- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1158-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24830-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jėgos pašiūrė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atletiški ir barzdoti“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Toyama Solutions“, V. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jėgos pašiūrė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jėgos pašiūrė“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atletiški ir barzdoti“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Toyama Solutions“, V. R. ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ priešieškinį dėl nuostolių už nepagrįstą praturtėjimą atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jėgos pašiūrė“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Atletiški ir barzdoti“ 23292,69 Eur dydžio skolą, 963,22 Eur dydžio delspinigius, 40 Eur dydžio baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas, 426,05 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atletiški ir barzdoti“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 20000 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nepagrįsto praturtėjimo atsakovės sąskaita už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ir po 2000 Eur su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis kas mėnesį iki visos įrangos grąžinimo jos savininkei atsakovei; priteisti iš ieškovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė siekdama užtikrinti priešieškinio reikalavimus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti – perduoti visą įrangą atsakovei bei areštuoti kilnojamuosius daiktus, piniginės lėšas, o šio turto nesant – nekilnojamuosius daiktus priklausančius ieškovei ir esančių pas ją ar trečiuosius asmenis. Atsakovė nurodė, jog priešieškinio suma yra didelė, atsakovei nėra žinomos ieškovės verslo pajamos ir jų dydis, turtinė padėtis, ieškovės 2019 m. finansinė atskaitomybė juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta, o turimi ieškovės įsipareigojimai atsakovei taip pat nėra žinomi. Atsakovės nuostoliai ieškovei tęsiant svetimos įrangos eksploatavimą kas mėnesį didėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarė atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir areštuoti ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su atsakove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 20000 Eur sumos.
4. Teismas nurodė, kad atsakovė pateiktame priešieškinyje aiškiai suformulavo priešieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia priešieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia priešieškinio reikalavimus, todėl sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadai, jog atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimą.
5. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. 2019 m. rugpjūčio 26 d. turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01413 areštavo atsakovei priklausantį sporto inventorių ir kitą įrangą (medinės dėžės, padanga, persirengimo spintelės), areštuoto turto saugojimas buvo perduotas ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės prašomas perduoti turtas yra areštuotas ir perduotas saugoti ieškovei, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo įpareigoti grąžinti šį turtą atsakovei.
6. Teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas), nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra žinoma, 20000 Eur dydžio turtinio reikalavimo suma laikytina didele, dėl ko tikėtina, kad ieškovė gali imtis priemonių paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti savo turimą turtą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Jėgos pašiūrė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2- 1867-862/2020, dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Jėgos pašiūrė“ atžvilgiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visiškai. Atskirajame skunde nurodė:
7.1. UAB „Atletiški ir barzdoti“ nėra preliminariai pagrindusi pateikto priešieškinio – jau jo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad būtent šiuo pagrindu jis patenkintas būti negalės, be to, priešieškinio suma nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais ar kitais rašytiniais įrodymais, o tik pačios UAB „Atletiški ir barzdoti“ nuomone, nėra nurodyta jokių apeliantės teisei priešingų veiksmų;
7.2. nėra pateiktas nei vienas įrodymas apie apeliantės nesąžiningumą, taip pat nenurodyta ir neįrodyta, jog ateityje galėtų net hipotetiškai kilti grėsmė būsimam teismo sprendimo vykdymui, net jei UAB „Atletiški ir barzdoti“ priešieškinį ir įrodytų ateityje;
7.3. skundžiama nutartimi vadovautasi nebeaktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika kaip vieninteliu argumentu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri šiuo metu yra pakeista;
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį. Atsiliepime nurodė:
8.1. apeliantė jokių aktualių dokumentų apie savo turtinę padėtį paskutiniais mėnesiais t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki gegužės mėn., nepateikė, tačiau atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai (įmonės sutrumpintą ir pilną balansą bei sutrumpintą ir pilną pelno (mokesčių) ataskaitą nuo apeliantės įsteigimo 2019 m. liepos 30 d. iki finansinių metų pabaigos 2019 m. gruodžio 31 d.) atskleidžia apeliantės neigiamą veiklos balansą. Apeliantė turto neturi, tačiau turi skolų, o tai dar kartą patvirtina nutarties išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jau 2019 m. gruodžio 31 d. apeliantės nuostoliai sudarė net 22554 Eur, atitinkamai pajamos buvo 25968 Eur. Apeliantės nuosavas kapitalas (bendrovės įstatinio kapitalo, rezervų ir nepaskirstytojo pelno suma) yra neigiamas, dokumentai atskleidžia, kad jis buvo kritinės būklės dar šių metų pradžioje;
