Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2014 m. spalio 20 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukurtoje paskyroje „R. B.“ melagingai pažadėjo A. B. parduoti bilietus kelionei į Jamaiką dviem asmenims, atsiunčiant juos elektroniniu paštu, nurodydama iš anksto pervesti 3900 Lt į R. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) banke, o A. B. 2014 m. spalio 21 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, pervedus į R. V. vardu atidarytą sąskaitą 916,35 Didžiosios Britanijos svarų (3900 Lt), bilietų kelionei A. B. neišsiuntė ir taip apgaulės būdu įgijo svetimą – A. B. priklausantį turtą, padarydama nukentėjusiajam A. B. 3900 litų (1129,52 Eur) turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Konkrečios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji R. V. įvykdė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Dėl to ginčo byloje ir nėra. Taip pat byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad šią nusikalstamą veiką apeliantė įvykdė būdama teista du kartus, teismui neišnykus, o jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Iš ankstesnių nuteistosios atžvilgiu priimtų nuosprendžių matyti, kad jai buvo skirtos bausmės, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) bauda, ir šią bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu jai buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Taigi nuteistajai R. V. anksčiau skirtos bausmės ne tik nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, bet apeliantei niekada nebuvo taikomos ir BK 75 straipsnio nuostatos.

Kartu vertinant tai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas apeliantei galimas ir be realaus laisvės atėmimo, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistoji turi ir augina 12 metų sūnų, dirba pagal autorines darbo sutartis, administracine tvarka nebausta. Būtent šie ir kiti duomenys, susiję su nuteistosios padaryta veika ir su jos asmenybe, kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad nuteistoji R. V. visiškai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tinkamai įvertino šiuos veiksmus, dėl jų gailisi, tai apeliantė nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, todėl teisėjų kolegija vertina, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistosios socialinius ryšius su artimaisiais, ypač su vaiku, siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą.

Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį asmenį būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tada, kai nusikalstamą veiką padaro žmogus dėl savo nesugebėjimo įvertinti savo poelgio neigiamų padarinių ir teisės pažeidimo laipsnio, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.

Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetą, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti palikus nuteistajai pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą, ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 69 str.) ir BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose numatytas pareigas – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir tęsti darbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 punktais, R. V. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės – 1324,84 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 84 ct) žalos atlyginimą, nustatant 2 (dvejų) metų žalos atlyginimo terminą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.