Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.1.2.; 2.1.1.3.6.; 2.1.1.3.10.; 2.1.3.4.; 2.1.6.3.; 2.3.4.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.

2015 m. gruodžio 8 d.

atsakovo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovei I. Mažonei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. P., D. P., Ž. S., B. B. ieškinį atsakovams E. L., S. S., R. S., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlaisvinti servitutinius kelius, statybos leidimo ir pripažinimo tinkamu naudotis akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai A. P., D. P., Ž. S., B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1) įpareigoti atsakovą E. L. atlaisvinti servitutinį 300 kv. m. pločio kelią, nustatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r., pašalinant nuo servitutinio kelio metalinę tvorą, metalinio karkaso šiltnamį, nugriauti ūkinį pastatą ir netrukdyti naudotis servitutiniu keliu;

2) panaikinti 2004-10-26 statybos leidimą Nr. 787, dalyje kurioje buvo leista statyti ūkinį pastatą, bei 2008-03-03 pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (100)-11.75-157 dalyje dėl ūkinio pastato 2J1/p pripažinimo tinkamu naudoti;

3) įpareigoti atsakovus Sigitą ir R. S. atlaisvinti servitutinį 200 kv. m. pločio kelią, nustatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r., pašalinant nuo servitutinio kelio medinę tvorą, medžius, nugriauti ūkinį pastatą 2J1p ir netrukdyti naudotis servitutiniu keliu;

4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2003-06-11 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-158 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ buvo nuspręsta patvirtinti 2,1223 ha žemės sklypo Antežerių k., Vilniaus r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planą bendrąja tvarka. 2003-10-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4892-41 „D. J. Kizinevič, J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ buvo šis sklypas buvo padalintas į dešimt sklypų (sklypai Nr. 536-1 – 536-10). Ieškovai A. P. ir D. P. įsigijo žemės sklypą, Nr. 536-kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r., ieškovai Ž. S. ir B. B. žemės sklypą Nr. 536-7, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., Antežerių k., Vilniaus r., atsakovas E. L. – žemės sklypą Nr. 536-3, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ežero g. 2A, Antežerių k., Vilniaus r., atsakovai Sigitas ir R. S. – žemės sklypą Nr. 536-8, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r. Šiuo įsakymu, žemės sklypui Nr. 536-3 (300 kv.m. plote), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r. ir šiuo metu priklausančiam atsakovui E. L., buvo nustatytas servitutas (teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu), o žemės sklypui Nr. 536-8 (200 kv.m. plote) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r. ir šiuo metu priklausančiam atsakovams Sigitui ir R. S., buvo nustatytas servitutas (teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu). Servitutai yra įregistruoti ir galiojantys nuo 2003-10-19, tačiau, kaip tai matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo priedų (foto nuotraukų, situacijos schemos) jie yra užstatyti. Antstolis taip pat apžiūrėjęs žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatė, kad tarp situacijos schemoje pažymėtų sklypo posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 6 servitutinio kelio nėra, apžiūrėjęs atkarpą ties situacijos schemoje pažymėto sklypo posūkio taško Nr. 2, nustatė, kad ant žemės sklypo ribos, situacijos plane pažymėtos sutartiniu ženklu yra pastatyta metalinė tvora per visą žemės sklypo kraštinę, o prie tvoros yra pastatytas metalinio karkaso plastikinis šiltnamis ir medinis rąstinis ūkinis pastatas - pirtis su kubilu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ieškovai negali tinkamai naudotis servitutiniais keliais ir patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, vykdyti būsimus statybos darbus, tokiu būdu yra pažeidžiama jų teisė kaip viešpataujančiojo daikto savininkams naudotis kelio servitutu ir tuo pačiu tinkamai naudotis savo nuosavybės teise priklausančiais sklypais.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad vykdydami savo veiklą Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija rekomendavo (2004-10-21 posėdžio protokolas Nr. 1490) išduoti statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2004-10-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 787, pagal kurį statytojui leista statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Statybos leidime nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis suderinto projekto ir normatyvinių statybos reikalavimų. Mano, kad šis dokumentas yra teisėtas ir naikinti statybos leidimą Nr. 787 nėra pagrindo. Be to, nuo dokumentų išdavimo praėjo daugiau kaip 10 m., t.y. suėjo senaties terminai ir pareiškėjai praleido terminą sprendimams apskųsti. Atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo. Neaišku, kaip atsitiko, kad atsakovų pastatai atsirado kelio vietoje. Statyti statinius vietoje, kur numatytas kelias Vilniaus rajono savivaldybės administracija leidimo nedavė. Jeigu namas ir kiti pastatai buvo pastatyti laikantis statybos metu galiojusių teisės aktų, suderinto projekto, tai statyba yra teisėta. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, galimai statybos metu buvo padaryta pažeidimų ir yra savavališkos statybos požymiai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nevykdo privačių namų statybų priežiūros. Mano, kad ieškovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, nes administracija nuostolių realiai nepadarė. Mano, kad šiuo atveju nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės. Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų veikla yra teisėta, jie nepažeidė jokių įstatymų, neatliko jokių įstatymų draudžiamų veiksmų.

Ieškovai dublike į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsiliepimą nurodė, kad su juo iš dalies nesutinka. Nesutinka, jog išduotas leidimas yra teisėtas ir naikinti jo nėra jokio pagrindo, kad jie nepažeidė įstatymų ir neatliko jokių draudžiamų veiksmų. Leidimo išdavimo metu galiojusioje LR Statybos įstatymo redakcijoje, 23 str. 9 d. yra nurodyta, jog savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Taigi, remiantis šia įstatymine nuostata, darytina išvada, jog atsakovas išduodamas statybos leidimą, prieš tai neįvertino statinio projekto, kad ūkinis pastatas yra suprojektuotas ant servitutinio kelio, t. y. pažeidė įstatymų reikalavimus. Dėl senaties termino leidimui ginčyti nurodė, kad su ginčijamu aktu atsakovas susipažino (jis jam buvo įteiktas) tik 2015-07-09 iš VĮ Registrų centro gavus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r. kadastro/registro bylą. Tai, jog aktas buvo gautas 2015-07-09 patvirtina jame esantis VĮ Registrų centro antspaudas. Todėl terminas šiam individualiam aktui ginčyti nėra praleistas ir jis yra skaičiuotinas nuo įteikimo dienos, o ne nuo jo įregistravimo viešajame registre dienos.

A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad su reikalavimu panaikinti dalį 2008-03-03 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100) 11.75-157 dėl ūkinio pastato 2I1/p (toliau – Pripažinimo tinkamu naudoti aktas) nesutinka. Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-14 įsakymu Nr. 2.3-9973 sudaryta komisija, vadovaudamasi tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, priėmė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pastatytas ūkinis pastatas 2I1/p buvo pripažintas tinkamu naudoti vadovaujantis tuo metu galiojusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Ieškovai nepateikia leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinis pastatas 2I1/p pastatytas nukrypstant nuo statybą leidžiančių dokumentų, ar neatitinka projekto. Ieškovai nenurodė jokių nei procedūrinių, nei formalių teisės aktų reikalavimų pažeidimų priimant šį ginčijamą aktą. Todėl ieškinys Inspekcijos atžvilgiu yra nepagrįstas. Laikosi pozicijos, kad ginčijant Pripažinimo tinkamu naudoti aktą taikytinos administracinės teisės normos ir terminai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ginčijamas aktas 2008-03-14 buvo įregistruotas viešajame registre, kas laikoma šio akto viešu paskelbimu, ieškovai turėjo apie jį sužinoti registracijos dieną. Ieškinyje nėra nurodoma, kada ieškovai sužinojo apie skundžiamą aktą, nėra pateikiamos įrodymais patvirtintos priežastys, nulėmusios tokį ilgą delsimą kreiptis dėl administracinio akto panaikinimo. Ieškovai be kita ko nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, kad ieškovams turėtų būti taikomos kokios nors privilegijos, lengvatos ar išimtys skundo administraciniam terminui pateikimui. Mano, kad civilinė byla dalyje dėl Pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimo nutrauktina praleidus vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Kitose ieškinio dalyse spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovai dubliku į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimą su jame išdėstytais argumentais nesutiko. Ūkinis pastatas yra pastatytas servitutinio kelio dalyje. Tad akivaizdu, jog komisija tinkamai neįvykdė savo pareigų, t. y. pripažino tinkamu naudoti pastatą, kuris pastatytas ant servitutinio kelio, dėl ko šiai dienai yra susiklosčiusi tokia situacija. Statybos inspekcija aktą išdavė pažeisdama LR Statybos įstatymo 6 str. 4 p. nuostatas, kuriame yra nurodyta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Viena iš sąlygų - galimybė patekti į valstybinės reikšmės kelius bei gatves. Taip pat yra akivaizdžiai pažeistos LR CK 4.111-4.113 str., 4.119 str. nuostatos. Todėl akivaizdu, jog aktas dalyje dėl ūkinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti yra surašytas nepagrįstai ir neteisėtai.

A. E. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pasisako tik dėl to ieškinio reikalavimo, kuris yra pareikštas jo atžvilgiu, t.y. įpareigoti jį atlaisvinti servitutinį 300 kv. m. pločio kelią, pašalinant nuo servitutinio kelio metalinę tvorą, metalinio karkaso šiltnamį, nugriauti ūkinį pastatą ir netrukdyti naudotis servitutiniu keliu. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovai pastaruosius 10 metų savanoriškai nesinaudojo servitutinio kelio dalimi, kurią ieškiniu prašo atlaisvinti, todėl, remiantis CK 4.136 str. 1 d., yra pagrindas pripažinti, kad servitutas baigėsi suėjus senaties terminui. Didžioji 300 kv. m. Atsakovo sklype esančio servitutinio kelio dalis šiuo metu yra naudojama pagal tiesioginę paskirtį, t.y. kaip privažiavimo kelias į kaimynų (bet ne Ieškovų) namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir Ežero g. E. P., kad Atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), Antežerių k., Vilniaus r., Zujūnų sen. gyvena pastaruosius 10 metų ir nė karto nėra gavęs nei žodinio, nei raštiško Ieškovų kreipimosi naudotis jo sklype esančia servitutinio kelio dalimi, kurią ieškiniu prašoma atlaisvinti. Prašoma atlaisvinti servitutinio kelio dalis yra ne vienintelis kelias, kuriuo galima patogiai ir nekliudomai patekti į Ieškovų valdomus sklypus. Atsakovas mano, kad egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė Ieškovų viešpataujančius daiktus tinkamai naudoti be Atsakovo žemės sklype (tarnaujančiajame daikte) nustatyto kelio servituto dalies, kurią prašoma atlaisvinti, o tai yra pagrindas pripažinti servituto pabaigą išnykus jo būtinumui. Atsakovo žemės sklype esantis servitutinis kelias yra 300 kv. m. ploto, o servitutinio kelio dalies, kurią prašoma atlaisvinti, užstatymas objektais neviršija 5% viso servituto ploto. Ieškovai, prašydami atlaisvinti servitutinio kelio dalį, pažeidžia ne tik CK 4.113 str. 1 d. įtvirtintą pareigą tarnaujančiojo daikto savininkui sukelti kuo mažiau nepatogumų, bet ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Ieškovai prašo atlaisvinti servitutinio kelio dalį „nugriaunant ūkinį pastatą“, t.y. sunaikinant Atsakovui priklausantį turtą, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdami Atsakovo kaip ūkinio pastato ir tarnaujančio daikto savininko teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Ieškovai dubliku su atsakovo E. L. atsiliepimu nesutiko. Nurodė, kad priešingai nei atsakovas nurodo ieškovai servitutu nesinaudojome ne savanoriškai, o dėl esminių atsakovo sudarytų kliūčių (trukdymo) – aptvertos tvoros, pastatyto šiltnamio bei ūkinio pastato – pirties su kubilu. Tad tokiu atveju, kaip tai numato LR CK 4.136 str. 2 d., laikas, kurį nebuvo naudojamasi servituto suteikiamomis teisėmis dėl nenugalimos jėgos ar dėl tarnaujančiojo daikto savininko ar valdytojo trukdymo, į senaties terminą neįskaitomas. Kaip matyti iš byloje esančio registro išrašo, statybos atsakovo sklype buvo baigtos 2007 metais, tad laikytina kad laikas nuo 2007 m. į senaties terminą nėra įskaitomas ir jis nėra pasibaigęs. Atsakovo argumentas, jog neva ieškovai gali patekti į savo sklypus kitu keliu, negali būti pripažintas svarbiu argumentu pripažįstant servituto pasibaigimą, nes ši aplinkybė jau egzistavo servituto nustatymo metu. Priešingai nei atsakovas teigia ieškovų siekis yra ne patogiau privažiuoti prie savo sklypų, o siekis teisėtai privažiuoti prie savo sklypų teisėtai nustatytais, įregistruotais ir nenuginčytais servitutiniais keliais. Servitutas buvo nustatytas ir įregistruotas prieš statybos ir sklypo aptvėrimo darbus. Tad atsakovas žinodamas, jog yra nustatytas kelio servitutas ir vykdydamas statybos darbus turėjo būti atidus ir rūpestingas, privalėjo laikytis įstatymų reikalavimų ir nevykdyti statybos, sklypo aptvėrimo darbų servitutinio kelio dalyje. To nepaisydamas, jis turėjo įvertinti ir numatyti kilsiančias pasekmes. Atsakovo argumentas, jog užstatymas objektais neviršija 5 proc. nėra paremtas jokiais leistinais įrodymais. Pažymėjo, jog dėl nustatyto servituto atlygintinumo atsakovas savo teises turėtų ginti atskiroje byloje, ką ir pats pažymėjo savo atsiliepime ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovas E. L. triplike nurodė, kad ieškovai neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t.y. jie neturi subjektinės teisės reikalauti atlaisvinti servitutinį kelią (CK 4.124 str. 2 d.), todėl Ieškovų teisė į teisminę gynybą negali būti ginama, o ieškinys turi būti atmetamas kaip pareikštas netinkamų Ieškovų. Pateiktame dublike Ieškovai patys pripažįsta, kad mažiausiai nuo 2007 metų nesinaudojo prašomu atlaisvinti servitutiniu keliu. Tai savaime patvirtina Atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad prašoma atlaisvinti servitutinio kelio dalis yra ne vienintelis kelias, kuriuo galima patogiai ir nekliudomai patekti į Ieškovų valdomus žemės sklypus. Vadovaujantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tai, kad po daugelio metų Ieškovams pasidarė naudingiau ar patogiau naudotis prašoma atlaisvinti pertekline servitutinio kelio dalimi, nesudaro ir negali sudaryti pagrindo tenkinti Ieškovų reikalavimą. D. I. nurodo, kad statybos Atsakovo sklype buvo pradėtos 2004 metais, o baigtos 2007 metais, tad laikytina, kad laikas nuo 2007 metų, kuomet jie nesinaudojo servitutiniu keliu, į senaties terminą nėra įskaitomas. Kitaip tariant, Ieškovas privalo kelti kompensacijos dydžio klausimą šioje byloje. Tokio klausimo Ieškovams neiškėlus, šį klausimą teismas turėtų spręsti ex officio.

Atsakovė R. S. atsiliepime nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovų pateiktoje schemoje (ieškinio priedas Nr. 7), ties tašku Nr. 5 esanti Kelio atkarpa nei ieškovų, nei kitų asmenų, išskyrus atsakovę, niekada nebuvo naudojama (už Kelio yra tik nesuformuotos žemės teritorija), ši atkarpa ieškovams neturi jokios įtakos, jos naudojimas net teoriškai negalėtų pažeisti jokių ieškovų interesų. Ieškovų interesų pažeidimo nebuvimą patvirtina pačių ieškovų elgesys - Ūkinis pastatas užbaigtas statyti dar 2008 m., tačiau per 7 metus jis ieškovams niekada nekliudė, jokių pretenzijos dėl jo niekas, įskaitant ieškovus, nereiškė (ieškovai patys pripažįsta, kad pirmą pretenziją atsakovei R. S. pateikė tik 2015 m. balandžio mėnesį). Š. K. dalies servituto poreikis yra visiškai ir jau seniai išnykęs - servitutas turėtų būti panaikintas CK 4.130 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Apie prašomą panaikinti Statybos leidimą ieškovai sužinojo vėliausiai tada, kai buvo pradėtos statybas, o statybos užbaigimas ir Ūkinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti faktas išviešintas dar 2008 m. kovo 18 d., kai Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu viešame Nekilnojamojo turto registre buvo registruota atsakovės R. S. nuosavybės teisė į Ūkinį pastatą. Taigi, Ieškovai yra praleidę 1 mėnesio terminą tiek 2004 m. išduoto Statybos leidimo, tiek 2008 m. Pripažinimo tinkamu naudotis akto apskundimui ir ginčijimui. Įsakyme, kuriuo ieškovai grindžia savo ieškinio reikalavimus, nenurodyta, kad nustatomas neatlygintinis servitutas, taigi servitutas yra atlygintinis, todėl ieškovai šioje byloje šį klausimą taip pat turėtų kelti.

Ieškovai dublike į R. S. atsiliepimą nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl augalų ir statinių, jokios esminės reikšmės neturi. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog A. ir D. P. sklypas nenaudojamas, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir jokiu būdu nepateisina savavališkai užimto servituto dalies. Taip pat šioje byloje nėra sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Servitutas jau yra nustatytas administraciniu aktu, jis yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl tiek ieškovai, tiek kiti asmenys turi teisę netrukdomai juo naudotis, tad visos kliūtys naudotis servitutu turėtu būti panaikintos. Ūkinio pastato, komunikacijų, tvoros buvimas mūsų, kaip servituto teisių turėtojų, teisių naudotis servitutu nepaneigia, o tik jas pažeidžia. Taip pat visiškai nesutinka su atsakovės argumentu, jog kaip matyti iš pateiktos schemos (ieškinio priedas Nr. 7) ties tašku Nr. 5 esanti kelio atkarpa nei ieškovų, nei kitų asmenų niekada nebuvo naudojama. Tai, ar ta atkarpa yra naudojama, ar ne jokios reikšmės neturi, tai nėra pateisinama priežastis elgtis savavališkai, ir įstatymiškai nustatytame, įregistruotame ir nenuginčytame servitute sodinti medžius, krūmus ar vykdyti statybos darbus. Visos kliūtys nuo servituto turi būti panaikintos.

Atsakovė R. S. triplike nurodė, kad atsakovės Sklypas registruotas tarnaujančiu daiktu, tačiau tam, kad servituto pagrindu ieškovai galėtų reikšti reikalavimus atsakovei, ieškovų sklypai turėtų būti registruoti viešpataujančiais daiktais. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, esą 2003 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.4892-41 servituto teisė suteikta neapibrėžtam asmenų ratui. Ieškovai patys teigia, kad viešasis interesas šiuo atveju nėra pažeistas, nors servituto nustatymo metu administraciniais aktais servitutai buvo nustatomi būtent visuomenės - viešajam interesui tenkinti. Iš į bylą pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad pravažiavimui automobiliu esamas kelias yra visiškai pakankamas. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovų elgesys - akivaizdu, kad ieškovai būtų jau seniai pareiškę pretenzijas, jeigu jiems būtinas kelias nebūtų pravažiuojamas. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, esą Kelio pakankamumas turėtų būti vertinamas pagal tai, ar jis pakankamas didelių gabaritų mašinoms. Kelias eina per gyvenamąsias teritorijas, didelių gabaritų mašinų eismas juo nebuvo numatytas ar planuotas. Ieškovai nepagrįstai teigia, esą faktinis Kelio naudojimas, aplinkybė, kad ieškovai D. ir A. P. savo sklypu nesinaudoja, jokių statybų jame nevykdo (o pagal į bylą pateiktus duomenis (NTR išrašą) leidimas statybai jų sklype net yra pasibaigęs) neturi įtakos vertinant servituto reikalingumą. Tokia ieškovų nuomonė iš esmės prieštarauja tiek CK, tiek teismų praktikoje suformuotai nuostatai, kad tarnaujančio daikto nuosavybės teises varžantis servitutas nustatomas tik esant būtinybei, negalint kitu būti naudotis viešpataujančiu daiktu (ieškovai šiuo atveju pagal viešo registro duomenis net nėra viešpataujančių daiktų savininkais). 2003 m., dar tik planuojant teritoriją, nustatyto servituto reikalingumas negali būti vertinamas formaliai, o tik atsižvelgiant į šiuo metu esantį faktinį naudojimą ir realius sklypų savininkų poreikius. Ieškovai reiškia reikalavimus dėl servituto dalies, su ieškiniu pateiktoje schemoje (ieškinio priedas Nr.7, toliau - Schema) pažymėtos tašku Nr.5 ir einančios į pietvakarius. Ieškovai net neneigia, kad nei jie, nei kiti asmenys, išskyrus atsakovę, minėta servituto dalimi nesinaudoja. Akivaizdu, kad ši servituto dalis niekada nebuvo nei planuota naudoti, nei naudojama patekimui į ieškovų sklypus, ji veda net į priešingą pusę nei yra ieškovų sklypai. Todėl ieškovai neturi net teorinio intereso, o kartu ir reikalavimo teisės dėl šios servituto dalies. Minėta servituto dalis (nuo taško Nr.5 į pietvakarius) baigiasi atsakovės Sklype. Už atsakovės Sklypo yra kitas sklypas be jokių pastatų, kuriam net nesuteiktas adresas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kadastro žemėlapio ištraukos akivaizdu, kad šiam sklypui privažiavimas iš atsakovės Sklypo nėra reikalingas - iš kitos (vakarinės) minėto sklypo pusės, šalia visos vakarinės sklypo ribos eina plane pažymėtas kelias. Pažymėjo, kad ant ieškovų pateikto Akto (ieškinio priedas Nr.18) kopijos esanti tvirtinimo data - 2008 m. kovo 14 d., tikėtina, būtent tada ieškovai ir gavo Akto kopiją. Be to, ieškovai pateikė 2015 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą (ieškinio priedas Nr. 14), atspausdintą P. B., apie atsakovės Sklypą ir jame esančius pastatus. Išraše nurodoma, kad nuosavybės teisė į ieškovų reikalaujamą nugriauti ūkinį pastatą įregistruota Akto pagrindu nuo 2008 m. kovo 18 d. Taigi, vėliausiai apie Aktą ieškovų atstovas sužinojo 2015 m. balandžio 17 d., tačiau tai nereiškia, kad tik tada apie Aktą sužinojo ir ieškovai - tikėtina, kad jiems apie Aktą tapo žinoma gerokai anksčiau - dar 2008 m. kovo 14 d. (kai išduota Akto kopija) arba 2008 m. kovo 18 d. (kai aktas įregistruotas viešame registre). Apie prašomą panaikinti Statybos leidimą ieškovai sužinojo/ pamatė tada, kai buvo pradėtos statybos - 2004 m. Byloje nustačius servituto teisės turėtojus, iš jų turėtų būti priteista kompensacija už atsakovės nuosavybės teisių ribojimą.

A. S. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Atsakovui priklauso ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., Antežerių k., taip pat ½ žemės sklype esančio ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2003 m. spalio 6 d. apskrities viršininko įsakymu mūsų sklype be koordinačių nustatytas servitutas pravažiavimui. Pažymėjo, kad pravažiavimas nėra užtvertas, visi juo pravažiuoja, kelio plotis toks jau daug metų, gyventojai reikiamą kelio plotį nusistatė patys juo važinėdami, o platesnis kelias privažiavimui iki individualių namų nėra būtinas. Ieškovai nori toje vietoje, kur yra atsakovų tvorą, važinėti, tačiau šalia tvoros yra elektros kabeliai ir dujų vamzdynai, tokiu atveju juos reikėtų perkelti, o šis perkėlimas būtų labai brangus, o jo neatlikus, nebūtų saugu važinėti per šiuos vamzdynus. Patys ieškovai žino, kad ūkinis pastatas pastatytas su visų institucijų leidimais ir joms priduotas - niekas daugiau negu 7 metus po jo statybos užbaigimo dėl to neturėjo jokių pretenzijų. Šis reikalavimas yra šantažas. Pastatas ieškovams nekliudo, nes yra net kitoje pusėje negu pravažiavimas link ieškovų. Ta sklypo dalimi, kur yra pastatas, niekas nesinaudoja, nevažinėja ir nevaikšto, todėl šioje vietoje servitutas net nereikalingas. D. ir A. P. savo sklypą yra visiškai apleidę, nieko jame nestato ir netvarko, net žolės nepjauna, vietoje, kur turėtų būti įvažiavimas į sklypą, ilgą laiką stovi didžiulė smėlio krūva, ieškovai nori tarpmiestinio pločio kelio nedidelėje gyvenvietėje, į kurią net neatvažiuoja.

Ieškovai dubliku į S. S. atsiliepimą nurodė, kad su atsakovo pateiktu atsiliepimu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai iš esmės atkartoja kitų atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, dėl ko jie jau yra pasisakę kituose procesiniuose dokumentuose. Mano, kad atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija yra nepagrįsta ir ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas adv. P. B. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2003-06-11 sprendimu Nr. T3-158 patvirtinta detalusis planas, kuriuo buvo vienas 2,12 ha sklypas padalintas į 10 mažesnių sklypų. Tame detaliame plane taip pat buvo numatyti servitutai. Remiantis šiuo spendimu Vilniaus apskrities viršininkas 2003-10-06 priėmė įsakymą Nr. 4892-41, kuriuo pagal detalų planų patvirtino tuos 10 žemės sklypų ir juose nustatė servitutus 4.1 punkte. Aktualus šioje byloje servitutas Nr. 536-3 300 kv.m. ploto sklype Nr. 536-3. Šis sklypas vėliau buvo įregistruotas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., kuris pagal NTR šiuo metu priklauso E. L. ir šis servitutas šiai dienai yra išlikęs. Servitutas šiuo metu galiojantis, tačiau yra užimtas. Atsakovas šiame sklype pastatė statinį, taip pat užtvėręs. Antstolis konstatavo, kad servitutinio kelio natūroje nėra. Kliūtis sudarė atsakovas L., todėl jis turėtų pašalinti jas. Kelias eina kampu, susideda iš dviejų dalių. Ilgis 75,64 m, plotis 4 m. Tvora ties 2 ir 6 tašku nukerta servitutinį kelią. Tvora iki metro užeina ant servitutinio kelio. Su gaisrine pravažiuoti negalima. Kiek užima pastatai negalėjo matininkas išmatuoti, nes užtverta tvora, iki 2 metrų. Nežino ar kubilą ir šiltnamį galima patraukti. Ūkinis pastatas niekur neregistruotas. Antstolis pavadino pirtimi, nes matė kubilą. Šiltnamis plane pateiktame teismui nepažymėtas, tačiau jis matosi fotonuotraukose Nr. 7 ir 8. Servitutas nustatytas visiems asmenims. Ginčas kyla dėl pirties ir kubilo. LAT yra pasisakęs, kad kiekviena šalys turi būti aktyvios ir įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovas pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Į vietą buvo nuvykęs netik antstolis, bet ir geodezistas. Iš schemos matyti, kad pastatas užima pusę servitutinio kelio, tačiau atsakovai kitų įrodymų neteikia, tik teikia samprotavimus ir pamąstymus, kad ieškovai pateikė nepakankamai įrodymų. Neprieštarautų, kad statinys būtų ne nugriautas, o patrauktas. Sprendime galėtų būti „nugriauti arba patraukti nuo servitutinio kelio“.

Atsakovo E. L. atstovė adv. L. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pirtis ir šiltnamis iš tiesų trukdo naudotis servitutiniu keliu. Ieškovas spėja, kad 4 metrų pločio reikia pravažiuoti gaisrinei, tačiau neginčija, kad kitomis transporto priemonėmis pravažiuoti galima. Didžiausių gabaritų pagal STR transporto priemonė užima 3,05 m. Ieškovas neįrodė, kad pirtis užima 2 metrus servitutinio kelio. Toje vietoje, kur yra pirtis, servitutinis kelias susiaurėja iki 3,5 metrų. Fiziškai šis servitutinis kelias neveda į ieškovų žemės sklypus. Ieškovai daugiau nei 10 metų nesinaudojo servitutiniu keliu. Visą tą laikotarpį į savo sklypus patekdavo kita žemės sklypų kraštine. Nugriovus pirtį atsakovo teisės būtų pažeistos ir padaryta žala, nes ieškovai neįrodė, kad pirtis susiaurina servitutinį kelią tiek, kad negalima pravažiuoti. Patenkinus ieškovų reikalavimą nebūtų užtikrinta pusiausvyra. Šiltnamis stovi ant servitutinio kelio. Jį patraukti galima. Jo nepatraukė, nes niekas keliu nesinaudoja. Nežino, ar pastatą galima patraukti. Pastatas užima 0,5 m kelio. Servitutas buvo numatytas tuomet, kai sklypas buvo dalinamas į atskirtus sklypus ir buvo tik teoriškai paskaičiuota kaip vyks važinėjimas. Nustatyto servituto dydžio neginčija. Tvora tarp taškų 2 ir 6 užtveria servitutinį kelią. Esant tvorai servitutiniu keliu naudotis negalima. Negali pasakyti kiek konkrečiai tvora užima servitutinio kelio. Į bylą neteikė įrodymų, nes mano, kad ieškovai turi pagrįsti savo reikalavimus. Savo poziciją grindžia paaiškinimais. Kubilas ir pirtis stovi šalia vienas kito, todėl sakydama, kad toje kelio dalyje yra susiaurėjimas iki 3,5 m, turėjo omenyje, kad šie objektai kartu susiaurina kelią iki 3,5 m. Ieškovo pareiga įrodyti, kad kelias susiaurėjęs tiek, kad transporto priemonės negali pravažiuoti. Tik spėjama, kad gaisrinė negali pravažiuoti. Mano, kad kelio susiaurėjimas gali būti, jei tai netrukdo pravažiuoti. Kelio susiaurėjimo dydis ypač svarbus šioje dalyje.

Atsakovės R. S. atstovė adv. p. L. G. nurodė, kad ieškovai neturi servituto teisės, todėl neturi ir reikalavimo teisės. Nei vienas iš jų nėra registruotas viešpataujančio daikto savininku. Kitu atveju būtų pernelyg išplėstas ratas ir nebūtų aišku, kas turėtų servituto pareigas. Asmuo, kurio naudai nustatomas servitutas, turi būti registruojamas. Tokios registracijos nemato. Be to, servitutas 10 metų nebuvo naudojamas. Buvo nustatytas 2003 metais jeigu reikėtų.

A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovė I. M. nurodė, kad nagrinėjamoje dalyje nėra reiškiama atskirų reikalavimų inspekcijai, todėl prašo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas J. Viduto nurodė, kad ieškovai priekaištų savivaldybės administracijai neturi. Servitutas nustatytas, nepanaikintas ,todėl galiojantis. Servitutas nustatytas preliminariai. Nėra jokių riboženklių, kiek tas kelias užima. Antstolis nėra žemėtvarkos specialistas. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teismas tenkino atsakovės R. S. prašymą sustabdyti byla iš dalies ir nutarė stabdyti nagrinėjamą bylą pagal ieškinio 2 ir 3 punktus (dėl įpareigojimo atsakovus Sigitą ir R. S. atlaisvinti servitutinį 200 kv. m. pločio kelią, nustatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)., Antežerių k., Vilniaus r., pašalinant nuo servitutinio kelio medinę tvorą, medžius, nugriauti ūkinį pastatą 2J1p ir netrukdyti naudotis servitutiniu keliu bei reikalavimo panaikinti 2004-10-26 statybos leidimą Nr. 787, dalyje kurioje buvo leista statyti ūkinį pastatą, bei 2008-03-03 pripažinimo tinkamu naudotis aktą Nr. (100)-11.75-157 dalyje dėl ūkinio pastato 2J1/p pripažinimo tinkamu naudoti), kol nebus išnagrinėta Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-5201-723/2015. Atsižvelgiant į nurodytą, byloje priimtinas dalinis sprendimas.

CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str.1d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą ((duomenys neskelbtini) str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.Tai reiškia,kad atsakovų argumentas,kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio neturi pagrindo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 11 d. sprendimu „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini).), esančio Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka“ nuspręsta patvirtinti 2.1223 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini).) paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (privačioms namų valdoms išdėstyti) ir padalijimo į 10 sklypų detalųjį planą bendrąją tvarką. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 „D. J. K., J. J., V. Š. ir R. U. privačios žemės sklypo ploto patikslinimo, padalijimo projekto patvirtinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio Antežerių k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., padalijimo į dešimt sklypų projektas, tame tarpe į žemės sklypą Nr. 536-3 (1151 m²), žemės sklypą Nr. 536-5 (1203 m²), žemės sklypą Nr. 536-6 (1203 m²), žemės sklypą Nr. 536-7 (1654 m²), žemės sklypą Nr. 536-8 (1440 m²) (įsakymo 2.1.3., 2.1.5., 2.1.6., 2.1.7., 2.1.8. punktai). Šio įsakymo 4.1. punktu taip pat nustatyti servitutai: teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti, ginti gyvulius keliu žemės sklype Nr. 536-3 – 300 m² plote, Nr. 536-5 – 300 m² plote, Nr. 536-7 – 350 m² plote, Nr. 536-8 – 200 m² plote.

Ieškovai A. P. ir D. P. įsigijo žemės sklypą Nr. 536-6, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Antežerių k., (duomenys neskelbtini).; ieškovės Ž. S. ir B. B. po ½ dalį įsigijo žemės sklypą Nr. 536-7, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Antežerių k., (duomenys neskelbtini).; atsakovas E. L. – žemės sklypą Nr. 536-3, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Antežerių k., Ežero g. 2A; atsakovai S. S. ir R. S. – žemės sklypą Nr. 536-8, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantį Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Antežerių k., Ežero g. K. K. matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 nustatyti ir aukščiau išvardinti servitutai nuo 2003-10-19 yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t.y. žemės sklypui Nr. 536-3, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). priklausančiam atsakovui E. L., servitutas 0,30 ha plote, o žemės sklypui Nr. 536-8, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., priklausančiam atsakovams S. S. ir R. S. 0,20 ha plote.

Atsakovai nesikreipė į teismą dėl servituto pakeitimo arba pripažinimo negaliojančiu.A. L. argumentai dėl to,kad servitutas yra pasibaigęs nesudaro pagrindo laikyti,kad neformaliai servitutas pasibaigė.Todėl negali būti kitaip,kaip,kad ginčo servitutas yra šiai dienai galiojantis.

Servitutas – tai daiktinė teisė, kurio esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančio daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos A. T. 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas(CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų.Servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibūdinama žemės sklypo sąvoką, nurodant, kad žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. P. Ž. 23 straipsnio 9 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikinamas (jo galiojimas pasibaigia) apskrities viršininko (atsakovo) administraciniu sprendimu, kai tokiam sprendimui priimti yra CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai. Tai reiškia, kad, šio klausimo sprendimas administravimo subjektui nebuvo pateiktas. Nagrinėjamajai situacijai yra aktualus,bet netaikytinas CK 4.135 straipsnis, nes savo atsikirtimų pagrindą netenkinti ieškiniui atsakovas grindžia aplinkybe, kad šio servituto būtinumas yra išnykęs.Tačiau tarp šalių susitarimo nebuvo ir net nebuvo ginčo teisme pagal minėtus ieškinio reikalavimus dėl šių straipsnių taikymo ginčui tarp šalių spręsti.Todėl atsakovo argumentai tuo pagrindu netenkinti ieškinio yra atmestini.

Ginčo šalys,įsigydamos žemės sklypus matė nuosavybės ribojimus,nustatytus servitutinius kelius ir iki teisminio nagrinėjimo neprieštaravo esamai situacijai,t.y.atsakovas E. L. turėjo pareigą užtikrinti servitutinio kelio egzistavimą nuo pat savo sklypo įsigyjimo pradžių.

Ieškovai pagrįsdami savo reikalavimus į bylą pateikė antstolio G. P. 2015 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-19/15/07, kuriame užfiksuota, jog faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas dalyvaujant IĮ ,,M. T.“ matininkui T. K., o apžiūros objektas buvo žemės sklypuose Ežero g., Antežerių k., Vilniaus r., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). ir kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)., esantis nustatytas servitutinis kelias. Konstatuojant faktines aplinkybes apžiūrėjus žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., antstolis nustatė, kad tarp situacijos schemoje pažymėtų posūkių taškų Nr. 2 ir Nr. 6 servitutinio kelio nėra. Ant žemės sklypo ribos, situacijos plane pažymėtos sutartiniu ženklu, yra pastatyta metalinė tvora, per visą žemės sklypo kraštinę. Prie tvoros yra pastatytas metalinio karkaso plastikinis šiltnamis ir medinis rąstinis ūkinis pastatas – pirtis su kubilu (fotonuotraukos Nr. 7-10). Taip pat pažymėta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu nustatyti, kokią dalį servitutinio kelio užima ant jo esantys statiniai, galimybės nėra, kadangi apžiūrėti sklypai yra užtverti tvoromis ir be šeimininkų sutikimo įeiti į sklypą bei išmatuoti pastatų plotą neįmanoma.

Teismas mato,kad ieškovas nepateikė realių įrodymų į bylą kiek metrais nustatytas servitutinio kelio sumažėjimas dėl pirties ir kubilo pastatymo.Tuo pačiu atsakovas taip pat nepateikė įrodymų,kad pirtis su kubilu neužima servitutinio kelio tiek mažai,kad tai netrukdytų naudotis servitutiniu keliu(atstovė nurodė,kad užima tik 0,5 metro,bet pagrįsti to negalėjo).Tačiau visa tai rodo realią situaciją šiai dienai,kai yra nustatytas apie 4 metrų pločio kelio servitutas,kuriuo ieškovas nesinaudojo(tai patvirtina ir paties ieškovo pateiktos fotonuotraukos).Taip pat yra byloje įrodyta,kad tvora ir šiltnamis yra servitutiniame kelyje.Tai neginčija ir atsakovas.

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Lietuvos A. T. nutartyse (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.) formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Lietuvos A. T. 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009). Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, nes žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė funkcija. Vadinasi, teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant savininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota.Kita vertus, nuosavybės teisės ribojimas reikalauja savininkų bendradarbiavimo nereikalingiems ginčams išvengti. Tai reiškia, kad naudojimosi žeme teisė turi būti pagrįsta bendradarbiavimo principu, žemės sklypų savininkai turi naudotis žeme jiems patogiu būdu, kiekvieno savininko teisė naudotis žemės sklypu negali paneigti ar pažeisti kito savininko tokios pat teisės. Dėl to byloje keliamo klausimo dėl ieškovo pažeistų teisių, teisingas išnagrinėjamas saistomas pirmiau nurodytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,teismas konstatuoja,kad ieškovo ieškinys dėl reikalavimo atlaisvinti atsakovui kelio servitutą iš esmės įrodytas ir pagrįstas(CK 4.98str.,4.117-4.121str.),nes ieškovas yra atsakovo gretimo sklypo savininkas,o atsakovas savo veiksmais pažeidė ieškovo teises esant galiojančiam servitutui-galimybę juo naudotis,nes to šiai dienai padaryti negalima dėl kelyje esamos tvoros ir šiltnamio(CK 4.98 str.).Iš esmės atskovas pats sau prieštarauja,nes nurodo,kad kaimynai naudojasi servitutiniu keliu.

Servituto, nustatyto Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 turinys – servituto suteikiamų teisių apimtis yra apibrėžti(nustatytas neatlygintinas servitutas),bet neaiškus kelio plotis ginčo vietoje.Todėl teismas ex officio nenagrinėja nustatyto kelio servituto atlygintinumo.

CK 4.117 straipsnyje nustatytos trys kelio servituto rūšys. Jų turinys yra atskleistas CK 4.118, 4.119 ir 4.120 straipsniuose. Kelio servituto suteikiamų teisių apimtis neginčijamai nenurodyta,nes nurodytas tik projektuojamas kelias su jo vieta,nenurodant kelio pločio visa kelio atkarpa. CK 4.112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Taikant šią normą būtina nustatyti viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikius.Ieškovas ieškinyje teigė,kad jam būtinas 4 metrų pločio kelias,nes būtinas ir gaisrinių automobilių privalžiavimas prie sklypo.Automobiliai,kurie naudojami gaisrui gesinti yra gaminami standartinių vilkikų pagrindu,kurių gabaritinis plotis yra 2,50 metro.Tačiau ieškovas neįrodinėjo 4 metrų kelio pločio pagrįstumo,o tik rėmėsi CK 4.119 str.2d. pagrindu.Net ir šiuo atveju matematiškai maksimalus kelio plotis būtu 3,94 metro.Taip pat teismas negalėjo nematyti,kad ieškovai į savo sklypą iki šiol patekdavo kitu keliu. Be to, ir esant reikalavimui, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr.1278 „Dėl servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos patvirtinimo“ neįtvirtinta galimybė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatyti servituto turinį.Teismas skaito,kad teisingiausia šiuo atveju servituto kelio plotį laikyti mažesniu už matematinės išraiškos dydį(3.94 metro plotį),nes servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.Poreikio ieškovui taikyti maksimalų kelio plotį nėra ir jis net neįrodinėjamas(iš esmės jis preziumuojamas). Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka dėl servituto turinio nustatymo nesikreipė. Todėl teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant savininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota.Esamoje situacijoje realiai gali egzistuoti situacija,kai pirtis gali būti formaliai servituto kelyje,bet likusios kelio pločio dalies pakanka kelio pločio saugiam pravažiavimui.Kubilas yra kilnojamas daiktas,todėl jis gali būti patrauktas tokiu pat kelio pločio atstumu,kaip ir likęs pirties atstumus iki sklypo ribos,kas yra tarnaujančio daikto(atsakovo)interesų apsauga.Kiti daiktai-tvora ir šiltnamis taip pat yra kilnojami daiktai ir jie be didelės žalos turi būti perkeliami taip,kad kelio plotis būtų pakankamas pravažiuoti ne tik lengvajam automobiliui(gabaritinis plotis nuo 1,47m iki 1,90 m-limuzinas),bet ir 2,50 metrų pločio krovininiam automobiliui.Tokiu atveju teismas mato,kad atsakovas gali užtikrtinti ieškovui galimybę važiuoti nuo 3 iki 3,5 metrų pločio servitutiniu keliu ūkinio pastato-pirties ir kubilo vietoje ir perkelti tvorą ir šiltnamį iš servitutinio kelio,kas užtikrins abiejų šalių interesų apsaugą dabartiniu metu ir užkirs kelią ginčamas ateityje(CK 1.5 str.).terminas nustatomas 40 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos,kas būtų protinga.

Dėl leidimo statyti panaikinimo

Atsakovai prašė taikyti senaties terminą. Teismas nesutinka su atsakovo argumanetais,kad terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2008-03-14,nes ieškovai,kaip eiliniai piliečiai neturėjo prieigos prie norminio akto turinio.Prašymas netenkinamas,nes ieškovai pagrindė,kad apie pažeistą teisę skųsti aktus sužinojo tik 2015 metų liepos mėnesį ir tik tuo metu galėjo juos įvertinti(CK 1.125 str., Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 d.).

Ieškovas siekia panaikinti atsakovui suteiktą leidimą statyti ūkinį pastatą 2J1/p,bei jo pripažinimo tinkamu naudoti aktą todėl.kad šis pastatas-pirtis yra servitutinio kelio ribose.

Teismas aukščiau aptarė esamą realią situaciją.Formalioji pusė,kai atsakovui 2004 metais buvo suteiktas leidimas statyti ginčo pastatą,nebuvo pažeista.To ieškovas neįrodinėjo((duomenys neskelbtini) str.).Tai reiškia,kad Vilniaus savivaldybės administracijos kaltės dėl galimai netinkamoje vietoje pastatytos pirties neįrodytas.Iš esmės prašymas šioje bylos dalyje sietinas su formaliu pirties dalies buvimu servitutiniame kelyje.Ieškovas neįrodė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kaltės dėl ginčo pastato statybos akto surašymo,nes aktas konstatuoja pastatą,kaip tinkamai pastatytą,bet neparodo,kad institucija atsakinga už atsakovo veiksmus dėl ginčo servitutinio kelio((duomenys neskelbtini).). Teismas mato,kad servitutinio kelio pločio sumažinimas toje vietoje ne tik nepažeis ieškovų interesų,bet ir paliks esamą situaciją be pasekmių atsakovui,kas yra protinga,teisinga ir sąžininga(CK 1.5 str.).Todėl tenkinti 2-ą ieškovo reikalavimą šioje ieškinio dalyje nėra pagrįsta ir šis reikalavimas atmestinas.

Ieškovai už pareikštą ieškinį sumokėjo 123,00 Eur žyminį mokestį (mokėtojas D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (2x41 euro žyminio mokesčio dalies už dalinį sprendimą), taip pat turėjo 80,00 Eur išlaidų antstoliui dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, 400,00 Eur matininkui dėl schemos sudarymo, 1200 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų.

Pirmas reikalavimas patenkintas iš dalies,o antras netenkinamas.Teismas laiko,kad patenkinta 40 procentų dalinio ieškinio reikalavimo,kas sudaro 704,80 euro ir priteistina iš atsakovo E. L.(CPK 88,93str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 10,90 Eur.4,36 eurai priteistini iš ieškovų solidariai valstybės naudai. 6,54 eur iš atsakovo E. L. valstybės naudai (CPK 96str.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,178,185,259 – 269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

A. E. L.(a.k(duomenys neskelbtini)įpareigojamas pašalinti kliūtis(tvorą ir šiltnamį nuo savo sklypo dalies) naudotis ieškovams A. P. (a.k(duomenys neskelbtini)D. P. (a.k(duomenys neskelbtini)Ž. S. (a.k(duomenys neskelbtini)B. B. (a.k(duomenys neskelbtini) servitutiniu keliu,einančiu per jo sklypą,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini)., Antežerių k., Vilniaus r., bei sudaryti galimybę naudotis servitutiniu keliu nuo 3,0 iki 3,50 metrų plotyje ties ūkinio pastato-pirties(2I1/p) ir kubilo buvimo vieta pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4892-41 įregistruotą kelio servitutą per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš E. L. (a.k(duomenys neskelbtini) 704,80 eurų(septynis šimtus keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. P. (a.k(duomenys neskelbtini)D. P. (a.k(duomenys neskelbtini)Ž. S. (a.k(duomenys neskelbtini)B. B. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai ir

Priteisti iš E. L. (a.k(duomenys neskelbtini) 6,54 euro Eur pašto išlaidų valstybei(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovų A. P. (a.k(duomenys neskelbtini)D. P. (a.k(duomenys neskelbtini)Ž. S. (a.k(duomenys neskelbtini)B. B. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 4,54 euro Eur pašto išlaidų valstybei(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.