Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015-04-20 apie 22 val., būdamas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykus žodiniam konfliktui su A. J., paėmė peilį, kuriuo vieną kartą dūrė į nugaros sritį ant lovos gulinčiam A. J., bei pradėjo jį smaugti, su juo susigrūmė, tuo padarydamas A. J. durtinę – pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje šalia stuburo su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu, paveikus aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu sutrikdė A. J. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip pat padarydamas kraujosruvą odoje-paodyje kaklo apatinėje-priekinėje dalyje dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu; taip pat linijinius odos nubrozdinimus kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II-V-o delnakaulių projekcijoje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio išorinėje viršutinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. paaiškino, kad kaltu dėl veikos, kuria yra kaltinamas, padarymo prisipažįsta. Kaltinamasis nurodė, jog beveik dvejus metus dviese gyveno viename kambaryje su nukentėjusiuoju, tačiau jie nebendraudavo, jokių kontaktų su juo neturėjo, apie nukentėjusiojo sveikatos problemas nežinojo, kad jis kažkoks keistas pastebėjo, bet, kad jam būtų kažkas fiziškai, kad jis turi fizinę negalę, nepastebėjo. Tą dieną buvo kambaryje, sėdėjo prie kompiuterio, buvo šiek tiek išgėręs, apie 1 litrą alaus, tačiau savo girtumo laipsnio pasakyti negali. Grįžo kaltinamojo kambariokas, t.y. nukentėjusysis A. J., ir paprašė, kad kaltinamasis išjungtų kompiuterį, nes A. J. trukdė, kad kaltinamasis spaudinėja kompiuterio pelę. Kaltinamasis žaidė žaidimą, buvo prie pabaigos ir nukentėjusysis pradėjo rėkti ant kaltinamojo necenzūriniais žodžiais, kad jis nustotų spaudyti kompiuterio pelę, užgauliojo kaltinamąjį, jie susibarė. Nukentėjusysis atsigulė į lovą ir pavartojo necenzūrinius žodžius, kaltinamajam trūko kantrybė, ne tai, kad jis jam norėjo „išmalti snukį“, bet paėmė apie 10-15 cm virtuvinį peilį, gulėjusį ant stalo, ir dūrė ant pilvo gulėjusiam nukentėjusiajam į nugarą žemiau menčių. Kaltinamasis nurodė, jog ant stalo buvo du peiliai, jis pasirinko peilį su didesne geležte, nes jis labiau krito į akis, buvo didelis, atspindėjo šviesą, pasitaikė arčiau, buvo lengviau jį pagriebti. Kai dūrė peiliu, peilis sulūžo, peilio geležtė neliko įsmigusi, o kažkur nukrito. Kai dūrė, nukentėjusysis nemiegojo, nes jie barėsi. Tuomet nukentėjusysis staigiai pašoko, atsistojo, pasakė, kad dabar kaltinamasis gaus, ir jie susimušė. Mušėsi kumščiais. Nukentėjusysis pirmas trenkė kaltinamajam, tada kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam atgal. Smūgiavo atgal, nes kaltinamąjį ėmė pyktis. Kaltinamasis nurodė, jog greičiausiai buvo pagriebęs nukentėjusiajam už gerklės iš priekio, jie grūmėsi, susirėmė, nugriuvo ant lovos, ji lūžo, nukentėjusysis laikė kaltinamojo ranką, o kita ranka kaltinamasis laikė nukentėjusiojo gerklę. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusįjį smaugė už kaklo, nes neturėjo daugiau ką daryti, tiesiog instinktyviai viena ranka suėmė už gerklės iš priekio. Už gerklės buvo pagriebęs neilgai, tai buvo sekundžių laikas. Nukentėjusysis pagalbos šaukėsi, bet ne iškarto. Jis šaukė „gelbėkite žmonės“ ar kažkas panašaus. Galų gale kaltinamasis pavargo, nebeturėjo jėgų grumtis, o nukentėjusysis atsikėlė ir išbėgo iš kambario, užrakino kaltinamąjį kambario viduje. Kaltinamasis netrukdė nukentėjusiajam išbėgti, gulėjo ant lovos. Kaltinamasis pamatė, kad nukentėjusysis yra sužeistas, kai jis atsistojo ir išėjo iš kambario. Nukentėjusysis, išėjęs iš kambario, užrakino jame kaltinamąjį. Tuomet kaltinamasis bandė išspirti duris, tačiau jam