Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės O. S. ir trečiojo asmens/atsakovo pagal priešieškinį T. S. atstovei advokatei Kristinai Alešiūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. P., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo T. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo/atsakovas pagal priešieškinį T. S. su pareikštu ieškiniu sutinka, o priešieškinį siūlo atmesti ir priteisti jam iš atsakovo A. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog jokio susitarimo dėl paskolos tarp jo ir atsakovo A. P. nebuvo. Jis A. P. pažįsta iš verslo reikalų ir sužinojęs, kad šiam reikia pinigų, jis savo dukrai O. S. rekomendavo A. P. kaip patikimą žmogų, kuriam galima paskolinti. Po tokios rekomendacijos jo dukra O. S. A. P. paskolino 15 000 EUR, tuo tikslu padarydama bankinį mokėjimo pavedimą ir tie pinigai dukrai iki šiol nėra grąžinti. Jokių siuntų su pinigais per reisinius autobusus tiesiogiai ar per V. P. jis iš A. P. nėra gavęs. Per autobusus siunčiamų kitokio pobūdžio siuntų iš A. P. per V. P. jis yra gavęs, tačiau visose tose siuntose buvo su verslu susiję dokumentai arba daiktai, bet ne pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė O. S. 2009-11-02 mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovo A. P. sąskaitą 15 000 EUR (51 792 Lt), nurodant, jog pervedami pinigai yra paskola iki 2010 m. balandžio mėnesio. Atsakovas A. P. patvirtino, jog ieškovės pervestus pinigus gavo, sutiko, kad tai buvo paskola, tačiau nurodė, kad dėl paskolos suteikimo jis tarėsi su trečiuoju asmeniu/atsakovu pagal priešieškinį T. S., kuriam tą paskolą dalimis ir grąžino, siųsdamas pinigus T. S. verslo partneriui V. P. siuntomis per reisinius autobusus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta, tačiau ginčo tarp šalių, jog paskolos sutartis kaip tokia buvo sudaryta ir paskolos dalykas atsakovo buvo gautas, nėra, todėl teismas plačiau šiais klausimais nepasisako. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl kitų paskolos teisinių santykių.

Dėl paskolos davėjo ir paskolos sutarties įvykdymo

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų pardavimo momento (LR CK 6.870 str. 2d.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o neesant nustatyto įvykdymo termino – pagal pareikštą reikalavimą įvykdyti sutartį (LR CK 6.873 str. 1 d., 2 d.).

Esant tokioms įstatymo formuluotėms, atsakovo teiginys, jog dėl paskolos jis tarėsi su trečiuoju asmeniu/atsakovu pagal priešieškinį T. S., o ieškovė O. S. tik pervedė pinigus, yra teisiškai nereikšmingas. Įstatymų leidėjas nedviprasmiškai įtvirtina, kad paskolos davėjas yra būtent tas asmuo, kuris perduoda (skolina) paskolos gavėjui pinigus. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pinigus atsakovui A. P. perdavė (paskolino) ieškovė O. S. (t. 1, b.l. 10-13), kuri tapo atsakovo kreditore, o atsakovui atsirado pareiga grąžinti kreditorei (ieškovei) gautą paskolą (t. 1, b.l. 8-9).

LR CK 6.39 str. 1 d. numatyta, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Remiantis LR CK 6.44 str. 1 d., 2 d., prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens.

Toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad kreditorius gali priimti prievolės įvykdymą iš skolininko pats asmeniškai arba paskirti savo atstovą, kuris turi tokią teisę, be to, kreditorius turi teisę nurodyti kitą asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Kai prievolės įvykdymui priimti kreditorius skiria atstovą ar kitą asmenį, apie tai turi būti informuojamas skolininkas, kad šiam neliktų abejonių, ar asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą. Savo ruožtu skolininkas, prieš įvykdydamas prievolę, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditorius, jo atstovas ar kitas kreditoriaus paskirtas asmuo, t.y. skolininkui tenka prievolės įvykdymo neturinčiam teisės jį priimti asmeniui rizika, jeigu jis neįsitikino, kad vykdo prievolę tinkamam asmeniui. Atsakovas A. P. byloje gynėsi paskolos prievolės įvykdymu, grąžinant paskolą trečiajam asmeniui/atsakovui pagal priešieškinį T. S., tačiau įrodinėdamas tokią savo poziciją atsakovas į bylą turėjo pateikti duomenis, kad: 1) žinodamas, kas yra faktinis paskolos davėjas, ėmėsi visų jam prieinamų priemonių išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditoriaus atstovas ar kitas kreditoriaus paskirtas asmuo; 2) būdamas verslininku, t. y. asmeniu, kuriam taikomi aukštesni apdairumo, rūpestingumo reikalavimai, prievolę grąžinti paskolą įvykdė tinkamai ir sąžiningai.

Atsakovas A. P. į bylą pateikė Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro patvirtintą 2010-12-09 įgaliojimą, kuriuo ieškovė O. S. trejų metų laikotarpiui įgaliojo trečiąjį asmenį/atsakovą pagal priešieškinį T. S. gauti ieškovei priklausančius pinigus, turtą (t. 1, b.l. 64-65). Kita vertus, byloje nustatyta, kad ieškovė (paskolos davėja) O. S. nėra patvirtinusi paskolos gavimo, o atsakovo A. P. pateiktų įrodymų nepakanka patvirtinti atsakovo tinkamo paskolos grąžinimo fakto (liudytojai V. P., A. L., A. P. tiesiogiai paskolos grąžinimo faktų nematė; siuntos su neva ten esančiais pinigais buvo siunčiamos per reisinius autobusus, užpildant siuntos kvitus, kuriais buvo garantuojama, kad tokia siunta nėra siunčiami pinigai, siuntos buvo siunčiamos net ne kreditoriaus atstovui T. S., siuntų kvituose esantys rankraštiniai įrašai yra prieštaringo pobūdžio; A. P. įmonės buhalteriniai dokumentai tiesiogiai negali patvirtinti paskolos prievolės įvykdymo faktų). Esant tokioms aplinkybėms bei išvadoms, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovo priešieškinis atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir kt.

LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6. 210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-06-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.:

iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 450,07 EUR (1554 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 5);

iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 25,51 EUR (88,09 Lt).

Šioje byloje tiek ieškovė O. S., tiek tretysis asmuo/atsakovas pagal priešieškinį T. S. prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydami, jog įrodymai apie jas teismui bus pateikti LR CPK numatytais terminais ir tvarka. Pažymėtina, jog klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Nei ieškovė, nei tretysis asmuo/atsakovas pagal priešieškinį kitų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, išskyrus duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas tik sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 15 000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) (51 792 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt du litus)) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

iš atsakovo A. P. ieškovei O. S. – 450,07 EUR (keturi šimtai penkiasdešimt eurų 7 euro ct) (1554 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus)) žyminio mokesčio;iš atsakovo A. P. valstybei – 25,51 EUR (dvidešimt penkis eurus 51 euro ct) (88,09 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 9 lito ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.