Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei Ingai Gulevičienei (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atliekančio laivės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, bausmės pradžia – 2023 m. spalio 26 d.) skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-790-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25264693307).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-790-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad G. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

2. Vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 19 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo 2025 m. balandžio 24 d. skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo.

4. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą dėl formalių procedūrinių pažeidimų ir jo neinformavimo apie proceso eigą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad yra suimtas nuo 2023 m. spalio 26 d. ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime. Visą šį laikotarpį neturėjo galimybės naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl nebuvo informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo bylą ar apie vėliau priimtą nutarimą. Apie tai, kad 2025 m. kovo 20 d. buvo priimtas nutarimas ir paskirta bauda, sužinojo tik 2025 m. balandžio 18 d., kai jam prireikė Institucijos informacijos ir paaiškėjo, kad jam yra paskirta bauda.

5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino, prašė panaikinti arba sumažinti jam skirtą baudą. Nurodė, kad pradėjus tvarkyti Bendrovės dokumentus, ėmėsi Bendrovės veiklos stabdymo proceso. Tuo metu jo žmona laukėsi, todėl dalis su Bendrovės veikla susijusių reikalų užtruko. Pasamdė buhalterę, kuri tvarkė dokumentus, dalis jų buvo sutvarkyta tinkamai, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ne visi. Kai manė, kad visi formalumai jau sutvarkyti, norėjo pradėti individualią veiklą, tačiau, paskambinęs į Valstybinę mokesčių inspekciją, sužinojo apie jam skirtą baudą, apie kurią nebuvo informuotas. Prisijungimo prie el. pašto, į kurį buvo siunčiami pranešimai, neturi ir negali prisijungti. Jo žmona taip pat neturėjo galimybės prisijungti. Šiuo metu visi reikalingi dokumentai yra pateikti, pažymos taip pat. Supranta savo kaltę ir prisiima atsakomybę. Atsakydamas į teisėjo klausimus, nurodė, jog apie baudą sužinojo 2025 m. balandžio 18 d. Jo teigimu, Bendrovės veikla buvo sustabdyta 2024 m. kovo arba balandžio mėnesį. Prašo panaikinti panaikinti arba sumažinti skirtą baudą, nes žmona viena augina vaiką, todėl tai būtų didelė našta. Jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga numatoma 2034 metais. Įgaliojo žmoną pateikti ataskaitą. Prieš tai taip pat bandė parengti įgaliojimą per kalėjimo teisininkę, tačiau Institucijai tokia įgaliojimo forma nebuvo tinkama. Tik tuomet, kai Institucija paaiškino reikalavimus, įgaliojimą pateikė tinkamai. Supranta, kad yra kaltas ir kad šios situacijos buvo galima išvengti. Prašo teismo į šią situaciją pažvelgti atlaidžiau arba skirti švelnesnę baudą. Bendrovė vykdė veiklą iki jo suėmimo.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 26 d. gautame Institucijos atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

6.1. Institucija atsiliepime į skundą rėmėsi CK 2.66 straipsnio 4 dalies, 2.52 straipsnio 1 dalies, Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktų, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nurodė, jog šių teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos nevykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Šiuo atveju, G. M., būdamas Bendrovės vadovu, 2023 metų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centras priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, paskirdamas G. M. 615 Eur baudą. Taip pat skunde rėmėsi teismų praktika bei CK 2.71 straipsnio 1 dalimi ir CK 2.72 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, jog bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

6.2. Institucija nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris valstybės informacinėse sistemose ar registruose, įskaitant ir Administracinių nusižengimų registre, paviešintas kaip G. M. kontaktinis elektroninis adresas. Toks pat elektroninio pašto adresas yra nurodytas ir paties Pareiškėjo skunde. Byloje nėra duomenų apie jokias technines kliūtis, dėl kurių laiškai būtų galėję nepasiekti Pareiškėjo elektroninio pašto dėžutės. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis kalėjime negalėjo perskaityti Registrų centro siunčiamų laiškų. Tačiau pats Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis 2025 m. balandžio 18 d. turėjo galimybę sužinoti apie paskirtą baudą, nes jam tik tada prireikė informacijos iš Registrų centro. Vadinasi, Pareiškėjas iki tol tiesiog nesidomėjo nei Bendrove, nei apie savo imperatyvias pareigas teikti privalomus dokumentus Institucijai arba įgalioti kitą asmenį. Institucija rėmėsi ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teismų praktika ir nurodė, kad nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl tinkamo protokolo ir Skundžiamo nutarimo įteikimo Pareiškėjui, byloje nėra. Aplinkybė, kad Pareiškėjas savo pasirinkimu galimai laiku nesusipažino su protokolu ir nutarimu, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju elektroninio laiško įtekimas nesiejamas su pareigų Pareiškėjui atsiradimu, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėtį sudaranti aplinkybė. Atitinkamai, Institucijai nekyla ir negali kilti pareiga prieš priimant nutarimą imtis papildomų veiksmų įsitikinti, ar su protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susipažino.