tai nepavyko, tuomet jis įsimetė kelis rūbus, kelis daiktus į kuprinę ir lipo pro balkoną. Gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte ir lipo per turėklus į (duomenys neskelbtini) aukštą. Septintame aukšte kambaryje buvo mergina, jis pasibeldė į duris, ji jas atidarė, tada jis padėkojo ir išėjo iš bendrabučio. Nuėjo į netoliese esantį miškelį, ten pabuvo, tada išvažiavo į Panevėžį. Pareigūnams vėliau prisistatė pats. Kaltinamasis nurodė, jog pabėgo, nes jam kilo panika, nes pamatė, ką padarė. Kaltinamasis paaiškino, kad iki to įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo yra buvę konfliktų ir nesutarimų, nurodė, jog kaltinamojo tikslas buvo sužeisti nukentėjusįjį, trenkti jam pasirodė per maža, norėjosi kažką blogiau padaryti, tačiau tuo metu negalvojo, kad jis nori nukentėjusįjį nužudyti. Kaltinamasis pažymėjo, kad jis gailisi dėl šio įvykio, savo veiksmus vertina neigiamai, nukentėjusiojo atsiprašyti neturėjo galimybės, nes neturi jo kontaktų. Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su Mažeikių teritorinio skyriaus, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais, taip pat teigė, kad dėl nukentėjusiojo prašomo priteisti turtinės žalos sutinka iš dalies – sutinka su žala, kurią nukentėjusysis patyrė dėl laikino nedarbingumo, tačiau mano, jog dėl daiktų sugadinimo prašoma priteisti suma yra per didelė, nes nukentėjusiojo rūbai nebuvo nauji, jie atrodė iš dėvėtų rūbų parduotuvės, sugadintų daiktų vertė yra per didelė. Mano, kad žala dėl sugadintų daiktų galėtų būti įvertinta 200 eurų suma. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra taip pat per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-20 jis buvo bendrabučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nors ir buvo pašalintas iš universiteto dėl nepažangumo. Apie 22 val. jo kambariokas A. J. grįžo. Jis iškart pasakė, kad baigtų žaisti kompiuterinį žaidimą, kadangi jam trukdo pelės maigymo skleidžiamas garsas, kadangi jis jau eina miegoti. Kambariokas atsigulė į lovą. Jis norėjo baigti žaisti žaidimą ir kažkiek laiko dar žaidė. Tada A. J. pašoko iš lovos ir pradėjo įžeidinėti jį sakydamas „pydare, bomže, nustok klykint pelę“. Jis pastarajam pasakė, kad šis jam irgi anksčiau trukdydavo miegoti, nes statydavo savo žadintuvą 3 val. nakties ir nesikeldavo, o telefono žadintuvas kas 10 minučių vis kartodavosi ir taip jį žadindavo. Daug kartų jam sakė, kad išjungtų, tačiau jis nereagavo. Jie apsižodžiavo visokiais žodžiais ir nukentėjusysis atsigulė, o jis apimtas įniršio paėmė peilį ir dūrė jam į nugaros sritį. Jis peilį paėmė nuo stalo. Tai buvo peilis juodos spalvos rankena ir ilgesne geležte. Kitas peilis buvo mažesnis, jo neėmė. Jis dūrė A. J. gulinčiam. Tada jis pašoko ir jie susimušė. Jis pastarojo tikrai nesmaugė, bet neatmeta galimybės, kad grumtynių metu galėjo jį savo ranka suimti už kaklo. Kambariokas jį mušė ir jis pastarąjį mušė, o po to jiems grumiantis ant jo lovos jis pasakė „Jums kraujas bėga, gal jau baigiam“. Tada jis išsivadavo, ar jis pastarąjį paleido, jau neatsimena. Kambariokas atsirakino kambarį ir išėjo, o jį užrakino. Jis matė, kad kambarioko nugara kruvina. Tada galvojo ką daryti, pasiėmė kelis rūbus, miegmaišį ir per balkoną iš (duomenys neskalbtini) aukšto perlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Ten pasibeldė į langą, jį įleido ir jis pabėgo. Tada nubėgo į šalia esantį miškelį ir ten miegmaišyje užmigo. Vėliau nuvažiavo į Panevėžį, kelias dienas slapstėsi, o po to pats atvyko į policiją ir prisipažino, ką padarė. Dėl padaryto labai gailisi. Į tyrėjo klausimą įtariamajam, ar jis žinojo, suprato, kad kai dūrė peiliu A. J., šis buvo bejėgiškos būklės, įtariamasis pasakė, kad pastarasis tikrai nebuvo bejėgiškos būklės, nes jis tuo