Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo M. T. (M. T.) ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokatui T. B.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. (M. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Zaskov-Grup“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

III

IV

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

V

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Bendrovė 2021 m. sausio 12 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti pareiškėjui LLG tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje, (duomenys neskelbtini) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2. Departamentas 2021 m. sausio 26 d. raštu „Dėl informacijos“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomojo organo Švietimo ir mokslo departamentą, klausdamas: 1) ar Mokymo įstaigoje mokėsi rašte nurodyti asmenys (tarp jų – ir pareiškėjas); 2) ar Mokymo įstaiga yra išdavusi sertifikatus, pridėtus prie aptariamo paklausimo, taip pat ar pridedami dokumentai atitinka standarto reikalavimus; 3) ar yra galimybė pateikti dokumento, kurį išduoda Mokymo įstaiga, pavyzdį, ir kaip jis turi atrodyti, taip pat kokia numeracija suteikiama, ar dokumente klijuojama nuotrauka ir kokie dar rekvizitai turi būti išduotuose diplomuose.

3. (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomojo komiteto Švietimo ir mokslo departamentas 2021 m. sausio 28 d. pateikė Raštą, kuriame nurodė, kad Mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklą profesinio (profesinio techninio) mokymo srityje pagal (duomenys neskelbtini) Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymus. Tačiau pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos, įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos, o Mokymo įstaigos atestacijos procedūra nėra atlikta, tad išduoti dokumentai (liudijimai) nėra numatyti standartų reikalavimais.

4. 2021 m. kovo 15 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo Departamentas nusprendė: 1) atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG; 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 3) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kurioms taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje); 4) panaikinti pareiškėjui Vizą.

4.1. Sprendime paaiškinta, kad pareiškėjo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – 2019 m. išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. mokėsi Mokymo įstaigoje, baigė pilną mokymo kursą, išlaikė egzaminą ir jam suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacija. Departamentas nustatė, kad ir kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai turimai kvalifikacijai pagrįsti pateikia analogiškus Mokymo įstaigos išduotus liudijimus, todėl Departamentas kreipėsi į pareiškėjo kilmės valstybės instituciją, prašydamas pranešti, ar iš tikrųjų užsieniečiams buvo išduoti jų pateikti dokumentai.

4.2. Departamentui Raštu atsakyta, kad išduoti dokumentai neatitinka kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų reikalavimų, o Mokymo įstaiga nepraėjo atestavimo procedūros. Atitinkamai atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti LLG, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, tad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyto LLG išdavimo sąlygos. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatymo nustatytas sąlygas LLG gauti ir jo atvykimo į Lietuvą tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje.

4.3. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d., tačiau susisiekus su Bendrovės vadovu nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 9 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos. Taigi, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai. Taip pat nenustatyta, kad jis turi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje – pareiškėjas nurodė, kad yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Įvertinus pareiškėjo klausimo dėl atsisakymo išduoti LLG nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti išduoti jam LLG, tai, kad nors šio sprendimo priėmimo metu ir nebuvo duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, taip pat įvertinus tai, kad užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 12 punktu, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

4.4. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti LLG, remiantis tuo, kad siekdamas gauti LLG jis pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Sąrašo teiktini C.SIS.

4.5. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų reikalavimų. Todėl pareiškėjui buvo panaikinta jo Viza.

VI

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Departamento Sprendimą (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 4 punktą).

2. Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

3.1. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

3.2. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

3.3. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

3.4. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama: jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

4. Pažymėtina, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai). Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijus, sudarantis rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires. Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo turimą kvalifikaciją, Departamentui pateikė Mokymo įstaigos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas „<...> mokėsi grupėje ir baigė pilnutinį mokymo kursą, išlaikė kvalifikacijos egzaminą įvertinus: labai gerai, gamybinis mokymas: labai gerai. Kvalifikacijos komisija patikrino žinias, mokėjimus ir įgūdžius pagal profesiją (duomenys neskelbtini) ir suteikė (duomenys neskelbtini) profesijos 3 (trečiosios) kategorijos kvalifikaciją“. Departamentas, nustatęs, kad iš pareiškėjo kilmės valstybės atvykę asmenys teikia tos pačios Mokymo įstaigos pažymėjimus, Paklausimu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) m. tarybos vykdomojo organo Švietimo ir mokslo departamentą, kuris Raštu nurodė, kad mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos, įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytą profesinį techninį išsilavinimą (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos, o šiuo atveju Mokymo įstaiga atestacijos neatliko, jos išduoti dokumentai nėra numatyti standartų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad skundžiamame Sprendime konstatuota ne tai, kad mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų ir (ar) tai, kad pareiškėjas Mokymo įstaigoje nesimokė, o tai, kad Mokymo įstaiga nėra įvykdžiusi atestacijos procedūrų, todėl negali išduoti (duomenys neskelbtini) valstybinius standartus atitinkančių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų.

7. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas nesikreipė į Mokymo įstaigą su prašymu patvirtinti ar paneigti pareiškėjo turimo pažymėjimo tikrumą bei pareiškėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimo įgijimo faktą, nepateikė pažymėjimo kartu su Paklausimu, neorganizavo pareiškėjo apklausos ir neprašė pateikti daugiau informacijos. Teismas pažymi, kad šiuo atveju Departamentas neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių atlikti paminėtų veiksmų, kadangi Rašte nurodyta, kad Mokymo įstaigos išduoti dokumentai (pažymėjimai) nenumatyti standartų, o Mokymo įstaigos atestacijos procedūra nėra atlikta. Šiame kontekste paminėtina, kad atsakovas turi diskrecijos teisę organizuoti užsieniečio apklausą tik jei nustato, kad tai yra reikalinga ir tikslinga reikšmingų aplinkybių įvertinimui ir teisingo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, nebuvo tikslinga atlikti pareiškėjo apklausos ir (ar) tikslinti duomenis, kadangi aplinkybės buvo aiškios ir nedviprasmiškos.

Svarbu pabrėžti, kad ir prie pareiškėjo skundo pridėtuose dokumentuose nurodyta informacija neprieštarauja Rašte pateiktai – (duomenys neskelbtini) miesto Švietimo ir mokslo departamento 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodyta, kad Mokymo įstaigos išduotų pažymėjimų forma nenumatyta pagal standartų reikalavimus. Dokumentų užsakymas ir išdavimas formuojamas Bendroje valstybinėje elektroninėje bazėje švietimo klausimais, remiantis (duomenys neskelbtini) švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinio pavyzdžio profesinio-techninio švietimo dokumentų užsakymo, išdavimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“, atlikus atestavimo procedūrą. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo teiginiais dėl to, jog jo pateikti dokumentai paneigia Departamento nustatytus faktus. Aplinkybė, kad pareiškėjui išduoto pažymėjimo tikrumo bei išdavimo fakto patikra neįeina į (duomenys neskelbtini) miesto tarybos vykdomosios institucijos ((duomenys neskelbtini) miesto valstybinės administracijos) Švietimo ir mokslo departamento įgaliojimus, nepaneigia aplinkybės, kad ši institucija gali teikti informaciją jos kompetencijos sferoje, o būtent – dėl Mokymo įstaigos (ne)atestacijos.

8. Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia LVAT išaiškinimais 2020 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2400-756/2020. Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais ir pažymi, kad minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Pareiškėjo nurodytoje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kai Departamentas netinkamai įvertino el. laišką, kadangi jame nebuvo kontaktinių duomenų, o teismas nurodė, kad tai buvo padaryta nepagrįstai ir nustatė, jog tai galėjo būti mokymo įstaigos atstovo el. laiškas, patvirtinantis, kad pareiškėjui buvo išduotas tinkamas ir teisėtas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas. Šiuo gi atveju, Departamentas nustatė, kad Mokymo įstaigos išduotas dokumentas nepatvirtina pareiškėjo kvalifikacijos, kadangi Mokymo įstaiga nebuvo atestuota. Atitinkamai šis pareiškėjo argumentais atmestinas kaip nepagrįstas.

9. Pareiškėjas nesutinka su Departamento nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje, neturėjo tikrovę atitinkančio profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Teismas sutinka su atsakovu, kad nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas Mokymosi įstaigoje mokėsi ir, ar mokymo įstaiga šį pažymėjimą išdavė, yra pagrindas pripažinti, kad Mokymo įstaigos išduotas pažymėjimas neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes įstaiga neturėjo reikiamų atestacijos dokumentų. Remiantis LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021), aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie pažymėjimo neatitikimą teisės aktams, šiuo atveju negali turėti lemiamos teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Departamentui yra atsakingas pats užsienietis. Minėta, kad LLG gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai, be kita ko, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytus atvejus (Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Kadangi nustatyta, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko nustatytų standartų (pareiškėjas nepaneigė aplinkybių, kad pagal jo kilmės šalies teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę išduoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį išsilavinimą (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra išlaikiusios atestaciją, o pareiškėjo Mokymo įstaiga tokios procedūros nėra atlikusi), laikytina, kad šiuo atveju Įstatymo 44 straipsnį 1 dalies 3 punkto b papunkčio nuostata yra neįvykdyta, todėl pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti LLG, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu. Atitinkamai šioje dalyje skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, jo elgesys ir veiksmai rodė, kad jis sąžiningai siekė dirbti Lietuvoje, nebuvo aplinkybių, kurios galėtų sukurti pagrindą manyti, kad jo deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas skyrėsi nuo tikrojo atvykimo tikslo. Savo ruožtu atsakovas konstatavo, kad kyla abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Šiame kontekste pastebėtina, kad pareiškėjas pateikė dokumentą (Pažymą), kad jis mokėsi Mokymo įstaigoje, kurią baigė ir gavo tai patvirtinantį dokumentą, t. y. pareiškėjas pateikė nesuklastotą dokumentą, patvirtinantį (pareiškėjo manymu) jo kompetenciją tarptautiniu lygmeniu. Matyti, kad pareiškėjas baigė mokslus/kursus savo kilmės valstybėje, įgijo tai patvirtinantį dokumentą bei siekė dirbti Lietuvos Respublikoje pagal įgytą specialybę. Aplinkybė, kad pateiktas dokumentas neatitiko pareiškėjo kilmės valstybės standartų, negali reikšti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir (ar) siekė suklaidinti Departamentą.

10.4. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, taigi apgaulės būdu siekė gauti LLG. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis. Departamentas, įvertinęs išdėstytus argumentus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesiejo šeiminiai ryšiai, vadovaudamasis Tvarkos 12 punktu, nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais ir pažymi, kad pareiškėjas neteikė tikrovės neatitinkančių (padirbtų, netikrų) dokumentų, o pateikė dokumentą, kurį išdavė Mokymo įstaiga, t. y. įstaiga, kuri turėjo teisę išduoti tokio pobūdžio dokumentą, bet jis nebuvo patvirtintas migracijos teisės nuostatų kontekste. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad pats dokumentas buvo padirbtas, kad Mokymo įstaigos neegzistuoja ar kad pareiškėjas joje nesimokė. Nustatyta ir nepaneigta, jog pareiškėjo Mokymo įstaiga veikia jo kilmės šalyje, o pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu galima daryti išvadą, kad pareiškėjas mokėsi Mokymo įstaigoje bei ją baigė. Atitinkamai vertinti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, ar kad jo veiksmuose buvo apgaulės (nesąžiningumo/siekio tyčia suklaidinti Departamentą) požymių, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju atsakovas itin formaliai ir neargumentuotai konstatavo, kad yra Tvarkos 12 punkte įtvirtintų pagrindų nustatyti 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Atitinkamai šioje dalyje skundžiamas Sprendimas naikintinas.

11. Vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

11.1. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė, kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečio atvykimą ar apsigyvenimą.

11.2. Įvertinus byloje pateiktus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus aktualų teisinį reglamentavimą bei nekartojant šiame teismo sprendime nurodytų argumentų (dėl to, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas savo veiksmais būtų siekęs suklaidinti ir (ar) apgauti Departamentą/tyčia nesąžiningai siekė tik formaliai legalizuoti savo buvimą šengeno valstybėse) spręstina, kad šiuo atveju Departamentas nepagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo ir (ar) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl šioje dalyje Sprendimas taip pat naikintinas.

12. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalies nustatyti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Nurodytos dalies d papunktyje įtvirtinta, kad užsienietis (užsieniečiai) nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti. Kadangi šiuo atveju nustatyta, kad įspėjimas į minėtą sistemą buvo įtrauktas nepagrįstai, konstatuotina, kad Departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Vizą. Atitinkamai ir šioje dalyje pareiškėjo skundas yra pagrįstas.

13. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamame Sprendime Departamentas pateikė iš esmės aiškius ir teisiškai pagrįstus dokumentus dėl atsisakymo išduoti LLG, t. y. vertintina, kad Sprendimas dalyje, kurioje pareiškėjui atsisakyta išduoti LLG, yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau šiuo atveju Departamentas nepagrįstai vertino ir neįrodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir siekė suklaidinti Departamentą, bei kad pareiškėjo tikrasis tikslas – ne darbas Lietuvoje, o tik o buvimo Šengeno valstybėse formalus įteisinimas. Atitinkamai likusioje dalyje Sprendimas naikintinas. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, kadangi nustatyta, kad išduoti LLG atsisakyta pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl LLG Lietuvos Respublikoje išdavimo.

14. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

14.1. Pareiškėjas prašo atlyginti 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš prie prašymo pridėtos 2021 m. balandžio 1 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už skundo parengimą prašoma atlyginti 710 Eur. Iš 2021 m. gegužės 20 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, įrodymų surinkimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme prašoma atlyginti 840 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina 2021 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini).

14.4. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

14.5. Pareiškėjas už skundo parengimą prašo priteisti 710 Eur. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2021 m. balandžio 1 d. todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1524,2 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2.5. Atitinkamai maksimaliai už skundo parengimą šiuo atveju gali būti priteista 3 810,5 Eur (1524,2 Eur x 2,5). Už prašymą dėl įrodymų prijungimo, dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kt.) parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma atlyginti 840 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d. pateikė raštą dėl bylos nagrinėjimo būdo (prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka), 2021 m. gegužės 18 d. pateikė papildomus dokumentus. Šiuo atveju taip pat aktualus 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis. Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtinta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas koeficientas – 0,4. Atitinkamai už vieną dokumentą gali būti priteista 609,68 Eur (1524,2 Eur x 0,4), už du dokumentus – 1 219, 36 Eur (pareiškėjo visa prašoma suma už raštų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje suma neviršija Rekomendacijose nustatytos vien už minėtų raštų/paaiškinimų parengimą). Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytų, todėl gali būti priteista.

14.6. Tačiau šiuo atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą būtina nustatyti, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo skundas. Šiuo atveju pareiškėjo skunde buvo keliami du materialiniai reikalavimai: 1) panaikinti Departamento Sprendimą (50 proc. reikalavimo); 2) įpareigoti iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl LLG išdavimo (50 proc. reikalavimo). Kadangi teismas atmetė 2 pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, vertintinas kita pareiškėjo skundo dalis – Dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimu Departamentas: 1) atsisakė išduoti LLG; 2) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 3) įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti į C. SIS; 4) panaikino pareiškėjui išduotą Vizą. Kadangi teismas paliko galioti Sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta išduoti LLG, o kitas tris Sprendimo dalis panaikino, laikytina, kad teismas patenkino ¾ pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą. Atitinkamai šiuo atveju pareiškėjui gali būti maksimaliai priteistina 581,25 Eur suma. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjo atstovo procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, taip pat patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjai iš atsakovo priteistina 581,25 Eur atstovavimo išlaidų suma.

14.7. Prašymą atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė, kaip minėta, ir trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas atlyginti 121 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą bei pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškėjo reikalavimą, todėl jam gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (jų atitinkama dalis, atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį). Prie prašymo Bendrovė pridėjo sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą prašoma atlyginti 121 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina Banko „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Atsiliepimas į pareiškėjo skundą pateiktas 2021 m. gegužės 24 d., todėl šiuo atveju aktualus jau minėtas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1524,2 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Šiuo atveju prašoma priteisti bylinėjimosi suma neviršija Rekomendacijose nurodytos, tačiau, atsižvelgiant į patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį, bylos pobūdį ir sudėtingumą, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš atsakovo šiuo atveju priteistina 45,4 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamu Sprendimu, tačiau, kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. T. (M. T.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir nacionalinės vizos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T.“ dalyse (atsakovo sprendimo 2–4 punktai), kuriose atsakovas: 1) panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 3) įvedė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kurioms taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos.

Priteisti pareiškėjui M. T. (M. T.), gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 581,25 eurų (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Zaskov-Grup“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 45,4 eurų (keturiasdešimt penkis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.