Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-530-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-03-13Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-10-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2S-530-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14766-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
R. C.
Ieškovas
D. J.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-530-460/2012

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-14766-2011-9)

Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 110.1; 110.4; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. kovo 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei R. C. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-11-03 buvo gautas ieškovo D. J. ieškinys atsakovei R. C. dėl 19 555 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 19 555 Lt sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-05 nutartimi nutarė ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 19 555 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė teismo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nutartį. Nurodo, jog ieškovas, prašydamas priteisti 19 555 Lt žalą, nepagrindė žalos dydžio dokumentais, patvirtinančiais, jog jam buvo padaryta 19 555 Lt žala, o ieškinyje tik nurodė, jog tikslų žalos dydį, praėjus po įvykio daugiau kaip 3 metams, 2010-12-03 nustatė UAB „Pajūrio Autorika“, todėl mano, jog teismas, negavęs dokumentų, patvirtinančių žalos dydį, negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei. Ieškovas dėl žalos atlyginimo privalėjo kreiptis į draudimo kompaniją, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-05 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu, taip pat su atsakovo turimais įsipareigojimais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, todėl manyti, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, neturėjo pagrindo.

Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti atsakovo interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams. Savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė