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, t.t. ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį.

Įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, yra vadinamas ieškinio senaties terminu (CK 1.124 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotasis asmuo turi teisę nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo (CK 1.126 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina nei pačios subjektinės materialinės teisės, nei procesinės teisės kreiptis į teismą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu to prašo kita ginčo šalis (CK 1.131 str. 1 d.), bet nėra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti, palikti jį nenagrinėtą arba bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d., 293 str., 296 str. 1 d.). Ieškinio senaties taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso pabaigoje priimant teismo sprendimą dėl bylos esmės, kadangi tai yra materialinės teisės normų taikymo (CPK 259 str. 1 d., 265 str. 1 d.), o ne procesinis klausimas. Kaip jau minėta, materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje nėra analizuojamos, jos negali būti kliūtimi kreiptis į teismą. Išspręsti klausimus, kuriais pasisakoma dėl bylos esmės, iki teismo sprendimo priėmimo teismas negali, todėl ir aplinkybes, ar ieškinio senaties terminas yra parleistas, jei taip- dėl kokių priežasčių, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas gali įvertinti tik priimdamas teismo sprendimą.

Be to, pagal CK 1.126 straipsnio antrąją dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pagal procesinę padėtį toks asmuo paprastai yra atsakovas, kadangi ginčo materialinio teisinio santykio šalis ir proceso šalis dažniausiai sutampa. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje išdėstyta teisės norma reiškia, kad jeigu ginčo šalis (skolininkas) reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį teismas negali (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, kadangi ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybė nedaro bylos nenagrinėtinos teisme, dėl to ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 137 str. 1 d., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ieškovės R. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.