metu dar nemiegojo. Po jų apsižodžiavimo jis iškart paėmė peilį ir jam dūrė į nugarą. Jis tik spėjo atsigulti. Į tyrėjo klausimą, ar jis suprato, kad A. J. turi kairės rankos funkcijų sutrikimų ir negalės jam pasipriešinti tinkamai, įtariamasis pasakė, kad jis gyvendamas su A. J. nepastebėjo, kad jis turėtų fizinių sveikatos sutrikimų, tačiau dėl psichinės sveikatos, tai jam kilo abejonės, nes konfliktuodavo su kaimynais, kurie garsiau muziką leisdavo, visada buvo užsirakinęs kambario duris, nors jis jame būdavo. Nežino, ko jis bijodavo. Taip pat jį versdavo rakinti kambario duris. Žiemą jis laikė atidarytas balkono duris, nes neva kambaryje jam karšta (1 t., b. l. 176 ).

Iš Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad kaltinamasis A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l.166-169).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2015-04-20 apie 21 val. jis grįžo iš darbo į savo kambarį, kuriame jis gyvena su A. K.. Pavakarieniavęs maždaug po 20 min. atsigulė į savo lovą. Kambarioko jis paprašė, kad tyliau spaudytų kompiuterio pelę, nes jis tuo metu žaidė kompiuteriu. Buvo pavargęs, labai norėjo miegoti. A. jam nieko neatsakė, bet nustojo spaudyti pelę. Jis bandė užmigti. Po kelių minučių kambariokas vėl pradėjo spaudyti pelę. Jis vėl paprašė liautis. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis pasakė kambariokui, kad eis kitą dieną kalbėtis su bendrabučio administratoriumi dėl kambarioko elgesio, ir gulėdamas ant pilvo mėgino užmigti. Staiga jis pajuto dūrį į nugarą aštriu daiktu. Jam dūrė vieną kartą, Tuomet atsikėlė iš lovos ir šalia lovos pamatė stovintį kambarioką. Šis griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Nuo jo gynėsi ir porą kartų smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Tarp jų įvyko grumtynės. Jis pamatė, kad jam iš nugaros bėga kraujas, todėl kambariokui sakė liautis muštis. Šis atsakė, kad su juo dar nebaigė. Norėjo pabėgti iš kambario, bet durys buvo užrakintos. Raktai buvo duryse, todėl jis atsirakino ir išėjo į koridorių. Kambarioką jis užrakino. Koridoriuje buvo kaimynai, jų paprašė iškviesti GMP ir policiją. Su minėtu kambarioku jie gyvena apie 2 metus, tačiau beveik nebendrauja su juo. Šis beveik visada žaisdavo kompiuteriu ir gerdavo alų. Prieš tai jokių konfliktų su kambarioku neturėjo (1 t., b. l. 23 – 24). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad pirminės apklausos metu jo parodymai, kad po to, kai A. K. jam dūrė peiliu į nugarą, jis atsistojo ir gindamasis pastarajam smūgiavo, yra netiesa. Kai jis pakilo nuo lovos po dūrio, A. K. jo kaklą apglėbė iš nugaros ir pradėjo jį smaugti. Jis atsilošė atgal ir jie nukrito. Jis vis atsistodavo, tada atsistodavo A. K., jis buvo iš nugaros ir vis jį smaugdavo ir jis laisvu kritimu krisdavo ant nugaros. A. K. vienu momentu savo rankomis pradėjo jį smaugti, jo pirštai spaudė jo kaklą. Jam jau temo akyse ir trūko oro. Jis buvo be akinių, todėl jam buvo sunku atsirakinti kambario duris ir išeiti iš jo. Toliau lieka prie savo duotų parodymų. Po šio įvykio jis vis dar jaučia lyg jam butų įvarytas kuolas į nugarą, dešinė ranka iki šiol nutirpusi, labai skaudą kaklą ir dažnai pykina, pasikartoja vėmimo refleksas ir labai skauda galvą. Taip pat jo kaklas visada dabar pakreiptas į dešinę pusę, jis linksta į tą pusę ir labai skauda. Jis iki šiol gydosi. Prie šio protokolo prideda Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašą, stuburo kaklinės dalies MRT kopiją, išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopiją, Mažeikių ligoninės išrašo iš asmens sveikatos istorijos kopiją. Mano, kad A. K. kėsinosi jį nužudyti (1 t., b. l. 27 – 28).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvena du vaikinai, kuriuos jis menkai pažįsta, kadangi jie yra uždari, su niekuo nebendrauja. Jų kambario durys yra visada užrakintos, jie gyvena tyliai, negirdėjo jokių barnių. Tų vaikinų vardų jis nežino. 2015-04-20 buvo savo kambaryje su kambarioku M. R.. Apie 21.40 val. iš kaimynų kambario išgirdo barnį. Vaikinai vienas ant kito labai garsiai šaukė. Girdėjo, kad vienas iš jų rėkė „tu mane nori užmušti“. Po dešimties minučių su kambarioku nuėjo iki jų durų, pasibeldė ir pasakė, kad apsiramintų. Durys buvo užrakintos. Pasibeldus išgirdo, kad vienas vaikinas šaukė: “gelbėkit, padėkit“. Jo kambariokas paskambino apsaugos darbuotojui ir jie nuėjo į savo kambarį. Nori pridurti, kad iš kaimynų kambario girdėjosi muštynių garsai: buvo trankomi baldai, girdėjosi duslus garsas ne mažiau kaip du kartus, panašus į garsą duodant ranka per veidą. Nuėjus su kambarioku į kambarį, toliau grumtynės nesiliovė, todėl jo kambariokas dar kartą paskambino apsaugos darbuotojui ir abu išėjo į koridorių. Tik išėjus pamatė, kad iš kaimynų kambario išeina vaikinas, kuris stovėjo atsirėmęs į sieną. Raktai buvo įkišti į spyną iš išorės. Vaikinas svirduliavo ir sunkiai orientavosi. Vaikinas rankoje turėjo telefoną ir prašė jų kviesti GMP ir policiją. Vaikino balsas buvo panašus į tą, kuris šaukėsi pagalbos užrakintame kambaryje. Pagalbos telefonu jau buvo paskambinęs apsaugos darbuotojas, kuris jau buvo atėjęs. Vaikinas buvo visas kruvinas, labiausiai plaštakos ir veidas, kelnės buvo nusmukusios, o nugaroje, tarp menčių matėsi durtinė žaizda, iš kurios tekėjo kraujas stipria srove. Vaikinas nuėjo į bendrojo naudojimo virtuvę ir prašė jį nufotografuoti. Vaikinas iš pažiūros buvo blaivus. Tik išėjus tam vaikinui iš to kambario, kambario viduje buvo girdimas garsas, tačiau jis aprimo. Įtaria, kad vaikiną sužalojo jo kambariokas (1 t., b. l. 97 – 98).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad jis gyvena kartu su kambarioku E. V., (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-04-20 apie 21.15 val. jis grįžo namo. Dar jam važiuojant autobusu, į tą patį autobusą įlipo jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) kambario. Jo vardo ir pavardės jis nežino. Kambaryje miegojo kambariokas E.. Po kokių 20 min., apie 21.40 val. išgirdo riksmus ir barnius kažkur netoliese. Jie išėjo į koridorių. Riksmai buvo iš (duomenys neskelbtini) kambario. Triukšmas stiprėjo, vienas vaikinas ant kito rėkė „ateik čia gaidį, gausi į galvą, ateik čia, pasibandysim“. Riksmai nutilo ir jie grįžo į savo kambarį. Po kokių dešimties minučių iš tų pačių kaimynų kambario vėl sklido triukšmas, trankymasis. Jie vėl nuėjo prie durų ir belsdami prašė liautis, jo kambariokas trenkė koja į duris. Tada viskas aprimo, bet po to vienas iš viduje esančių vaikinų sušuko „gelbėkit, padėkit“. Tada jis paskambino apsaugos darbuotojui. Dar prieš riksmus „gelbėkit, padėkit“ jis girdėjo, kai vienas vaikinas pasakė „ką tu man čia padarei, man kraujas bėga“. Tada jie bandė prisibelsti į kaimynų duris, tačiau jos buvo užrakintos. Jiems bestovint su kambarioku iš kaimynų kambario, kuriame vyko konfliktas, išėjo vaikinas, kurį jis prieš tai sutiko autobuse. Jis buvo visas kruvinas, prakaituotas. Nugaroje galimai durtinė žaizda, iš jos tekėjo kraujas. Jis visas buvo aplaistytas skysčiais. Jis paprašė iškviesti greitąją, policiją, apsaugą. Jis pasakė, kad užrakino savo kambarioką kambaryje (1 t., b. l. 99 – 100).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2015-04-20 jis buvo savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant poste, apie 22.29 val. jam paskambino bendrabučio gyventojas, kuris pranešė, kad kambaryje (duomenys neskelbtini) girdimi grumtynių garsai, kažkas šaukiasi pagalbos. Pakilęs liftu, pamatė koridoriuje prie virtuvės staktos atsirėmusį vaikiną iš (duomenys neskelbtini) kambario, t. y. A. J.. Jo rankos buvo kruvinos, nugaroje tarp menčių matėsi durtinė žaizda, iš jos bėgo kraujas. Jo kambaryje girdėjosi bildesys. Kambario durys buvo užrakintos, raktas buvo išorėje, tačiau patekti į kambarį jam nepavyko. Jis nuėjo pasitikti policijos pareigūnų. Koridoriuje stovėjo daug studentų. Su A. J. gyvena A. K.. Abu vaikinai gyvena kartu nuo 2013 m. spalio mėnesio. Anksčiau jokių konfliktų nebuvo. Vaikinai buvo ramūs. Su pareigūnais atrakinus kambarį, Andriaus ten nebuvo (1 t., b. l. 101).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad 2015-04-20 apie 22.48 val. GMP pristatė A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nugaroje tarp stuburo ir menčių dešinėje pusėje buvo kraujuojanti žaizda. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žaizda durtinė. Pacientas buvo sąmoningas ir paaiškino, kad jam dūrė kambariokas. Žaizda buvo užsiūta ir padaryta tomografija. Jo būklė stabili. Gyvybei pavojus negresia. Jis paguldytas į reanimacijos skyrių stebėjimui (1 t., b.l. 102).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2015-04-20 apie 21.45 val. išgirdo triukšmą iš kambario, kuris yra virš jos, lyg kas nors būtų nukritęs. Bet po to jai paskambino ir į triukšmą ji nekreipė dėmesio. Ji gyvena su draugu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Draugo kambaryje nebuvo. Bekalbėdama telefonu, apie 22.05 val. išgirdo balkone įtartinus garsus ir pamatė kažką kabantį, pagalvojo, kad tai kažkokios šiukšlės. Tada išgirdo kažkokį trenksmą balkone ir pamatė, kad atsikėlė vaikinas. Jo veidas buvo kruvinas. Vaikinas buvo trumpų tamsių plaukų, juodom kelnėm, su baltom juostelėm ant šonų. Jo dantys buvo kruvini, rankos taip pat. Vaikinas tikriausiai turėjo kuprinę. Vaikinas prašė, kad įleistų į kambarį. Ji atidarė balkono duris. Vaikinas nuėjo link išėjimo, padėkojo ir išėjo (1 t., b. l. 103).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) būsto skyriuje administratoriumi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015-04-20 apie 22.15 val. jam paskambino apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kambaryje muštynės, matosi kraujas. Tada jis greitai atvažiavo į bendrabutį ir pamatė, kad GMP gydytojai išnešė neštuvais A. J.. Jis nuėjo į to vaikino kambarį, ten buvo policijos pareigūnai. Kambaryje nieko nebuvo. Su A. J. gyveno A. K. (1 t., b. l. 104).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog tai yra kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) aukšte studentų bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kambarys pats paskutinis koridoriuje, kairėje pusėje. Kambario durys rakinamos raktu. Raktas yra išorinėje durų pusėje įkištas į spyną. Priešais yra bendro naudojimo virtuvė. Ant sienos prie virtuvės, ant staktos, pačioje virtuvėje ant palangės yra raudonos dėmės, panašios į kraują. Įėjus į kambarį, priešais duris, kambario gale yra balkonas, kurio durys praviros. Ant balkono durų iš lauko pusės matoma raudona dėmė panaši į kraują. Prie kambario durų dešinėje pusėje yra sieninė spinta, kurios visos durys praviros. Priešais duris stovi rašomasis stalas, ant jo išmėtyti įvairūs daiktai. Prie stalo, tarp kairės sienos ir stalo ant grindų guli juodos spalvos virtuvinio peilio kriaunos be geležtės. Už stalo prie kairės sienos stovi sulaužyta lova, ant jos krašto guli kruvinas džemperis su raudonom dėmėm, panašiomis į kraują. Čiužinio kampe yra raudonos dėmės panašios į kraują. Virš sulaužytos lovos sienos kampe yra ištepta raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Nuo sulaužytos lovos į dešinę pusę, maždaug už metro stovi kitas rašomasis stalas. Po sulaužytos lovos čiužiniu guli sulinkusi peilio geležtė apie 20 cm ilgio, kurio smailas galas suteptas raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Ant stalo guli išmėtyti įvairūs daiktai. Tarp jų mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG, sidabrinės spalvos. Į dešinę nuo stalo prie dešinės sienos stovi lova, kurioje patalynė sujaukta, ant lovos guli vieno litro talpos alaus plastikinis butelis „Šnekorių“. Kambaryje yra didelė netvarka, daiktai išmėtyti, viskas sujaukta (1 t., b.l.11-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G1351/15(01) (toliau – Specialisto išvada) nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad A. J. padaryta: durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje šalia stuburo su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu, paveikus aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu); kraujosruva odoje-paodyje kaklo apatinėje-priekinėje dalyje dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu; linijiniai odos nubrozdinimai kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II-V-o delnakaulių projekcijoje, padaryti aštriabriaunių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu; odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio išorinėje viršutinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-04-20. A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visi kiti kūno sužalojimai, kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 58 – 59).

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. K. 2015-04-20 apie 22 val., būdamas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykus žodiniam konfliktui su A. J., paėmė peilį, kuriuo vieną kartą dūrė į nugaros sritį ant lovos gulinčiam A. J., bei pradėjo jį smaugti, su juo susigrūmė, tuo padarydamas A. J. durtinę – pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje šalia stuburo su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu, paveikus aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu sutrikdė A. J. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip pat padarydamas kraujosruvą odoje-paodyje kaklo apatinėje-priekinėje dalyje dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu; taip pat linijinius odos nubrozdinimus kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II-V-o delnakaulių projekcijoje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio išorinėje viršutinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, A. K. veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jo tyčia nebuvo nukreipta konkrečioms pasekmėms sukelti, todėl jo veika kvalifikuotina pagal kilusias pasekmes, t.y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis yra neteistas (b.l. 145), nebaustas administracine tvarka (b. l. 146), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 153, 155), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b.l. 154), kaltinamasis 2015 m. spalio 15 d. su Panevėžio teritorine darbo birža yra sudaręs Dvišalę mokymo sutartį), nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Spręsdamas bausmės klausimą, teismas įvertina ir kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, t.y. kad nusikaltimas padarytas panaudojant prieš nukentėjusįjį ypatingai žmogų sužaloti galintį daiktą – 20 cm ilgio geležtę turintį peilį, duriant jį ant pilvo gulinčiam nukentėjusiajam į nugarą, be to net ir po to, kai kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam peiliu, jis ir toliau naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, nepaisydamas to, kad nukentėjusysis buvo akivaizdžiai sužeistas ir šaukėsi pagalbos. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas iš esmės jo saugia laikytoje gyvenamojoje vietoje, asmens, su kuriuo jis viename kambaryje gyveno jau ne vienerius metus. A. K. padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. K. skiriama bausmė mažintina 1/3.

Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, yra su Panevėžio teritorine darbo birža sudaręs Dvišalę mokymo sutartį, sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo t. y. bausmės vykdymą atidedant.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam padarytą 2329,42 eurų turtinę ir 50 000 eurų neturtinę žalą (2 t., b. l. 42-45).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civiliniame ieškinyje A. J. nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro nuostoliai dėl sugadintų daiktų (640 eurų) bei dėl jo patirtų sužalojimų negautos su darbo santykiais susijusios pajamos (1719,42 eurų).

Civiliniame ieškinyje A. J. nurodė, kad jo sužalojimo metu buvo sugadinti šie jam priklausantys daiktai: 50 eurų vertės megztinis, kurį vilkėjo sužalojimo metu, kuris buvo pradurtas peiliu ir suteptas krauju; 80 eurų vertės juodos kelnės, kurios buvo suteptos krauju ir jų išvalyti nepavyko; 30 eurų vertės pagalvė, kuri buvo sutepta krauju, kurio išplauti nepavyko; 50 eurų vertės patalynės komplektas, suteptas krauju, kurio išplauti nepavyko, 50 eurų vertės pledas, suteptas krauju, kurių dėmių išvalyti nepavyko, 50 eurų vertės lovos užklotas, kurio išvalyti nepavyko, dvi striukės po 150 eurų vertės, kurios buvo padėtos ant lovos ir išteptos krauju, kurio išvalyti nepavyko. Iš byloje esančio apžiūros protokolo, A. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad dėl A. J. sužalojimo krauju buvo suteptos jo kelnės, megztinis, lovoje buvusi patalynė. Tačiau nurodydamas prašomas priteisti sugadintų daiktų vertes, A. J. nepateikė jokių šias vertes pagrindžiančių įrodymų, taip pat ir įrodymų, patvirtinančių, kad pagalvė, patalynės komplektas, pledas, lovos užtiesalas buvo nepataisomai sugadinti ir dėl to nebegalima jų naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Be to civilinis ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo sugadintos dvi 150 eurų vertės striukės, tokių įrodymų nėra ir baudžiamojoje byloje. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. numato, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (šiuo atveju civiliniam ieškovui A. J.). Ieškovas, teismo vertinimu, į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė jo prašomos priteisti žalos už sugadintus daiktus dydžio. Teismas, įvertindamas, kad ieškovui priklausę daiktai (megztinis, kelnės, pagalvė, patalynės komplektas, pledas, lovos užtiesalas) nebuvo nauji, kaltinamojo pripažįstamą padarytos žalos dydį (CPK 187 str.), aplinkybę, kad įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytų daiktų vertę, o taip pat įrodymų, jog buvo nepataisomai sugadintos ieškinyje nurodytos dvi striukės, į bylą nepateikta, sprendžia, kad iš kaltinamojo ieškovui dėl daiktų sugadinimo yra priteistina 200 eurų nuostolio, padaryto kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.249 str., 6.263 str.).

Ieškovas A. J. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 1719,42 eurų negautų, su darbo santykiais susijusių pajamų. Ieškovas nurodo, kad sužalojimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) banke, kuriame 2015 m. sausio – balandžio mėnesiais gaudavo vidutiniškai po 464,64 eurų per mėnesį, laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. spalio vidutiniškai gaudavo po 178 ,07 eurų ligos pašalpos. Ligos pašalpos mokėjimo laikotarpių darbo pajamų jis negavo, todėl prašo priteisti 1719,42 eurus negautų pajamų. Iš (duomenys neskelbtini) bankas 2016-03-30 pažymos apie gautas pajamas kopijos nustatyta, kad A. J. šiame banke dirba nuo 2015-01-21, A. J. už 2015-01 išmokėta 246,33 eurai, už 2015-02 - 587,77 eurai, už 2015-03 – 591,66 eurai, už 2015-04 - 433,14 eurai su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2015-10-15 Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius laikotarpiu nuo 2015-04-23 iki 2015-09-29 apskaičiavo ir išmokėjo A. J. 1235,39 eurų ligos pašalpą (b.l. 66). Negautomis pajamomis laikoma ta turtinė nauda, kurios nukentėjusysis žalą sukėlusių veiksmų atlikimo metu dar nebuvo gavęs, tačiau kuri būtų gauta, jeigu nebūtų buvę šių veiksmų. Teismas pažymi, kad ieškiniu reikalaujamų sumų ribas apibrėžia pats ieškovas, atsižvelgia, jog kaltinamasis nukentėjusiojo patirtą žalą dėl negautų su darbo santykiais susijusių pajamų pripažino, jos dydžio neginčijo (CPK 187 str., 1 d., 182 str. 1 d. 5 p.), ir sprendžia, kad civilinio ieškovo reikalavimas priteisti jam 1719,42 eurų negautų, su darbo santykiais susijusių pajamų, yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas (CK 6.245 – 6.249 str., 6.263 str.).

A. J. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti jam 50 000 eurų neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusiajam be kitų sužalojimų buvo nustatyta durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje šalia stuburo su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu, paveikus aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu), todėl kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat neabejotina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų (ypatingai dėl dūrio peiliu nukentėjusiajam į nugarą), įvykdytų nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, kartu su juo gyvenusio asmens, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Iš Specialisto išvados taip pat nustatyta, jog po patirto sužalojimo nukentėjusysis ilgą laiką skundėsi skausmu, ribotais judesiais, jam buvo tęsiamas laikinas nedarbingumas. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais kaltinamojo veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pobūdį, gydymosi pobūdį, aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas savo gyvenamojoje vietoje, taip pat įvertindamas padarytos turtinės žalos dydį, aplinkybę, kad kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus darbui susirasti ir pajamoms gauti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad A. J. reikalavimas priteisti 50000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškė ieškinį dėl 1563,77 eurų žalos priteisimo (1 t., b. l. 64-65). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiajam A. J. apskaičiuotos ir išmokėtos ligos pašalpos. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. K. sužalojo nukentėjusįjį A. J.. Atsižvelgiant į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad civilinis ieškovas patyrė 1563,77 eurų žalą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 1563,77 eurų (CK 6.245 – 6.249 str., 6.263 str.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 136,89 eurų žalos priteisimo (2 t., b. l. 30-31). Ieškinyje yra nurodyta, kad prašoma priteisti suma yra susidariusi dėl nukentėjusiojo A. J. gydymo sveikatos priežiūros įstaigose. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. K. sužalojo nukentėjusįjį A. J.. Atsižvelgiant į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas patyrė 136,89 eurų žalą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 136,89 eurus (CK 6.245 – 6.249 str., 6.263 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų procese turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas advokato orderis, taip pat pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 1000 eurų sumokėjimą advokatui (1 t., b. l. 49). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, aplinkybę, kad advokatas D. Žebelys atstovavo nukentėjusįjį tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 87), nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas, todėl 1000 eurų yra priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2015-04-28 15.20 val. iki 2015-04-29 15.40 (b. l. 156, 184). Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas (LR BK 66 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

vokas, kuriame yra peilio geležtė ir rankena, vokas, kuriame yra nuoplova su galimais kraujo pėdsakais nuo balkono durų išorės, vokas, kuriame yra alaus butelis „Šnekorių“, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 21-22), konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 138 str. 1 d., BPK 94 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtosios bausmės vykdymą A. K. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-04-28 15.20 val. iki 2015-04-29 15.40 val., viso 2 paras.

Iš dalies patenkinti A. J. civilinį ieškinį ir iš A. K. priteisti A. J. 1919,42 eurus turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje A. J. civilinį ieškinį atmesti.

Visiškai patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį ir iš A. K. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1563,77 eurus žalos atlyginimo.

Visiškai patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš A. K. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 136,89 eurus žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam A. J. 1000 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti A. K., kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti A. K., jog:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, A. K. grąžinti paimtą dokumentą - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007-06-20 Panevėžio apskrities VPK MV (50), A. K. vardu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra peilio geležtė ir rankena, voką, kuriame yra nuoplova su galimais kraujo pėdsakais nuo balkono durų išorės, voką, kuriame yra alaus butelis „Šnekorių“, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 21-22), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.