- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- I-25-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00031-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Ramūnas Gadliauskas, Veslava Ruskan, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Seimo nariams A
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių A. M. ir J. O. pareiškimą dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574, dalies teisėtumo.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Lietuvos Respublikos Seimo nariai A. M. ir J. O. (toliau – ir pareiškėjai) pateikė pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-574 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktu patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 4.1 punktas, toje dalyje, kurioje yra nustatyta, kad pretendentas turi „<...> būti Lietuvos Respublikos pilietis arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 103 straipsnio nuostatą, pagal kurią Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodo, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 101 ir 103 straipsniuose yra nustatyta išskirtinė Europos Sąjungos piliečių teisė dirbti Lietuvos Respublikoje be jokių apribojimų, o dirbantis asmuo turi teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu Reikalavimų 4.1 punkte normoje yra nustatyta, kad pretendentas, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis turi turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. pirmiau nei įsidarbins įgyti specialų statusą – gauti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir ne laikinai, o nuolat. Pažymi, kad Europos Sąjungos piliečiui išduodamas ne leidimas gyventi Lietuvoje, o pažyma, todėl Reikalavimų 4.1 punktas nustato šiam piliečio pareigą, kuri nėra numatyta įstatyme. Mano, kad ši papildoma, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nenustatyta pareiga ne tik prieštarauja šio įstatymo 103 straipsniui, bet ir bendram teisės akto teisėtumo principui, įtvirtinam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – asmens teises, susijusias su jo galimybe pasirinkti darbą, gali riboti tik įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjų pareiškimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. liepos 27 d. atsiliepime į pareiškimą pateikė informaciją, kad prašomas ištirti Reikalavimų 4.1 punktas buvo panaikintas (neteko galios), todėl, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašo norminę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
5. Pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariais abstrakčiu, t. y. su individualia byla nesusijusiu, pareiškimu prašo ištirti Reikalavimų 4.1 punkto teisėtumą. Tačiau byloje nustatyta, kad ši (prašoma ištirti) norminio administracinio akto nuostata buvo panaikinta sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-832 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. V-574 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registre šis norminis administracinis aktas paskelbtas 2018 m. liepos 26 d.).
6. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, jog ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai, norminio administracinio akto teisėtumo byla praranda savo objektą. Taigi, kai teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, prašomo ištirti (ginčijamo) norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2006; 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I502-17/2009; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I756-19/2012, 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I444-3/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I438-1/2014; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2-261/2017 ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, inicijuodami norminio administracinio akto nuostatos teisėtumo patikros procesą, kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, paduodami abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1 d.). Todėl atsižvelgdama į tai, jog, kaip minėta, kai į administracinį teismą kreipiasi subjektai su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, administraciniams teismams priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų (jų dalių) atitiktį galiojantiems aukštesnės galios teisės aktams, išplėstinė teisėjų kolegija nutraukia norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą.
8. Vertinant pareiškėjų teismo posėdžio metu išsakytas abejones dėl įvykusių konkursų į nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas teisėtumo ir galimai pažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog norminėje administracinėje byloje išimtinai vertinama (šios bylos dalyku yra) norminio administracinio akto (jo dalies) atitiktis įstatymui ir (ar) Vyriausybės norminiam aktui. Veikdamas įstatymų leidėjo aiškiai apibrėžtos kompetencijos ribose, norminėje administracinėje byloje administracinis teismas nesprendžia ir negali spręsti dėl vykdant (įgyvendinant) ginčijamą norminį administracinį aktą (jo dalį) vykdytų administracinių procedūrų, priimtų sprendimų ir (ar) atliktų kitų veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suinteresuoti asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į teismą dėl taikant Reikalavimų 4.1 punktą galimai pažeistų jų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Atitinkamai pagal tokį kreipimąsi individualią bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad ginčo santykiams yra aktuali (taikytina) ši norminio administracinio akto nuostata, spręstų dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių A. M. ir J. O. pareiškimą dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams keliamų kvalifikacinių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574, dalies teisėtumo.
Nutartis neskundžiama.