Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-102-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
2A-102-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03552-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
E. G., A. Č., N. V., A. V.
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-102-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03552-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 121.21.;128.2.;99.3.;99.5.;99.9.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4633-569/2013 pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., E. G., N. V., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, miręs (duomenys neskelbtini). Šilutėje, buvo pareiškėjos R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Juridinio fakto nustatymas jai reikalingas gauti tėvystę patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad jos motina A. Č. ir V. V. artimai bendravo keturis metus, tačiau suplanuotos jų vestuvės 1964 m. spalio 7 d. neįvyko, nes jie susipyko. V. V. patikėjo apkalbomis, jog jos motina turi kitą vyriškį, nors tuo metu motina jau laukėsi jo kūdikio. Motina jai nurodė, kad jos tėvas yra V. V.. Sakė, kad jai gimus, tėvas buvo jos atėjęs aplankyti į ligoninę. Kai jai buvo 36 metai, pagal motinos duotą adresą ji susirado tėvo adresą telefonų knygoje ir jam paskambino. V. V. pakvietė ją užeiti ir nuo to laiko dvylika metų ji su juo bendravo kaip tėvas ir dukra. Nuvažiuodavo pas jį, dažnai kalbėdavosi telefonu. Kai jam buvo 70 metų, ji jam nuvežė dovanų, eilėraštį, gėlių. Tėvas visada klausdavo, kaip laikosi jos mama, kai ji gulėjo ligoninėje, buvo nuėjęs jos aplankyti. Jis gailėjosi, kad jaunystėje išsiskyrė su mama, nes vėliau sužinojo, kad jos mamą apkalbėjo. Kai tėvas mirė, jai niekas nepranešė, tik po laidotuvių gavo žinutę iš A. V., kad jos tėvas palaidotas. V. V. labai ja rūpinosi, kai ji turėjo finansinių problemų, jis jai davė 200,00 Lt , kad susimokėtų mokesčius. Jis taip pat davė jai pinigų siuvimo mašinai įsigyti. Ji savo tėvo vardą visada nurodydavo (duomenys neskelbtini), visada galvojo, kad jos tėvu gimimo liudijime yra įrašytas V. V..

Suinteresuotas asmuo A. Č. prašyme nagrinėti bylą jai nedalyvaujant patvirtino, kad artimai draugavo su V. V. nuo 1960 m., buvo suplanavę susituokti 1964 m. spalio 7 d., tačiau vestuvės neįvyko, nes, prisiklausęs apkalbų, jis apkaltino ją neištikimybe. Po to, kai jos dukra pradėjo su juo bendrauti, bendraudavo ir jie, V. V. gailėjosi palikęs ją ir dukrą. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepime nurodė, kad jos brolis V. V., apie pareiškėją jai pasakė 2011 m., tačiau nepripažino, kad ji yra jo dukra. Brolis su pareiškėja susitiko todėl, kad jam buvo įdomu, nes pareiškėja prisistatė kaip jo dukra. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos, aplinkybės, jog V. V. jai duodavo pinigų, neįrodo, kad jis buvo pareiškėjos tėvas. Be to, pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl tėvystės fakto nustatymo, praleido ieškinio senaties terminą pareiškimui paduoti. Suinteresuotas asmuo N. V. atsiliepime, kuriuo prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra. Jam nėra žinomos pareiškime paminėtos aplinkybės, nes jis su tėvu V. V. apie 10 metų iki jo mirties nebendravo. Iš suinteresuoto asmens A. V. atsiliepimo negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, miręs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, buvo pareiškėjos R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimui civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas nustatė, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. gruodžio 2 dalies įsako dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo 2 punkte numatyta, kad Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodeksas taikomas santuokiniams ir šeiminiams teisiniams santykiams, atsiradusiems po jo įsigaliojimo, tai yra nuo 1970 metų sausio 1 dienos. Įsako 10 punkte numatyta, kad vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 dienos iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis). Todėl pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl tėvystės fakto nustatymo nagrinėjamas vadovaujantis minėtu įsaku. Pareiškėja, suinteresuotas asmuo A. Č. nurodė, kad V. V. yra R. J. tėvas, nors oficialiai tėvystės nebuvo pripažinęs. Teismas atsižvelgė į pareiškėjos parodymus , kad jos motina A. Č. jai buvo sakiusi, kad jos tėvas yra V. V., todėl ji su juo susisiekė ir iki jo mirties bendravo 12 metų. Pareiškėja nuvykdavo jo aplankyti, bendraudavo su juo telefonu, laikė jį savo tėvu, o jis pripažino ją savo dukra. Liudytojai A. Č. ir A. P. patvirtino, kad pareiškėja dažnai pasakodavo apie Šilutėje gyvenantį savo tėvą, minėdavo, jog važiuoja jo aplankyti. Pareiškėjos gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos tėvas nenurodytas. Pareiškėjai priklausančiuose dokumentuose santuokos liudijime, atestate, diplome (b.l. 8-10) tėvo vardas visur nurodytas ,,(duomenys neskelbtini)‘‘. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose yra V. V.. Pareiškėja nurodė, kad jo jubiliejaus proga ji padovanojo jam eilėraštį, kurį pateikė teismui (b.l. 11). Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad V. V. nupaveiksluotas laikydamas įrėmintą eilėraštį (b.l. 13). Pareiškėja nurodė, kad šį eilėraštį ji jam įteikė prieš 4 metus, atsižvelgiant į V. V. gimimo datą, 70 metų jam sukako būtent 2009m. Kitoje nuotraukoje jis nupaveiksluotas su pareiškėja kapinėse (b.l. 13) prie jo artimųjų kapo. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad V. V. pripažino pareiškėją kaip savo dukrą. Nors pareiškėja nurodė, kad būdamas gyvas, ją tėvas remdavo ir finansiškai, buvo nupirkęs siuvimo mašiną, duodavo pinigų, teismas nustatė, kad įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nėra. Teismo nuomone, aplinkybė dėl paramos nėra reikšminga, nes pareiškėjos iniciatyva jos ir V. V. bendravimas prasidėjo jai esant pilnametei, kai išlaikymas jai nebebuvo reikalingas. Teismas vertino, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Teismas padarė išvadą, kad įrodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. V. yra pareiškėjos R. J. tėvas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII -186419 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Pareiškėja R. J. gimė iki šio Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau tėvystės nustatymo siekia po kodekso įsigaliojimo, todėl byloje taikytinas LR CK 3.148 straipsnis, kuris nurodo, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas patvirtino tėvystę. Kadangi brolis V. V. 2013 m. vasario 1 d. mirė, jo kraujo tyrimai nebuvo paimti ir palikti, ekspertizė nebuvo atlikta. Pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka objektyviai išvadai, kad V. V. buvo jos tėvas. Pareiškėja neįrodinėjo esminių aplinkybių, kurios nurodytos LR CK 3.148 straipsnyje - bendro jos motinos A. Č. ir jos brolio V. V. gyvenimo, bendro vaiko auklėjimo ir išlaikymo. Pažymėjo, kad pareiškėja juridinio fakto nustatymu neabejotinai siekia turtinės naudos - mirusiojo turto paveldėjimo, nes pareiškime nurodytas LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas - juridinio fakto nustatymas palikimo priėmimo tikslu.

2. Pareiškėja yra 47 metų amžiaus, todėl abejotina, kad jai niekad neprisireikė jos gimimo liudijimo ir kad ji jame nemačiusi, kad nėra tėvystės įrašo. Pareiškėjos motina A. Č. jau gimus dukteriai ištekėjo, taigi pareiškėja įgijo tėvą. Abejotinas jos tėvystės nustatymo poreikis V. V., rodo jos nesąžiningumą, nepagarbą mirusiam, nes miręs žmogus negali nei patvirtinti, nei paneigti savo tėvystės.

3. Apie atsiradusią „dukrą“ brolis pasakė jai 2011 m. pabaigoje, tačiau savo dukra pareiškėjos niekada nepripažino. Iš brolio žinojo, kad jis pažinojo pareiškėjos motiną A. Č., tačiau jų pažinties metu ji nesilaukė. Niekada nematė brolio kartu su (duomenys neskelbtini), niekada ji nesilankė jų namuose, jų pažintis buvo trumpa. Tai, kad pareiškėjos atestate ir santuokos liudijime nurodytas tėvo vardas (duomenys neskelbtini) ir, kad V. V. nufotografuotas laikantis rankose eilėraštį bei kapinėse su pareiškėja prie jų tėvų kapo, dar neįrodo jo tėvystės fakto. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris leistų neginčytinai teigti, kad V. V. buvo jos tėvas. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja R. J. pašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimą nepakeistą, o suinteresuoto asmens E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

1. Pareiškėja nurodė, kad visos civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, iškeltos teisme po 2003-01-01, nagrinėtinos pagal 2002-02-28 įstatymu Nr. IX-743 patvirtinto LR CPK taisykles (LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnis. Šioje byloje taikytini LR CPK V dalies XXVI skyriaus (bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) ypatumai. Nors skundžiamame sprendime teismas rėmėsi iki 2003-01-01 galiojusio LR CPK normomis, tačiau ši neesminė klaida neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui. Visiškai nesutinka su apeliantės teiginiais dėl materialinės teisės normų taikymo ir dėl jų galiojimo. Šioje byloje tėvystė turėjo būti ir buvo nustatinėjama ne pagal šiuo metu galiojančio LR CK normas, bet, kaip ir nurodoma, skundžiamame sprendime, pagal 1969 m. gruodžio 2 d. Įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso normas.

2.Teisiškai visiškai nereikšmingas yra apeliantės argumentas dėl sužinojimo apie nesamą tėvystės įrašą momento. Apeliantė mano, kad pareiškėja turėjo anksčiau sužinoti, jog V. V. nėra įrašytas jos gimimo liudijime tėvu. Pareiškėjos nuomone kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę žinoti savo tėvą ir šią teisę realizuoti, šią teisę sąlyginai išviešinant, t.y. deklaruojant ją oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraše, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iš to kylančias teises bei pareigas.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja įrodinėjo prašymą savo paaiškinimu, suinteresuoto asmens - savo motinos A. Č. rašytiniu paaiškinimu, liudytojų parodymais ir kitais leistinais dokumentais. Pareiškėja pateikė eilėraštį, kuris parašytas pačios pareiškėjos, „Tavo dukra (duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjos įteiktas V. V. jo gimtadienio proga, o asmuo, kurį pareiškėja įvardija savo tėvu, nufotografuotas laikantis atspausdintą ir įrėmintą šį eilėraštį rankose. Pateikė savo ir tėvu prašomo pripažinti V. V. fotonuotraukas, darytas kapinėse, prie jo artimųjų kapų. Pareiškėjos motina - suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė senas, V. V. jaunystės fotonuotraukas, kuriose jaunystėje, nufotografuotas V. V. su pareiškėjos motina ir su pareiškėjos močiute. Mano, kad teismas pagrįstai byloje rėmėsi kitais pareiškėjos pateiktais įrodymais, kurie egzistavo gerokai iki bylos iškėlimo teisme: pateiktas pareiškėjos vidurinio mokslo baigimo atestatas, išduotas 1983-06-16, Diplomas Nr. 638119 išduotas 1984-07-19 patvirtina, kad jau daugelį metų pareiškėja nurodo savo tėvą esant (duomenys neskelbtini). Šis vardas pakankamai retas, kad būtų galima laikyti sutapimu. Nors apeliantė tvirtino, jog jos brolis prieš pareiškėjos gimimą bendravo ne su pareiškėjos motina, bet su klasės drauge, rašė jai laiškus, apeliantė nurodė ir kitas aplinkybes, tačiau savo teiginių leistinais įrodymais nepagrindė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl tėvystės, teisėtumo ir pagrįstumo.

LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Bylos duomenimis iš gimimo liudijimo matyti (b.l. 7), kad pareiškėja R. J. gimusi (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos tėvas nenurodytas. Iš pareiškėjos santuokos liudijimo, atestato, diplomo matyti (b.l. 8-10), kad pareiškėja jai priklausančiuose dokumentuose savo tėvo vardą visur nurodė ,,(duomenys neskelbtini)‘‘. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose yra V. V.. Pareiškėja nurodė, kad jo jubiliejaus proga ji padovanojo jam eilėraštį, kurį pateikė teismui (b.l. 11). Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad V. V. nufotografuotas laikydamas įrėmintą eilėraštį (b.l. 13). Pareiškėja nurodė, kad šį eilėraštį ji jam įteikė prieš 4 metus, 2009 m. per 70 metų gimimo sukaktį. Kitoje nuotraukoje jis nufotografuotas su pareiškėja kapinėse (b.l. 13) prie jo artimųjų kapo. Iš mirties liudijimo (b.l. 6) matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Apklausti teismo posėdyje liudytojai A. Č. ir A. P. patvirtino, kad pareiškėja dažnai pasakodavo apie Šilutėje gyvenantį savo tėvą. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad V. V. pripažino pareiškėją kaip savo dukrą. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad apie atsiradusią „dukrą“ brolis pasakė jai 2011 m. pabaigoje, tačiau savo dukra jos niekada nepripažino. Iš brolio žinojo, kad jis pažinojo pareiškėjos motiną A. Č., tačiau jų pažinties metu ji nesilaukė. Niekada nematė brolio kartu su Alma, niekada ji nesilankė jų namuose, jų pažintis buvo trumpa. Tai, kad pareiškėjos atestate ir santuokos liudijime nurodytas tėvo vardas (duomenys neskelbtini) ir kad V. V. nufotografuotas laikantis rankose eilėraštį bei kapinėse su pareiškėja prie jų tėvų kapo, dar neįrodo jo tėvystės fakto. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris leistų neginčytinai teigti, kad V. V. buvo jos tėvas. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėja nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais nurodė, kad ji įrodinėjo savo prašymą savo paaiškinimu, suinteresuoto asmens, savo motinos A. Č. rašytiniu paaiškinimu, liudytojų parodymais ir kitais leistinais dokumentais. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos pateiktas eilėraštis, kuris parašytas pačios pareiškėjos, „Tavo dukra (duomenys neskelbtini)a“ ir pareiškėjos įteiktas V. V. jo gimtadienio proga, ta aplinkybė, kad jis nufotografuotas laikantis atspausdintą ir įrėmintą šį eilėraštį rankose, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos bendravimo su V. V.. Taip pat pateiktos kitos fotonuotraukos, jos ir tėvu prašomo pripažinti V. V., darytos kapinėse, prie jo artimųjų kapų. Pareiškėjos motinos, A. Č. pateiktos V. V. jaunystės fotonuotraukos, kuriose jaunystėje, nufotografuotas V. V. su pareiškėjos motina ir su pareiškėjos močiute. Šių aplinkybių buvimas paneigia apeliantės argumentus, kad V. V. nebendravo su pareiškėja. Sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad nors apeliantė tvirtino, jog jos brolis prieš pareiškėjos gimimą bendravo ne su pareiškėjos motina, bet su klasės drauge, rašė jai laiškus, apeliantė nurodė ir kitas aplinkybes, tačiau savo teiginių leistinais įrodymais nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje rėmėsi ir kitais pareiškėjos pateiktais įrodymais, vertino, kad jie yra tinkami. Nėra pagrindo nesutikti, kad pateiktas pareiškėjos vidurinio mokslo baigimo atestatas, išduotas 1983-06-16, Diplomas Nr. 638119 išduotas 1984-07-19 patvirtina, kad jau daugelį metų pareiškėja nurodo savo tėvą esant (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad konkretaus vardo nurodymas negali būti laikomas paprastu sutapimu. Apeliantė nors nurodė, kad pareiškėjos pas brolį V. V. namuose nematė, bet nepaneigė, kad brolis su ja bendravo, ir nors ir nurodė, kad jos dukra nelaikė, jis apie ją jai pasakė 2011 m., kaip apie atsiradusią „dukrą“. Apeliaciniame skunde tvirtino, jog jos brolis neturėjo pakankamai pinigų, gaudavo nedidelę pensiją ir nerėmė pareiškėjos, tačiau teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą apeliantė nurodė kitokias aplinkybes, tai, kad brolis nupirko pareiškėjai siuvimo mašiną, kad davė jai pinigų, kad nupirktų broliui vaistų ( b.l. 59-61). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė iš dalies patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su tėvu. Ir nors apeliantė šias aplinkybes vertina kitaip, kad brolis tikėjosi, jog pareiškėja grąžins pinigus už siuvimo mašiną, kad atlygino jai duodamas pinigų saldainiams už paslaugą dėl vaistų nupirkimo, nei pirmosios instancijos teismas vertino, tačiau įrodyti privalo teigiantis asmuo, tuo tarpu apeliantė jokių įrodymų iš kurių būtų galima padaryti priešingas išvadas, teismui neteikė (LR CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad siuvimo mašinos V. V. negalėjo pirkti atsitiktiniam žmogui, su kuriuo ką tik susipažino ir kuris yra jam svetimas. Be to, nėra pagrindo netikėti ir suinteresuoto asmens pareiškėjos motinos rašytiniais paaiškinimais dėl jos nurodytų aplinkybių, kad V. V. yra jos dukters tėvas ( b.l. 44). Apeliacinės instancijos vertinimu nėra pagrindo atskirų aplinkybių vertinti atsietai, kaip neturinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai įvertino įrodymų sąsajas ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. LR CPK 177 straipsnio 1 dalyje įrodymai civilinėje byloje apibrėžiami kaip bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo priemonių leistinumas paprastai yra susijęs su įrodymų procesine forma. Ne bet kokie faktiniai duomenys, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, gali būti įrodymai, o tik tokie, kurie atitinka įrodymų formai keliamus įstatymų reikalavimus: jie turi būti nustatyti įstatymų nurodytomis įrodinėji­mo priemonėmis, surinkti, pateikti, ištirti ir įvertinti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus pagal LR CPK 185 straipsnio taisykles, pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo principais. Įstatymo nuostatos leidžia teismui įvertinti bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad 2000 m. liepos 18 d. LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII -186419 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į pareiškėjos R. J. gimimo datą byloje taikytinas LR CK 3.148 straipsnis, kuris nurodo, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas patvirtino tėvystę. Kadangi brolis V. V. 2013-02-01 mirė, jo kraujo tyrimai nebuvo paimti ir palikti, ekspertizė nebuvo atlikta. Pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka objektyviai išvadai, kad V. V. buvo jos tėvas. Pareiškėja neįrodinėjo esminių aplinkybių, kurios nurodytos LR CK 3.148 straipsnyje. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą sutiko, kad teismas rėmėsi iki 2003-01-01 galiojusio LR CPK normomis, tačiau ši neesminė klaida neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga ( toliau Apžvalga) nurodoma, kad 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio LR CPK 444-448 straipsniuose yra nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimo išimtys ir papildymai. Palyginti su galiojusio 1964 m. CPK 272-276 straipsniais, žodinės normų formuluotės nėra iš esmės pasikeitusios. Tačiau 2002 m. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pagal šią normą, nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikomi LR CPK suformuluoti nauji proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (7 straipsnis), kooperacijos (8 straipsnis), taip pat pakitę dispozityvumo (13 straipsnis), žodiškumo (15 straipsnis) ir kiti principai; taikant šiuos principus ir kitas LR CPK bendrąsias bylų nagrinėjimą nustatančias taisykles, iš esmės pasikeitė visas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo procesas. Kai kurių naujovių yra ir šio Kodekso 443 straipsnyje, nustatančiame ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes: nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo LR CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismo teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (tiesioginio dalyvavimo nagrinėjant bylą ir žodiškumo principo ribojimas); LR CPK 443 straipsnio 7 dalies nustatyta, kad byla išnagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, jeigu kyla ginčas dėl teisės; LR CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta teismo pareiga imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; LR CPK 443 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas priimti sprendimą už akių. Kaip minėta pagal LR CPK 443 straipsnio 1 dalies normą teismas privalo vadovautis bendrosiomis LR CPK taisyklėmis, nustatančiomis reikalavimus procesiniams dokumentams, jų formai ir turiniui, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, procesą pirmosios instancijos teisme ir kt. Sutiktina su pareiškėjos argumentais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad visų šių reikalavimų teismas laikėsi, nei vieno iš jų nepažeidė. Apeliacinės instancijos vertinimu teismo nurodymas, kad priimant sprendimą vadovaujamasi LR CPK 272 straipsniu (1964 m. liepos 7 d. redakcija), vertintina, kaip suklydimas nurodant procesą reglamentuojančias normas ir vertintinas, kaip neesminis bei neturintis jokios įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui. Minėtoje Apžvalgoje nurodyta, kad dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui, nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis tokiu teisiniu reglamentavimu: Vaikų, gimusių iki 1940 m. gruodžio 1 d., atitinkamose Lietuvos vietovėse teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus nustatė tuo metu galioję teisės aktai, pvz., Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo pirmosios knygos antrasis skyrius, Napoleono civilinis kodeksas, Lenkijos karalystės 1836 metų Santuokos įstatymas ir kt. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1968 m. spalio 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. Įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu. Tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką; pripažino save vaiko tėvu ( Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001). Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę. Kai vaikas yra gimęs po 2001 m. liepos 1 d. ( CK įsigaliojimo diena), mirus vaiko tėvui, tėvystė nustatoma pagal 2000 m. CK normas ( CK 3.146-3.148 straipsniai). Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, byla nagrinėjama pagal LR CPK 444-448 straipsniuose nustatytą tvarką ( LR CPK 391 straipsnis). Pareiškėju tokių faktų nustatymo bylose gali būti vaiko motina, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, vaiko globėjas (rūpintojas), mirusio vaiko palikuonys, prokuroras, taip pat vaikas, įgijęs visišką veiksnumą. Kai remiantis santuokos liudijimu, bendru tėvo ir motinos pareiškimu arba teismo sprendimu vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas, negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Aukščiausiojo teismo praktiką, konkrečias bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 1969 m. gruodžio 2 d. Įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ patvirtinto Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso normas, todėl apeliantės argumentai, kad šioje byloje tėvystės klausimas turėjo būti nustatinėjamas pagal šiuo metu galiojančio LR CK normas, nepagrįsti.

Apeliantė nurodė, kad pareiškėja yra 47 metų amžiaus, todėl abejotina, kad jai niekad neprisireikė jos gimimo liudijimo ir kad ji jame nemačiusi, kad nėra tėvystės įrašo. Pareiškėjos motina A. Č. jau gimus dukrai ištekėjo, taigi pareiškėja įgijo tėvą. Abejotinas jos tėvystės nustatymo poreikis V. V., rodo jos nesąžiningumą, nepagarbą mirusiam, nes miręs žmogus negali nei patvirtinti, nei paneigti savo tėvystės. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad kiekvieno vaiko teisė, kiek įmanoma, žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, turi būti užtikrinama ir įgyvendinama valstybės teisinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę žinoti savo tėvą ir šią teisę realizuoti, šią teisę sąlyginai išviešinant, t.y. deklaruojant ją oficialiuose dokumentuose, gimimo akto įraše, tuo pačiu realizuojant visas su tuo susijusias ir iš to kylančias teises bei pareigas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji būdamas vaikas visą laiką norėjo turėti tėvą, pavydėdavo kitiems. Po tėvo laidotuvių paskambino tėvo seseriai E. G., bet ji pasakė, kad jos brolis nėra jos tėvas, ji buvo išvadinta visokiais negražiais žodžiais. Tėvo prašymu ji tvarko tėvo kapą ir norėtų, kad prie kapo ją susitikusi (duomenys neskelbtini) nevadintų jos paleistuvės dukra. Jei (duomenys neskelbtini) nebūtų jos įžeidusi, ji nebūtų ir kėlusi klausimo dėl tėvystės. Jai buvo svarbiausia, kad susirado tėvą ir gali su juo bendrauti, į tėvo palikimą neketina pretenduoti ( b.l. 65-69). Pareiškėja nurodė, kad neprašė tėvo įregistruoti tėvystės, jo sveikata buvo prasta, nenorėjo jo varginti. Į dokumentus, tas aplinkybes, kad gimimo liudijime neįrašytas jos tėvas neatkreipė dėmesio, kai metrikacijos skyriuje išsiėmė gimimo liudijimą, tada įsitikino, kad tėvas nėra įrašytas. Bylos duomenys patvirtina, kad gimimo liudijimas išduotas 2013 m. kovo 21 d. ( b.l. 7). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir vertinti, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai, todėl, kad juridinio fakto nustatymu neabejotinai siekia turtinės naudos, mirusiojo turto paveldėjimo.

Apeliantė pateikė teismui kartu su apeliaciniu skundu papildomus duomenis, V. V. išduotą diplomą, motyvuodama tuo, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo po 2013-09-26 teismo priimto sprendimo. LR CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors apeliantė nenurodė kodėl šio dokumento negalėjo pateikti anksčiau, teismas neatsisako jo priimti, tačiau tuo pačiu pasisako, kad jis neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bei konkrečiu atveju byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal LR CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Konkrečiu atveju pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš suinteresuoto asmens pagrįstas. Pareiškėja pareiškė prašymą priteisti 968,00 Lt su PVM advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas atsižvelgė į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų į ruošto procesinio dokumento apimtį, turinį, klausimų sudėtingumą, įvertinus tai, kad apeliantės skundas netenkintinas, ir daro išvadą, kad pareiškėjai iš apeliantės priteistina 968,00 Lt patirtų atstovavimo išlaidų. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 968,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ) bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė