Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernesto Rimšelio, Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys ir iš A. K. priteista nukentėjusiajam 1919,42 € turtinės žalos ir 2000 € neturtinės žalos atlyginimo. Visiškai patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys ir iš nuteistojo priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1563,77 € žalos atlyginimo. Visiškai patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 136,89 € žalos atlyginimo. Taip pat, iš A. K. nukentėjusiajam A. J. priteista 1000 € turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

A. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 20 d. apie 22 val., būdamas kambaryje (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su A. J., paėmė peilį, kuriuo vieną kartą dūrė į nugaros sritį ant lovos gulinčiam A. J. bei pradėjo jį smaugti, su juo susigrūmė, tokiais savo veiksmais padarydamas A. J. durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje šalia stuburo su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu, paveikus aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu (galimai peiliu). Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes durtinė-pjautinė žaizda nugaros dešinėje pusėje su kliniškai nustatytu skausminiu sindromu sutrikdė A. J. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. K. nukentėjusiajam taip pat padarė kraujosruvą odoje – paodyje, kaklo apatinėje-priekinėje dalyje dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, taip pat linijinius odos nubrozdinimus kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II-V-o delnakaulių projekcijoje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairio kelio išorinėje viršutinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu nuteistajam A. K..BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinį nusikaltimą (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 ir 54 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir kt. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).Nagrinėjamu atveju, A. K. yra nuteistas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimybę nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, įvertino tiek padarytą nusikalstamą veiką ir jos padarinius, tiek nuteistojo A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Atsakant į skundo argumentus pažymėtina, kad vertinant ar bausmės tikslai pasieks jiems keliamus tikslus, neskiriant realaus laisvės atėmimo, padaryta nusikalstama veika ir jos aplinkybes yra tik dalis vertintinų aplinkybių. Kolegija neabejoja, kad nusikaltimas padarytas išskirtinėmis aplinkybėmis, t. y. nukentėjusiajam saugioje vietoje, kur jis su nuteistuoju kartu gyveno ilgą laiką, sužalojimas nukentėjusiajam padarytas peiliu su 20 cm ilgio geležte, taip pat nuteistasis net ir po dūrio toliau grūmėsi su nukentėjusiuoju. Tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybėms neturėtų būti pervertintos, svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Pažymėtina, kad A. K. įvykdyta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. būtų nusikaltęs po 2015 m. balandžio 20 d. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. K. yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, su Panevėžio teritorine darbo birža sudaręs Dvišalę mokymo sutartį. Nuteistasis pilnai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi dėl neapgalvoto poelgio, kas buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe.Kolegija, įvertinusi aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistojo A. K. atveju, bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą ir paliekant nuteistąjį laisvėje, kur su specializuotos priežiūros institucijos pagalba jis galėtų išmokti savo gyvenimo tikslus siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, galėtų dirbti ir tokiu būdu greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Toks sprendimas neprieštarauja nei nukentėjusiojo interesams, nei teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams, todėl naikinti ar keisti jo, skunde pateiktas argumentais, pagrindo nėra. Šiuo metu svarbi aplinkybė jau yra ir tai, kad nuteistajam A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis yra suimtas nuo 2017-09-27, jo laisvė jau yra realiai suvaržyta daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė laiko. Šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į A. K. skirtą bausmės laiką.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atidėjo bausmės vykdymą nuteistajam, tinkamai taikė nusikaltimo padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnyje esančias nuostatas ir vadovavosi aktualia teismų praktika.

Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų

Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžiu.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 2 000 € neturtinei žalai atlyginti, neįvertino nusikaltimo pavojingumo, kilusių pasekmių. Skunde prašo padidinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 50 000 €. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, apelianto poziciją laiko iš dalies pagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, ir dėl to priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti.Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvykus žodiniam konfliktui su nuteistuoju, nuteistasis paėmė didelį peilį (20 cm ilgio geležte), kuriuo vieną kartą dūrė į nugaros sritį ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam A. J. bei pradėjo jį smaugti, su juo susigrūmė. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas įvyko nukentėjusiajam saugioje aplinkoje, kur jie su nuteistuoju gyveno ilgą laiką. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo buvo operuotas (t. 3, b. l. 60), toliau 3 mėnesius gydėsi ambulatoriškai, dėl patirtų sužalojimų ir jo pasekmių turėjo sustabdyti studijas pusei metų (t. 2, b. l. 111), dėl ko negalėjo suplanuotu laiku įgyti išsilavinimo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis negalėjo nežinoti, kad nukentėjusysis turi sveikatos problemų (tikslios diagnozės žinoti nebūtina), matė, kad jis turi negalią. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pats nuteistasis parodė, kad smurtą išprovokavo menkavertė dingstis, t. y. nukentėjusiojo prašymas nebesinaudoti personaliniu kompiuteriu. Po nukentėjusiojo prašymo jis tyčia peiliu smogė gulinčiam ir negalinčiam efektyviai pasipriešinti A. J.. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą. Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, šias aplinkybes, kaip ir nuteistojo asmenybę vertino, tačiau nepagrįstai sumenkino nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, kilusias pasekmes bei padaryto nusikaltimo pavojingumą.Kolegijos vertinimu, nukentėjusysis dėl padaryto sužalojimo patyrė ilgai trunkančias, sunkias pasekmes, kurios apribojo jo galimybę dirbti, mokytis. Suprastėjo santykiai su draugais, nuolatos jautė fizinį skausmą ir diskomfortą dėl padaryto sužalojimo, taip pat dėl padaryto nusikaltimo nebejotinai patyrė didelį psichologinį stresą. Šią skaudžią patirtį atsimins visą likusį gyvenimą. Kaip matyti iš ekspertizės išvados, iki 2015 m. balandžio 20 d. nukentėjusiajam A. J. buvo nustatytas vaikų cerebrinis paralyžius, liekamieji reiškiniai – spazminis hemiparetinis cerebrinis paralyžius; juosmens ir kryžmens srities radikulopatija ir kt. (t. 3, b. l. 63). Šiuo atveju, net ir patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra daug sunkiau po jo pasveikti, nei tokį sužalojimą patyrus visiškai sveikam asmeniui, tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Nepaisant to, kad ekspertai tolesnio nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimo nesieja su 2015 m. balandžio 20 d. patirtu sveikatos sutrikdymu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo turėdamas tokio masto sveikatos problemų (cerebrinį paralyžių), patyrė daug sunkesnius emocinius išgyvenimus nei įprastai patiriami išgyvenimai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje neturėtų kilti problemų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Ta aplinkybė, kad šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi pajamų, negali būti pervertinta ir tapti pagrindine priežastimi nepriteisti didesnės sumos nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos vertinimu, padidinus priteistinos neturtinės žalos dydi, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra nebus pažeista. Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad apeliantui turėtų būti priteista didesnė suma neturtinei žalai atlyginti. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nukentėjusiajam A. J. padidinant priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 5 000 €.Nukentėjusysis A. J. apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti iš nuteistojo 1000 € advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijai pateiktas advokato orderis, taip pat pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 1000 € sumokėjimą advokatui (t. 1, b. l. 110). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.). Apeliacinį skundą šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padavė tik nukentėjusysis A. J.. Apeliaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su A. J., kaip nukentėjusiojo, interesais. Dalį apeliacinio skundo nuspręsta patenkinti – padidinti A. J. iš A. K. priteistos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinant ir ženklias proceso išlaidas, kurias priteisė pirmosios instancijos teismas, dalis A. J., kaip nukentėjusiojo, turėtų advokato išlaidų turi būti apmokėtos. Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiajam priteistina iš nuteistojo 500 € advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinamojo A. K. priteista nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti 2000 € ir padidinti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam A. J. neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą iki 5 000 € (penkių tūkstančių eurų).

Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajam A. J. 500 € (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Į bausmės laiką įskaityti A. K. suėmimo laiką nuo 2015-09-27 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Karomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.