8.2. pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015), t. y., nagrinėjamu atveju, būtent apeliantei tenka įrodinėjimo našta dėl jos galimybės realiai įvykdyti priešieškiniu ginčijamus reikalavimus ateityje. Nurodytos prezumpcijos apeliantė jokiais dokumentais nepaneigė;
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo V. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Nurodė, kad:
9.1. atsakovės priešieškinio argumentai, net juos ir preliminariai vertinant, yra deklaratyvūs. Priešieškinys, kurio teisinis pagrindas – ieškovės nepagrįstas praturtėjimas naudojantis neva tai atsakovei priklausančia įranga –nebegalės būti patenkintas, nes ieškovė tokiai įrangai naudoti turi teisėtą pagrindą, t. y. minėta įranga buvo ieškovei perduota su nuomojamomis patalpomis trečiojo asmens UAB „Toyama solutions“ ir tą patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateiktas patalpų perdavimo – priėmimo aktas. Atsakovės reikalavimas turėtų būti nukreiptas ne į ieškovę, o į trečiąjį asmenį UAB „Toyama solutions“. Tačiau net ir į UAB „Toyama solutions“ nukreiptas reikalavimas nebūtų net ir prima facie pagrįstas, nes įranga būtent ir priklauso UAB „Toyama solutions“ pagal 2019 m. kovo 29 d. Sutartį Nr. 19/TOY/AIB.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašą ir informaciją apie rezervuotas lėšas, iš kurių matyti, kad priešieškinio reikalavimas yra užtikrintas vien tik piniginių lėšų areštu; antstoliui skirtą prašymą pakeisti piniginių lėšų areštą kilnojamojo turto areštu, iš kurio matyti, kad įmonė turi pakankamai turto; pažymos apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“, iš kurių matyti, kad apeliantės iniciatyva atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki šiol nėra užtikrintos pilnu mastu. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad apeliantė turi pakankamai turto (tiek piniginių lėšų, tiek ir kito turto) užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki šiol nėra užtikrintos pilnu mastu.
12. Atsakovė UAB „Atletiški ir barzdoti“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą tai pat pateikė naujus įrodymus (UAB „Jėgos pašiūrė“ įmonės sutrumpintą ir pilną balansą bei sutrumpintą ir pilną pelno (mokesčių) ataskaitą nuo apeliantės įsteigimo 2019 m. liepos 30 d. iki finansinių metų pabaigos 2019 m. gruodžio 31 d.), kurie, atsakovės teigimu, patvirtina, kad apeliantė turto neturi, tačiau turi skolų, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašė pateiktus įrodymus prie bylos prijungti.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, tiek apeliantės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus prie bylos prijungia ir juos vertins kartu su kitais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir areštuoti ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su atsakove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, ir privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 20000 EUR sumos.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą tuo pagrindu, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – atsakovė tikėtinai nepagrindė priešieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Atsakovė priešieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė priešieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, įrodo reikalavimo pagrįstumą. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, bylos duomenys, preliminariai įvertintas priešieškinys bei kartu su juo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad priešieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant įvykdytai pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – preliminariam priešieškinio pagrįstumui. Pažymėtina, kad šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar atsakovės reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas.
17. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsakovė įrodinėja iš esmės didelės ieškinio sumos ieškovei kriterijumi. Šiems argumentams pagrįsti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Jėgos pašiūrė“ įmonės sutrumpintą ir pilną balansą bei sutrumpintą ir pilną pelno (mokesčių) ataskaitą nuo apeliantės įsteigimo 2019 m. liepos 30 d. iki finansinių metų pabaigos 2019 m. gruodžio 31 d., kurie patvirtina, kad apeliantė turto neturi, tačiau turi skolų. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. liepos 15 d. banko sąskaitos išrašą ir informaciją apie rezervuotas lėšas, iš kurių matyti, kad ieškovė turi pakankamai lėšų priešieškinio reikalavimas užtikrinti. Apeliacinio teismo vertinimu, šis įrodymas paneigia atsakovės argumentus, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir dėl to yra didelė teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
19. Atsakovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo ieškovės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad skolininkė neturi pakankamai turto (piniginių lėšų), kurio užtektų reikalavimams patenkinti. Todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovei nepateikus kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė imasi veiksmų turtui paslėpti, perleisti ar kaip nors apsunkinti, darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo (CPK 178 straipsnis). Neįrodžius grėsmės atsakovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ir teisėto pagrindo ieškovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, darydamas išvadą, kad atsakovė įrodė egzistuojant realią grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, neįvertinęs ieškovės elgesio sąžiningumo aspektu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetant (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių prejudicinės galios neturi, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos/ pakeistos/taikytos iš naujo pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi (ne)taikytos, faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-637-302/2020, nutarties 22 punktą).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.