Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1412-264/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
2S-1412-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08103-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
J. A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1412-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08103-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-15604-528/2018 pagal pareiškėjo J. A. B. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas J. A. B. pareiškimu (b. l. 3) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą – gyvenamojo namo 1A1m priestatą 1a2p ir garažą 2G0b, esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b. l. 7) į jo mamos A. B. palikimą, o juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti papildomam paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjas pažymėjo, jog jis yra priėmęs savo mamos palikimą, todėl papildomam paveldėjimo teisės liudijimui gauti turi pateikti notarui įrodymus apie turto, kuriam turi būti išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, priklausymą palikėjai A. B. nuosavybės teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi (b. l. 17 – 18) atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas pažymėjo, kad ypatingosios teisenos tvarka nenustatinėjama paveldimo turto sudėtis, nes duomenis apie palikėjui nuosavybės teise priklausantį turtą galima gauti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 27) pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas dėl duomenų apie palikėjos turtą turi kreiptis į VĮ Registrų centras.Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė pateiktų įrodymų bei dėl pateiktų įrodymų nevertinimo nenurodė jokių motyvų.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo teisme

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti kaip juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą – gyvenamojo namo 1A1m priestatą 1a2p ir garažą 2G0b, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškimą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog pareiškėjas turi kreiptis į VĮ Registrų centras ir prašė klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo.Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai, neveikimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktai, nurodyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą. CPK 445 straipsnis nustato, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2017). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paveldimo turto sudėties nustatymas ypatingosios teisenos tvarka negalimas ir pareiškėjas, norėdamas gauti informaciją apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, turi kreiptis į VĮ Registrų centras. Bylos duomenys patvirtina, kad vienintelis paveldėtojas priėmęs palikimą po A. B. mirties yra pareiškėjas. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia paveldėti nekilnojamojo turto dalį (namo priestatą ir garažą), kurio statyba turi būti įteisinta ir registruota Nekilnojamojo turto registre.

Dėl įrodymų vertinimo ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė pateiktų įrodymų ir nenurodė jų nevertinimo motyvų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme pagrįstai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė