Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-4633-569/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
2-4633-569/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
A. Č., E. G., N. V., A. V.
Advokatai
Neringa Šilinskė
Civilinė byla Nr. 2-4633-569 /2013 m.
Bylos kategorija 9.1(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjai R. J.,pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Neringai Šilinskei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., E. G., N. V., A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. J. paaiškino, kad jos motina A. Č. ir V. V. artimai bendravo 4 metus, buvo suplanuotos jų vestuvės 1964 m. spalio 7 d. Tačiau vestuvės neįvyko, nes jie susipyko. V. V. patikėjo apkalbomis, jog jos motina turi kitą vyriškį, nors tuo metu motina jau laukėsi jo kūdikio. Ji pati visą laiką norėjo žinoti, kas yra jos tėvas, bendrauti su juo. Jos mama nurodė, kad jos tėvas yra V. V.. Kai jai buvo 36 metai, mama buvo davusi jo adresą. Ji telefonų knygoje susirado V. V. telefono numerį ir jam paskambino. Jai paskambinus, V. V. pakvietė ją užeiti. Nuo laiko ji su V. V. bendravo kaip tėvas ir dukra. Ji nuvažiuodavo pas jį, dažnai kalbėdavosi telefonu. Kai jam buvo 70 metų, ji jam nuvežė dovanų, eilėraštį, gėlių. Jis buvo labai patenkintas, kad ji pas jį atvažiuoja, nes su artimaisiais nebendravo. Jo sesuo atvažiuodavo kartą per metus, su sūnumi nebendravo, jo dukra gyveno Vokietijoje. Su tėvu ji bendravo 12 metų. Tėvas visada klausdavo, kaip laikosi jos mama, kai ji gulėjo ligoninėje, buvo nuėjęs jos aplankyti. Jis gailėjosi, kad jaunystėje išsiskyrė su mama, nes vėliau sužinojo, kad jos mamą apkalbėjo. Jai gimus, mama sakė, kad jis buvo jos atėjęs aplankyti į ligoninę. Tėvo prašymu ji tvarko ir jo kapą. Kai jos tėvas mirė, jai niekas nepranešė, tik po laidotuvių gavo žinutę iš A. V., kad jos tėvas palaidotas. Ji sakė, kad pametė jos numerį, paskui susirado jį tėvo telefone ir parašė žinutę. Ji tada jai paskambino, paskui jos buvo susitikusios, A. V. ją pripažino kaip seserį. V. V. labai ja rūpinosi, kai ji turėjo finansinių problemų, jis jai davė 200 litų, kad susimokėtų mokesčius. Jis taip pat davė jai pinigų siuvimo mašinai įsigyti. Ji visada galvojo, kad jos tėvu gimimo liudijime yra įrašytas V. V., savo tėvo vardą visada nurodydavo Valerijus, kas buvo įrašyta gimimo liudijime, nekreipė dėmesio. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1939-09-29, Lietuvos Respublikos pilietis, miręs 2013m. vasario 1d. Šilutėje, buvo pareiškėjos R. J., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas. Juridinio fakto nustatymas jai reikalingas gauti tėvystę patvirtinančius dokumentus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Gautas jo prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime patvirtino, kad artimai draugavo su V. V. nuo 1960m., buvo suplanavę susituokti 1964m. spalio 7d. Tačiau vestuvės neįvyko, nes, prisiklausęs apkalbų, jis apkaltino ją neištikimybe. Po to, kai jos dukra pradėjo su juo bendrauti, bendraudavo ir jie, V. V. gailėjosi palikęs ją ir dukrą.

Suinteresuotas asmuo N. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Gautas jo atsiliepimas, kuriuo prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam nėra žinomos pareiškime paminėtos aplinkybės, nes jis su tėvu V. V. apie 10 metų iki jo mirties nebendravo.

Suinteresuotas asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkami. Gautas atsiliepimas, kuriame prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymas nepagrįstas. V. V., jos brolis, apie pareiškėją jai pasakė 2011m., tačiau nepripažino, kad ji yra jo dukra. Brolis su pareiškėja susitiko todėl, kad jam buvo įdomu, nes pareiškėja prisistatė kaip jo dukra. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos, aplinkybės, jog V. V. jai duodavo pinigų, neįrodo, kad jis buvo pareiškėjos tėvas. Be to, pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl tėvystės fakto nustatymo, praleido ieškinio senaties terminą pareiškimui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo matyti (b.l. 7), kad pareiškėja gimė 1965-01-05). Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. gruodžio 2 d. įsako dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo 2p. numatyta, kad Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodeksas taikomas santuokiniams ir šeiminiams teisiniams santykiams, atsiradusiems po jo įsigaliojimo, tai yra nuo 1970 metų sausio 1 dienos. Įsako 10 punkte numatyta, kad vaikams, gimusiems iki 1968 m. spalio 1 dienos iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvystė gali būti nustatyta pagal bendrą vaiko motinos ir asmens, pripažįstančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka (Lietuvos TSR civilinio proceso kodekso dvidešimt šeštasis skirsnis). Todėl pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl tėvystės fakto nustatymo nagrinėjamas vadovaujantis minėtu įsaku.

Iš mirties liudijimo (b.l. 6) matyti, kad V. V. mirė 2013m. vasario 1d. Pareiškėja R. J., suinteresuotas asmuo A. Č. nurodė, kad V. V. yra R. J. tėvas, nors oficialiai tėvystės nebuvo pripažinęs. Pareiškėja nurodė, kad jos motina A. Č. jai buvo sakiusi, kad jos tėvas yra V. V., todėl ji su juo susisiekė ir iki jo mirties bendravo 12 metų. Pareiškėja paaiškino, kad nuvykdavo jo aplankyti, bendraudavo su juo telefonu, laikė jį savo tėvu, o jis pripažino ją savo dukra. Apklaustos teismo posėdyje liudytojai A. Č. ir A. P. patvirtino, kad pareiškėja dažnai pasakodavo apie Šilutėje gyvenantį savo tėvą, minėdavo, jog važiuoja jo aplankyti. Iš gimimo liudijimo matyti (b.l. 7), kad pareiškėja R. J. gimusi 1965-01-05, gimimo liudijime jo tėvas nenurodytas. Iš pareiškėjos santuokos liudijimo, atestato, diplomo matyti (b.l. 8-10), kad pareiškėja jai priklausančiuose dokumentuose savo tėvo vardą visur nurodė ,,Valerijus‘‘. Suinteresuoti asmenys neginčijo, kad byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose yra V. V.. Pareiškėja nurodė, kad jo jubiliejaus proga ji padovanojo jam eilėraštį, kurį pateikė teismui (b.l. 11). Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad V. V. nupaveiksluotas laikydamas įrėmintą eilėraštį (b.l. 13). Pareiškėja nurodė, kad šį eilėraštį ji jam įteikė prieš 4 metus, atsižvelgiant į V. V. gimimo datą, 70 metų jam sukako būtent 2009m. Kitoje nuotraukoje jis nupaveiksluotas su pareiškėja kapinėse (b.l. 13) prie jo artimųjų kapo. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad V. V. pripažino pareiškėją kaip savo dukrą. Nors pareiškėja nurodė, kad būdamas gyvas, ją tėvas remdavo ir finansiškai, buvo nupirkęs siuvimo mašiną, duodavo pinigų, įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nėra. Tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė šiuo atveju nėra reikšminga, nes pareiškėjos iniciatyva jos ir V. V. bendravimas prasidėjo jai esant pilnametei, kai išlaikymas jai nebebuvo reikalingas.

Suinteresuotas asmuo E. G. nurodė, kad nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tačiau bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymai, būtina atsižvelgti, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2005-12-07d., civ.byla Nr. 3K-3-644/2005, ieškovai-J. K., A. K., atsakovė-D. K.). Todėl teismas laiko, kad pateiktų įrodymų pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. V. yra pareiškėjos R. J. tėvas.

Suinteresuotas asmuo E. G., vadovaujantis iki 2000m. galiojusio LR Civilinio kodekso normomis ir šiuo metu galiojančio LR Civilinio kodekso 1.126str. 2d. , prašė taikyti pareiškėjos reikalavimui ieškinio senatį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas tėvystės nustatymo faktą šiuo atveju nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1969 m. gruodžio 2 d. įsaku dėl Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo. Todėl nei iki 2000m. galiojusio, nei po to priimtos nuostatos dėl ieškinio senaties yra netaikomos. Minėtame įsake nėra nustatytas ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Pareiškėja pagrįstai nurodo, jog tėvystės fakto nustatymas jai suteiks galimybę gauti tėvystę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad šio fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes - yra pagrindas tėvystę įforminti civilinės metrikacijos įstaigoje.

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 272str. (1964 m. liepos 7 d. redakcija),

LR Civilinio proceso kodekso 259str., 260str., 263str. – 270str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, miręs 2013m. vasario 1d. Šilutėje, buvo pareiškėjos R. J., a/k (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įforminti tėvystę civilinės metrikacijos įstaigoje.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė