Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Trakų energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Prienų butų ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, antstolė I. B., antstolis S. V., antstolė A. K., antstolė D. K., antstolė D. M., G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.

Tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, jo pagrindinių turtinių interesų vieta turi būti Lietuvos Respublikoje (FABĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir šio asmens turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti nustatyta, jog skolų suma viršija 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo kreditoriai, kuriems mokėjimo terminai yra suėję: UAB „GelvoraSergel“ (skola – 2 496,27 Eur ir 6 proc. palūkanos); UAB „Prienų vandenys“ (skola – 326,55 Eur ir 116,25 Eur palūkanos); UAB „Intrum Lietuva“ (skola – 910,10 Eur ir 56,46 Eur o palūkanų); UAB „Trakų energija“ (skola – 11 511,16 Eur); UAB „Prienų butų ūkis“ (skola – 575,93 Eur); Valstybinė mokesčių inspekcija (skola – 60,00 Eur); UAB B2Kapital (skola – 44 965,34 Eur ir 9 023,08 Eur palūkanų; antstolė I. B. (skola – 416,65 Eur); antstolis S. V. (skola – 130,38 Eur); antstolė A. K. (skola – 577,70 Eur); antstolė D. K. (skola – 2 185,10 Eur). Pareiškėjo bendra pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 73 350,97 Eur (2 496,27 Eur + 326,55 Eur + 910,10 Eur + 2 367,46 Eur + 9143,70 Eur + 575,93 Eur + 60,00 Eur +44 965,34 Eur +9 023,08 Eur +416,65 Eur + 130,38 Eur + 57,70 Eur + 2 185,10 Eur), iš kurių didžioji dalis, t. y. 53 988,42 Eur skola yra pareiškėjo, kaip solidaraus skolininko, įsiskolinimas kreditoriui UAB „B2Kapital“, kuris yra pradinės pareiškėjo kreditorės AB DnB NORD banko reikalavimo teisių į pareiškėjo V. Ž. skolą pagal (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmėjas. Pareiškėjo skola pradinei kreditorei AB DnB NORD banko yra atsiradusi (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis pradinė kreditorė suteikė V. Ž. ir jo buvusiai sutuoktinei G. Ž. 92 000 Lt (26 645,04 Eur) kreditą, pagrindu. Atsiradus pradelstiems finansiniams įsipareigojimams, kreditorė AB DnB NORD bankas (duomenys neskelbtini) inicijavo vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą. (duomenys neskelbtini) V. Ž. skola Bankui sudarė 91 468,71 Lt (26 491,17 Eur) negrąžinto kredito, 2 068,70 Lt (599,14 Eur) nesumokėtų palūkanų ir 72,93 Lt (21,12 Eur) nesumokėtų delspinigių, t. y. iš viso 93 610,06 Lt (27 111,35 Eur). Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, antstolei pardavus minėtą įkeistą nekilnojamąjį turtą, skola nebuvo visiškai padengta, aktualiuoju momentu sudaro 53 988,42 Eur.

Byloje taip pat nustatyta, jog per paskutinius trejus metus pareiškėjo vardu nekilnojamojo turto, transporto priemonių nebuvo registruota, pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, pareiškėjas nurodo turintis 189,00 Eur vertės kilnojamojo turto, pareiškėjo vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje kreipimosi į teismą metu buvo 353,63 Eur santaupų. Iš pateiktos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymos Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas V. Ž. vykdo individualią veiklą (statybos paslaugos). Nurodoma, kad jo gautinos kintamojo pobūdžio pajamos sudaro apie 540,00-635,00 Eur/mėn. Be to, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, kas mėnesį pareiškėjas, parduodamas metalo laužą, papildomai gauna ir kito pobūdžio kintamąsias pajamas, pvz.: 2023 m. sausio mėn. už parduotą metalą pareiškėjas gavo 719,40 Eur, 2023 m. vasario mėn. už parduotą metalą gavo 1 158,26 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 342,82 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad jo numatomos ateityje gauti faktinės pajamos galimai išliks tokios pačios, kaip ir gautinos šiuo metu, t. y. apie 1 310,00 Eur/mėn (vidutiniškai: 570,00 Eur/mėn. iš statybų paslaugų individualios veiklos ir 740,00 Eur/mėn iš metalo laužo pardavimų). Esant šioms aplinkybėms, įvertinus skolinių įsipareigojimų dydį, kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santykį, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemokus FABĮ prasme.

Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas gali būti pripažintas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu, tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės aiškinimo ir taikymo klausimu yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo sąžiningumą aktualus laikotarpis yra nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. (priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo).

Minėta, remiantis su pareiškimu pateikta Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas V. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (statybos paslaugos). Iš su pareiškimu pateiktų pareiškėjo pajamų deklaracijų, sudarytų sandorių sąrašo, sandorių sudarymą patvirtinančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. deklaravo uždirbęs 200,00 Eur pajamų, 2021 m. deklaravo 250,00 Eur pajamų, 2022 metais – 7 255,84 Eur pajamų. Pareiškėjas nurodo, kad 2023 metais jo gautinos kintamojo pobūdžio pajamos sudaro yra apie 540,00-635, 00 Eur/mėn. (priedas Nr.6-8). Pareiškėjas nurodo ir iš pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2023 metais kas mėnesį pareiškėjas, parduodamas metalo laužą, papildomai gauna ir kito pobūdžio kintamąsias pajamas, pvz.: 2023 m. sausio mėn. už parduotą metalą pareiškėjas gavo 719,40 Eur, 2023 m. vasario mėn. už parduotą metalą gavo 1 158,26 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 342,82 Eur (priedas Nr.18). Taigi, iš paminėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. ir 2021 m. deklaravo itin mažas pajamas, nors, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą (statybos veikla). Nėra aišku, kas sąlygojo tai, kad pareiškėjas, būdamas darbingas, darbingo amžiaus, 2020 m. ir 2021 m. gavo tokias mažas, t. y. atitinkamai 200,00 Eur ir 250 Eur dydžio metines pajamas. Pažymėtina, kad pats mažų pajamų gavimo faktas nėra laikytinas nesąžiningu veiksmu, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytus teiginius dėl vykdomos individualios veiklos pobūdžio – pareiškėjas vykdo specializuotą statybos veiklą, statybinės veiklos paslaugos darbo ir paslaugų rinkose yra paklausios ir gerai apmokamos, į pareiškėjo turimą suvirintojo, suvirintojo elektra, plataus profilio techniko-mechaniko specialybę, turimą išsilavinimą, bei tai, kad pareiškėjas yra darbingas, darbingo amžiaus, turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, taip pat atsižvelgiant į 2020-2021metais deklaruotų pajamų dydį, spręstina jog galimai pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nedeklaravo visų gautų pajamų arba galimai elgėsi pasyviai, nesiekiant padidinti gaunamų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kas vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningumas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo nors iš dalies sumažino įsiskolinimą kreditoriams, ieškojo darbo ar kitaip siekė padidinti gaunamas pajamas (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo UAB „B2Kapital“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2019 metų iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priverstinio vykdymo procese iš antstolės buvo gauta viso labo 3 išskaitos. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog ieškojo darbo, tačiau jo rasti nepavyko, nes darbdaviai nenori priimti į darbą asmens, turinčio kreditorinių įsipareigojimų, yra neįtikinamos, nelogiškos, nepagrįstos įrodymais. Taigi, nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, turėdamas paklausią darbo ir paslaugų rinkoje kvalifikaciją ir išsilavinimą, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. negalėjo įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas turimoms skoloms dengti.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl siekio įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, papildomai atkreipia dėmesį į chronologinę įvykių, susijusių su pareiškėjo didesnių pajamų gavimu ir kandidatavimu ieškant darbo ir šios bylos dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjimu, eigą. Teismas pažymi, jog pareiškėjo kandidatavimo siekiant įsidarbinti data – 2023 m. kovo 10 d., iš esmės beveik sutampa su šio teisminio proceso pradžia. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų pajamų deklaracijų, pareiškėjas 2020-2021 metais deklaravo itin mažas pajamas (atitinkamai 200,00 Eur ir 250,00 Eur), didesnes pajamas (t. y. 7 255,84 Eur) deklaravo tik 2022 metais bei 2023 metų pradžioje, tik ruošdamasis kelti nemokumo bylą ir žinodamas, kad teismai vertina paskutinių 3 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas neatskleidė duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį, elgėsi pasyviai, nesiekiant padidinti gaunamų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, kas vertinama kaip pareiškėjo nesąžiningumas, taip pat nepagrindė savo argumentų leistinais rašytiniais įrodymais.

Kaip jau buvo minėta, asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, gali būti pripažįstamas nesąžiningu ir tais atvejais, kad asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Pareiškėjas visišku pasyvumu ir neveikimu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. papildomai padidino savo turtinių įsipareigojimų mastą.

Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į paminėtą, į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas neatskleidė realios savo turtinės padėties, elgėsi pasyviai, nesiekiant padidinti gaunamų pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, pareiškėjas, turėdamas darbo patirties, paklausią specialybę, vykdydamas paslaugų ir darbo rinkoje paklausią individualią statybos paslaugų veiklą, būdamas darbingo amžiaus, sveikas, per paskutinius trejus metus objektyviai turėjo galimybę gauti didesnes pajamas, taip pat galėjo dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį bei kaip įmanoma daugiau užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, aukščiau nurodytas pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl, atsižvelgiant į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, į tai, kad FABĮ tikslas yra atkurti tik sąžiningo asmens mokumą, pareiškėjo prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.