- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- II-1-416/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00266-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Laimondas Noreika (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. atstovo advokato padėjėjo V. R. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. I. 2020 m. gegužės 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1589-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. I. 2020 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1589-2020, kuriuo E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 12 d., 22.45 val., (duomenys neskelbtini), sugadino K. R. priklausant turtą, t. y. pradūrė jai priklausančio automobilio „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) padangas, kurių vertė 100 Eur. Už tai asmeniui paskirta 200 Eur bauda (b. l. 8-9).
Šalies argumentai
E. Ž. atstovas advokato padėjėjas V. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. I. 2020 m. gegužės 5 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1589-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad aplinkybė, kuria yra grindžiamas kaltinimas nėra nustatyta. Kaltinimas E. Ž. grindžiamas K. R. parodymais bei jos pateikta fotografija, kurioje, pasak K. R. yra nufotografuotas E. Ž., tačiau minėtų įrodymų įrodomoji vertė labai abejotina. K. R. 2020 m. balandžio 29 d. apklausos protokole nurodo, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 22.45 val., pro savo buto langą pastebėjo, kad prie automobilio yra pasilenkęs jai iš matymo žinomas asmuo E. Ž., kuris kelis kartus pasilenkė prie automobilio <...> po to greitu žingsniu nuėjo už (duomenys neskelbtini) namo. Taigi, iš K. R. parodymų galima suprasti, kad ji būdama savo bute, esančiame daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu pro langą stebėjo asmenį, esantį aikštelėje prie kito namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir padarė išvadą, kad tas asmuo yra E. Ž.. Tokios K. R. išvados yra labai neįtikinamos, nes sunku patikėti, kad K. R., stebėdama asmenį iš didelio atstumo tamsiu paros metu, galėjo jį atpažinti ir identifikuoti. Be to, sprendžiant iš 2020 m. balandžio 29 d. apklausos protokolo, K. R. matė pasilenkusį asmenį, tačiau nematė, kad jis būtų atlikęs veiksmus, sukėlusius poveikį automobilio padangoms. Vertinant K. R. parodymus atsižvelgtina ir į tai, kad ji yra suinteresuota, jog kas nors būtų pripažintas kaltu dėl jai priklausančio turto sugadinimo, nes tik tokiu atveju ji turėtų atsakovą, kuriam galėtų pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Nenustačius asmens padariusio žalą, patirti nuostoliai K. R. liktų neatlyginti. Kitas įrodymas, kuriuo grindžiamas kaltinimas E. Ž. yra fotografija. Fotografijoje užfiksuotas žmogaus siluetas nuo kojų iki kaklo, tačiau minėtoje fotografijoje nesimato žmogaus veido. Be to, pasak K. R., fotografijoje užfiksuotas asmuo buvo fotografuotas praėjus apie valandai po įvykio. Tokia fotografija negali būti tinkamu įrodymu, kurio pagalba būtų galima identifikuoti asmenį nei kaip E. Ž., nei kaip asmenį, kuris dalyvavo gadinant turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. R. 2020 m. balandžio 29 d. vykusios apklausos metu tvirtino, kad fotografijoje yra tas pats asmuo, kuris grasino, kad į jos automobilį paleis plytą, tačiau iš K. R. parodymų yra aišku, kad ji pati asmeniškai nebuvo išėjusi į lauką, kai vyko konfliktas prie jos automobilio, taigi ji negirdėjo grasinimo apie plytą ir nematė asmens išsakiusio tokius grasinimus. Vadinasi, jos išvada, kad fotografijoje yra tas pats asmuo, kuris grasino, kad į jos automobilį paleis plytą, yra visiškai niekuo nepagrįsta (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byla buvo išnagrinėta visapusiškai ir pilnai, o E. Ž. pateikta versija vertintina kaip gynybinė, kadangi jis nurodė, kad nusižengimo nepadarė, tačiau administracinio nusižengimo byloje apklaustų pareiškėjo D. R. ir liudytojos K. R. parodymais, 2020 m. balandžio 11 d., kilus konfliktui dėl D. R. automobilio „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) statymo vietos, E. Ž. grasino D. R., kad automobilis bus apgadintas. Tuomet 2020 m. balandžio 12 d., apie 22.35 val., K. R. pamatė asmenį, kurį atpažino kaip iš matymo žinomą E. Ž., kuris pasilenkė prie minėto automobilio ir atliko veiksmus, dėl kurių suveikė signalizacija. Vėliau nuėjus prie automobilio, pasimatė, kad buvo pradurtos minėto automobilio dvi padangos ir padaryta bendra 100 Eur turtinė žala. Pagal prie elektroninio pareiškimo pridėtas fotonuotraukas, padangos buvo pradurtos aštriu daiktu. Tam, kad pradurti padangas ir padaryti tokio dydžio skyles jose, reikalingas peilio dydžio aštrus daiktas ir stipri dūrimo jėga, dėl kurios duriant padangas galėjo įsijungti automobilio signalizacija (b. l. 5).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. išėjo į lauką parūkyti. Matė ir girdėjo, kad D. R. ginčijosi su kaimynais dėl automobilio pastatymo vietos. Kaimynų pavardžių nežino. Taip pat girdėjo kalbas apie plytų primetimą į automobilį bei padangų pradūrimą. Jis nuo minėtų asmenų buvo apie 9 metų atstumu ir konflikte pats nedalyvavo, nepasakė nei žodžio. Kitą D. R. jo paklausė, ar jis nežino, kas pradūrė jo žmonai K. R. priklausančio automobilio padangas. Jis atsakė, kad nėra namo administratorius ir neseka įvykių. Girdėjo repliką „dar pažiūrėsime“. Girdėjo kalbas, kad dar vieno moters automobilio padangos buvo pradurtos, atsukti rato varžtai. Nusižengimo užfiksavimo metu jis buvo namuose ir miegojo. Byloje esančioje asmens nuotraukoje matomas tik asmens siluetas, todėl jis negali pasakyti, ar tai yra jis pats, ar ne jis.
Nukentėjusioji K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d., vakare, buvo svečiuose (duomenys neskelbtini). Ji buvo prie lango, išgirdo savo automobilio signalizaciją. Savo vyrui D. R. pasakė, kad eitų į lauką žiūrėti, kas ten vyksta. Jos vyras ir kartu buvę asmenys išėjo į lauką. Lauke įvyko konfliktas, kadangi ten buvę asmenys sakė, kad jos vyras patrauktų automobilį, nes jie nėra minėto namo gyventojai. Vyras jai sakė, kad jam grasino, jog bus pradurtos automobilio padangos ir įmesta plyta. Tokius grasinimus išsakė E. Ž. Vyras konflikte dalyvavusius asmenis įvardino pagal jų vairuojamus automobilius, kadangi žino kurie kaimynai kokius automobilius vairuoja. Ji pati nieko negirdėjo. 2020 m. balandžio 12 d., po minėto įvykio, savo automobilį stebėjo pro savo buto langą. Matė, kad E. Ž. tiek vienas, tiek su draugu išeidavo į lauką rūkyti. E. Ž. pažįsta iš matymo. Vakare išgirdo jai priklausančio automobilio signalizaciją. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė greitu žingsniu einantį E. Ž. Asmuo buvo užsidėjęs kapišoną. E. Ž. pažino iš jo dėvėtų rūbų, kadangi dieną jį matė apsirengusį taip pat, kaip vakare, bei iš barzdos. Matė E. Ž. einantį nuo vieno automobilio rato prie kito. E. Ž. po 40 minčių vėl išėjo į lauką ir nuėjo link 52 namo. Matė, kad buvo atvykusi policija, tačiau dėl ko – nežino. Atstumas nuo lango iki automobilio 10-20 metrų.
Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. su žmona buvo nuėję į svečius (duomenys neskelbtini). Išgirdo automobilio signalizaciją. Žmona, pažiūrėjusi per langą, pasakė, kad signalizacija yra jų automobilio. Išėjus į lauką, su ten buvusiais asmenimis kilo konfliktas. Jam sakė, kad patrauktų automobilį, grasino plyta bei padangų supjaustymu. Asmenų tarpe buvo ir E. Ž., kuris taip pat grasino supjaustyti padangas. Žmona matė, kad E. Ž. vakare buvo prie jo automobilio. E. Ž. žino iš matymo. Ryte rado pradurtas automobilio padangas.
Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu parodė, kad tyrimo metu apklausė apgadinto automobilio savininkę. Moteris nurodė, kad iš pradžių buvo konfliktas, kurio metu E. Ž. grasino, jo apgadins automobilį. Ji nurodė, jog naktį per langą matė, kad E. Ž. du kartus pasilenkė prie automobilio ir du kartus suveikė signalizacija. Asmuo pasilenkė būtent tos pusės, kurios padangos buvo pradurtos. Remiantis parodymais apie du kontaktus su automobiliu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. E. Ž. nesutiko su priimtu nutarimu ir neigė pradūręs padangas.
Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios nurodytos skundžiamame nutarime (b. l. 10-11).
Fotonuotraukose užfiksuotas asmuo, galimai apgadinęs automobilį, apgadintas automobilis, supjaustytos padangos (b. l. 14-21).
Šalies argumentai
K. R. apklausos protokole nurodyta, kad 2020 m balandžio 11 d., tarp 21.00 ir 22.00 val., buvo svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), su savo vyru D. R.. Būdama virtuvėje, išgirdo, kad įsijungė jai priklausančio automobilio „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad prie jos automobilio buvo bent trys žmonės. Nusiuntė savo vyrą pažiūrėti kas atsitiko, netrukus į lauką išėjo ir kartu su ja buvę asmenys, t. y. Ž. B., R. R., L. B.. Po maždaug 20 min. vyras grįžo į butą ir pasakė, kad įvyko žodinis konfliktas su jai iš matymo žinomu asmeniu E. Ž. ir kitais asmenis. Konfliktas įvyko, dėl to, kad jų mašina buvo pastatyta (duomenys neskelbtini), namo automobilių stovėjimo aikštelėje, o jie nėra (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. 2020 m. balandžio 12 d., apie 22.45 val., pro savo buto langą pastebėjo, kad prie automobilio yra pasilenkęs jai iš matymo žinomas asmuo, E. Ž., kuris kelis kartus staiga pasilenkė prie automobilio, tuo mačiu metu įsijungė automobilio signalizacija, po to jis greitu žingsniu nuėjo už (duomenys neskelbtini) namo. Po 10 minučių jis grįžo į (duomenys neskelbtini) namo, paskutinę laiptinę. Po maždaug 40 min jis vėl išėjo iš laiptinės, pabuvo prie namo ir dingo tamsoje, po kurio laiko vėl atėjo ir pradėjo rūkyti, tuo metu ji asmenį nufotografavo. Pasilenkė prie automobilio ir tas pats asmuo, kuris grasino, kad į automobilį paleis plytą. Dėl įvykio padaryta 100 Eur turtinė žala (b. l. 23-24).
Tarnybiniame pranešime parašyta, jog 2020 m. balandžio 13 d. buvo gautas D. R. pareiškimas dėl pradurtų jo žmonai K. R. priklausančio automobilio „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) padangų. Atliekant administracinę teiseną, buvo nuvykta apžiūrėti įvykio vietos, nustatyti liudytojų galėjusių matyti ar galinčių turėti informacijos apie įvykį. Nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra filmuojama. Žodžiu buvo bendrauta su minėtojo namo ir aplinkiniais gyventojais, tačiau jie negalėjo suteikti įvykiui naudingos informacijos. Telefonu susisiekus su D. R. jis paaiškino, kad neseniai yra grįžęs iš užsienio ir šiuo metu yra saviizoliacijoje. Asmuo telefonu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 11 d. įvyko žodinis konfliktas su jam iš matymo žinomu asmeniu E. Ž.. Konfliktas įvyko dėl automobilio „Audi A3“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) E. Ž. pradėjo priekaištauti, kad automobilis pastatytas (duomenys neskelbtini) namo kieme, o D. R. nėra šiuo namo gyventojas. Konflikto metu E. Ž. grasino, kad į minėtą automobilį paleis plytą. 2020 m balandžio 12 d., apie 22.45 val., būnant namuose, K. R. pasakė, kad matė vyrą kuris kelis kartus pasilenkė prie minėto automobilio, dėl ko suveikė jo signalizacija. Vyrą atpažino ir jį nufotografavo. 2020 m. balandžio 13 d., apie 10.00 val., pareiškėjas nuėjo prie automobilio ir rado pradurtas dvi dešinės pusės padangas. Dėl ko buvo padaryta 100 Eur turtinė žala (b. l. 25).
Tarnybiniame pranešime parašyta, jog E. Ž. su protokole nurodytu pažeidimu nesutiko ir atsisakė pasirašyti ant visų procesinių dokumentų. Jam buvo išaiškintos jo teisės, nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Tai pat surašant protokolą ir priimant nutarimą buvo padaryta spausdinimo klaida. Nusižengimo padarymo data ir laikas buvo nurodytas 2020 m. balandžio 12 d., 12.37 val., o tikslus nusižengimo padarymo laikas ir data yra 2020 m balandžio 12 d., 22.45 val. Asmuo buvo supažindintas su tiksliu administracinio nusižengimo padarymo laiku (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Ž. kaltė, visų pirma, buvo grindžiama K. R. ir D. R. parodymais.
Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. vykusio konflikto metu asmenų tarpe buvo ir E. Ž., kuris taip pat grasino supjaustyti padangas. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad konflikto metu E. Ž. grasino, kad į minėtą automobilį paleis plytą. Iš šių įrodymų matyti, kad teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad E. Ž. grasino supjaustyti automobilio padangas, tuo tarpu priminės apklausos metu nurodė, kad E. Ž. grasino į automobilį paleisti plytą. Tokie faktinių aplinkybių paaiškinimo neatitikimai teismui kelia abejonių dėl liudytojo D. R. parodymų tikrumo ir objektyvumo. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 11 d. išėjo į lauką parūkyti. Matė ir girdėjo, kad D. R. ginčijosi su kaimynais dėl automobilio pastatymo vietos. Taip pat girdėjo kalbas apie plytų primetimą į automobilį bei padangų pradūrimą. Jis nuo minėtų asmenų buvo apie 9 metų atstumu ir konflikte pats nedalyvavo, nepasakė nei žodžio. Teismo vertinimu, tai yra tikroji įvykio versija, o ne E. Ž. gynybinė pozicija, kaip tai savo atsiliepime nurodo Marijampolės AVPK. Svarbu paminėti tai, kad nurodyta E. Ž. pozicija nėra paneigta jokiais byloje esančiais įrodymais. Kitų liudytojų, galinčių papasakoti įvykio faktines aplinkybes, be K. R. ir D. R., policijai nustatyti nepavyko. K. R. pati konflikte nedalyvavo, negirdėjo ką ir kas jo metu kalbėjo, papasakojo tik tai, ką jai sakė jos vyras D. R..
Nukentėjusioji K. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. savo automobilį stebėjo pro savo buto langą. Vakare išgirdo jai priklausančio automobilio signalizaciją. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė greitu žingsniu einantį E. Ž.. Asmuo buvo užsidėjęs kapišoną. E. Ž. pažino iš jo dėvėtų rūbų, kadangi dieną jį matė apsirengusį taip pat, kaip vakare, bei iš barzdos. Matė E. Ž. einantį nuo vieno automobilio rato prie kito. Atstumas nuo lango iki automobilio 10-20 metrų. K. R. apklausos protokole nurodyta, kad po maždaug 40 min. metu ji nufotografavo E. Ž., vėl išėjusį lauką (b. l. 23-24). Vertinant nurodytus K. R. parodymus atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusižengimas padarytas 2020 m. balandžio 12 d., 22.45 val., t. y. tamsiu paros metu, kuomet matomumas nėra geras. Svarbu ir tai, kad K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atstumas nuo jos iki apgadinto automobilio buvo apie 10-20 metrų. Be to, K. R. nurodė, kad asmuo, buvęs prie jai priklausančio automobilio, mūvėjo kapišoną. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad K. R. galėjo matyti, jog nusižengimą daro būtent E. Ž.. Tuo labiau, kad E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo užfiksavimo metu jis buvo namuose ir miegojo. Tokia nubausto asmens versija nėra paneigta visiškai jokiais byloje esančiais įrodymais. Svarbu ir tai, kad E. Ž. pozicija dėl to, kad jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo viso bylos nagrinėjimo metu (nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo) nepakito ir išliko nuosekli.
E. Ž. kaltė buvo grindžiama ir K. R. daryta asmens fotonuotrauka. Kaip matyti, fotonuotraukoje užfiksuotas žmogaus siluetas nuo kojų iki kaklo, tačiau joje nesimato žmogaus veido. Teismo nuomone, tokia fotonuotrauka negali būti pakankamu ir išsamiu įrodymu, kurio pagalba būtų galima identifikuoti, kad joje užfiksuotas būtent E. Ž.. Tuo labiau, kad nubaustas asmuo teismo posėdžio metu parodė, kad negali atpažinti, ar nuotraukoje yra jis pats.
Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Atkreipiamas dėmesys, kad nei į vieną iš trijų vykusių teismo posėdžių neatvyko institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas. Buvo pateikti prašymai nagrinėti bylą policijos atstovui nedalyvaujant.
Iš aptaro seka, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio nusižengimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl E. Ž. kaltės. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą neigia, jo kaltė iš esmės grindžiama vien tik liudytojų K. R. ir D. R. parodymais bei byloje esančia fotonuotrauka, kurių, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nepakanka E. Ž. kaltei pagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje išnaudojus galimybes surinkti pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, E. Ž. kaltę patvirtinančių duomenų nenustatyta, o visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju E. Ž. atstovo advokato padėjėjo V. R. skundas tenkintinas, panaikintinas Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. I. 2020 m. gegužės 5 d. priimta nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1589-2020, kuriuo E. Ž. už nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 200 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
E. Ž. atstovo advokato padėjėjo V. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. I. 2020 m. gegužės 5 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1589-2020, kuriuo E. Ž. už nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 200 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.