Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-23 · Administracinė byla Nr. I-2281-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
I-2281-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00273-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
M. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2281-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-00273-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-10-23 iki 2017-01-23 buvo laikomas kamerose, kuriose buvo nuo 1 iki 4 žmonių, kameros plotas 7,3 kv. m., taigi vienam asmeniui, neatsižvelgus į baldų išplanavimą, tenkantis bendras plotas sudarė tik 1,6 kv. m. Pareiškėjas pažymėjo, kad prie lango nėra tiesioginio praėjimo, kadangi prie lango stovi lova ir sumontuotos grotos. Tarp lango ir grotų yra šiukšlių, kurių neįmanoma išvalyti, nes nėra galimybės jų pasiekti, todėl nuolatos yra jaučiama smarvė. Pažymėjo, kad kameros duryse yra stebėjimo kamera, o tualetui esant prie pat durų, pareigūnai gali stebėti pareiškėją taip atimdami teisę į privatumą. Spintelė higienos reikmenims ir maistui susidėti kabo ant sienos virš radiatoriaus, todėl maistas džiūva, taip pat spintelė yra 30×30 kv. cm, o esant kameroje nuo 1 iki 4 asmenų, nėra vietos kur susidėti daiktus. Kameroje nėra rūbų spintos, taip pat valgyti prie stalo yra vietos tik dviem asmenims, todėl kiti du asmenys turi valgyti ant lovos. Tualetinis popierius yra duodamas kartą per mėnesį ir yra nekokybiškas, skutimosi peiliukas duodamas vienas vienam mėnesiui, o kameros nėra dezinfekuojamos. Taip pat nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto pateiktiems išaiškinimas, pagal kuriuos nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Prieštaravo, kad kameroje nors ir yra kriauklė, tačiau karštas vanduo neteikiamas, o nusiprausti galima tik vieną kartą per savaitę. Kamerų sienos, grindys ir lubos yra avarinės būklės, nėra ventiliacijos, patalpa drėgna, o rūbai pagal prašymą yra skalbiami kas du mėnesius. Patalynė yra duodama sintetinė, išduodamos tik dvi paklodės, užvalkalas pagalvei, čiužiniai, kaldros ir adijalai, pagalvės nedezinfekuojamos, todėl juose yra parazitų. Maisto energetinė vertė yra nuo 1300 iki 1500 kcal., o giminės ir draugai neturi teisės perduoti maisto. Atsižvelgus į skunde išdėstytus argumentus pabrėžė, kad patyrė depresiją, pasidarė irzlus, agresyvus, buvo pažeistas asmens orumas. Pareiškėjas dėl nežmoniškų kankinimo ir laikymo sąlygų prašo priteisti 20 000 Eur žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 10–20) argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pagal pateiktus pareiškėjo judėjimo duomenis, laikotarpiu nuo 2016-01-08 iki 2017-01-18, plotas vienam asmenius kameroje pilnai atitiko įstatymo reikalavimus (3,6 kv. m.). Pažymėjo, kad stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydami galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliuose, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, nustatyta, kad kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis, kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Remiantis tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės aktais nesutiko, kad kameros plotas skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą. Atsiliepime atsakovas taip pat remiasi minėtų taisyklių 14.1 punktu, pagal kurį langų angoje yra įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, todėl, kad nuteistieji bando permesti įvairius daiktus kitiems asmenims ir šios grotos apsaugo nuteistuosius nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, o jų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio, o toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Laisvės atėmimo vietos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Langai yra pritaikyti kameras vėdinti natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normas, o tie asmenys, kurie nuolatos vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės.

Atsiliepimas

Atsakovas pasisakydamas dėl higienos priemonių nurodė, kad įstaigoje muilas, tualetinis popierius išduodami du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir viduryje, o kas mėnesį suimtiesiems yra išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustukai. Taip pat nurodė, kad asmenims yra suteikiama galimybė visą kūną po šiltu dušu nusiprausti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime leidžiama nusiprausti vieną kartą per savaitę iki 15 min. duše ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Pažymėjo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri suteikia skalbinių skalbimo paslaugas už pinigus.

Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016-10-24 iki 2017-01-23.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016-10-24 iki 2017-01-23) ploto vienam asmeniui reikalavimas (3,6 kv. m.) nebuvo pažeistas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent neperpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Tam tikrų baldų neužtikrinimas kamerose susijęs su ploto kamerose trūkumu, todėl ši aplinkybė galėtų būti vertinama ploto kamerose neužtikrinimo apimtyje, tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas didžiąją kalėjimo laiko dalį kamerose būdavo patalpintas vienas ir tik neilgą laiką buvo patalpintas su dar kitu asmeniu, todėl neįtikinamais vertintini pareiškėjo argumentai dėl baldų kamerose neužtikrinimo (gyvenant kamerose nuo 1 4 asmenims nebuvo kur pasidėti daiktų, nėra vietos valgyti prie stalo ir pan.).

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas taip pat įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), kurių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Šių paminėtų teisės nuostatų kontekste pažymėtina, kad duryse akučių įrengimas yra būtinas, be to, akutė reikalinga laikomų asmenų elgesiui užtikrinti, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien, ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vienos valandos pasivaikščiojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde mini tarptautinius teisės aktus, tame tarpe Europos Žmogaus Teisių Konvenciją ir kt., kurių nuostatos taip pat reglamentuoja nuteistųjų teises ir pareigas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiškiančiu tuo, kad pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimas Belgian Linguistic prieš Belgiją). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir šiuo atveju, galimi pareiškėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.

Kaip numatyta Higienos normos HN 134:2015 18 punkte, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi kamerose šilto vandens tiekimas nėra numatytas. Atitinkamai teiginiai dėl nesudarymo sąlygų kameroje naudotis šiltu vandeniu, laikytini nepagrįstais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, nusiprausimas po dušu tik vieną kartą per savaitę neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (redakcija, galiojusi pareiškėjo kalėjimo metu) yra įtvirtinta, kad į mėnesį vyrui turėtų būti išduodamas 1 ritinėlis tualetinio polpieriaus. Taigi vieno ritinėlio tualetinio popieriaus išdavimas į mėnesį atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat išduodami 4 skutimosi peiliukai. Nors pareiškėjas priekaštavo, kad išduodamas tik vienas peiliukas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas taip pat tik bendrai nurodė, kad kameros nedezinfekuojamos, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą.

Pareiškėjas skunde tik nurodydamas, kokia jo manymu duodamo maisto energetinė vertė (nuo 1300 kcal iki 1500 kcal), daugiau jokių su tuo susijusią argumentų nepateikė. Atitinkamai vien tik iš deklaratyvaus konstatavimo (nesuformuluojant aiškaus ginčo, nenurodant konkrečių su tuo susijusių aplinkybių), nėra pagrindo Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

Pareiškėjo teigimu, kamerų sienos, grindys ir lubos yra avarinės būklės, nėra ventiliacijos, patalpa drėgna. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimo aktus (b. l. 38–85). Iš juose pateiktų duomenų matyti, kad atstovas pateikė duomenis tik apie sąlygas kameroje Nr. 116, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas laikotarpiu 2016-10-20. Iš pateiktų duomenų matyti, kad temperatūra, drėgmė, apšvietimas kameroje atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Duomenų apie kitas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl oro, drėgmės ar pan. sąlygų ištyrimo. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kokia žala jam buvo padaryta dėl to, kad išduodami sintetiniai užvalkalai bei, kokiu pagrindu darė išvadą, kad išduodama patalynė nedezinfekuojama ir juose yra parazitų. Minėta, kad vien bendro pobūdžio teiginiai atstovo veiksmų neteisėtumo neįrodo.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/2016). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti. Tačiau, vadovaujantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinus tai, kad pareiškėjas kalėjo kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas higienos normų laikymasis (atviras sanitarinis mazgas), kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pareiškėjo nurodyta suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio pareiškėjas kamerose kalėjo vienas, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 150 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-10-24 iki 2017-01-23 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 3,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 57 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 57 x 0,06, t. y. 3,42 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017-01-26 nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo M. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška