- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-361-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- V. B.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui antstolei D. P. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus ieškinio senačiai. Nurodė, kad byla turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 672 straipsnio 3 dalies pagrindu. Negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, o pagal 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos. Jo atžvilgiu išieškoma 133,08 Eur skola pagal 2010m. rugpjūčio 19 d. nutarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės veiksmų, išaiškino pareiškėjui, jog jis turi teisę su skundu tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl jo veiksmų teisėtumo.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai kreipėsi į teismą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų padavimo procedūros. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo nurodytos tvarkos nesilaiko, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas pareiškimą atsisako priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. išduotas vykdomasis raštas, priverstinai išieškoti iš jo, skolininko, 133,08 Eur skolą, negali būti vykdomas pagal ATPK 672 straipsnio 3 dalį.
4.2. Teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą, nes CPK numato, kad jis turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. skundą pareiškėjas turėjo tiesiogiai pateikti antstoliui.
11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).
12. CPK 510 straipsnio turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog ginčai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėtini ikiteismine tvarka, ši nuostata skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai. Tai reiškia, jog asmuo, kurio nuomone, antstolio veiksmai arba atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus šiam paduodant skundą. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismą, o yra suprantama kaip neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, t. y., laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją (šiuo atveju – antstolį) ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo skundo išnagrinėjimo iš esmės, asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Taigi, ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra būtina sąlyga ginčo nagrinėjimui teisme. Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra sąmoningai nustatyta įstatymo leidėjo tam tikrų kategorijų bylose ir tokios tvarkos nustatytas nėra laikytinas asmens teisės kreiptis į teismą ribojimu.
13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nėra tikslinga pasisakyti, nes atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jie neįtakoja priimtos teismo nutarties teisėtumo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.