6.3. Institucija pažymėjo, kad Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., todėl, būdamas Bendrovės vadovu, Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Remdamasi teismų praktika apie Bendrovės vadovo atsakomybę, CK 2.67 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 bei 41 punktais, Institucija nurodė, jog už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent G. M., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Registro tvarkytojui laiku. To nepadarius laiku, laikytina, kad G. M. yra kaltas. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių atskaitų rinkiniai. Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad Bendrovės vadovas gali nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Taigi, Pareiškėjas neužtikrino, kad jo vadovaujamos Bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai būtų laiku pateikti Registro tvarkytojui.

6.4. Institucija nurodė, jog šiuo atveju priimant Nutarimą išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Registrų centras, skirdamas baudą, įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai.

6.5. Atsiliepime į skundą Institucija rėmėsi teismų praktika, nurodė, kad pagal ANK 223 straipsnio 2 dalies sankciją, asmenys padarę administracinį nusižengimą, gali būti baudžiami administracine nuobauda – bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – G. M. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tokias administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nutarimu G. M. buvo paskirta 615 Eur bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos minimaliam dydžiui. 615 Eur bauda nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga.

7. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Inga Gulevičienė laikėsi pozicijos, kad Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai. Nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 ir 2024 metus buvo pateikti 2025 m. gegužės 26 d. įgalioto asmens L. M.. Pareiškėjas rado galimybę pateikti dokumentus per įgaliotą asmenį, todėl iki tol tai buvo aplaidus vadovo elgesys. Prašo nutarimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad finansinė atskaitomybė turi būti teikiama kasmet, nepriklausomai nuo to, ar įmonės veikla yra sustabdyta. Ji neteikiama tik tuo atveju, kai įmonė yra likviduojama. Pareiškėjas tinkamai pasielgė pateikdamas 2024 metų dokumentus. Atsakydama į teisėjo klausimą nurodė, jog atsakomybė taikoma dėl to, kad finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta laiku – ji pateikta tik 2025 m. gegužės 26 d. Duomenų apie įmonės veiklos sustabdymą neturi. Finansinė atskaitomybė vis tiek turi būti teikiama Registrų centrui, nepriklausomai nuo to, ar įmonės veikla vykdoma, ar sustabdyta.

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

11. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Ši pareiga turi būti užtikrinama, nepriklausomai nuo vadovo ligos, nedarbingumo, šeiminių aplinkybių, komandiruočių, arešto ar kitų priežasčių, t. y. vadovas privalo užtikrinti, kad jam negalint, tai atliktų kiti jo įgalioti asmenys. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.

13. Iš teismo posėdžio metu duotų Pareiškėjo žodinių paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, tačiau prašo teismo panaikinti arba sumažinti jam skirtą baudą, nes žmona viena augina vaiką, todėl tai būtų didelė našta.

14. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

15. Nagrinėjamu atveju G. M. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, paaiškino, kad pradėjus tvarkyti įmonės dokumentus, ėmėsi Bendrovės veiklos stabdymo proceso. Pasamdė buhalterę, kuri tvarkė dokumentus, dalis jų buvo sutvarkyta tinkamai, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ne visi. Kai manė, kad visi formalumai jau sutvarkyti, norėjo pradėti individualią veiklą, tačiau, paskambinęs į Valstybinę mokesčių inspekciją, sužinojo apie jam skirtą baudą, apie kurią nebuvo informuotas. Prisijungimo prie el. pašto, į kurį buvo siunčiami pranešimai, neturi ir negali prisijungti. Jo žmona taip pat neturėjo galimybės prisijungti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Be to, Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 ir 2024 metus buvo pateikti 2025 m. gegužės 26 d. įgalioto asmens L. M., kas rodo, jog G. M., sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą, ėmėsi veiksmų pašalinti nustatytą pažeidimą ir rado galimybę pateikti dokumentus per įgaliotą asmenį. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. nuo 2023 m. spalio 26 d. atlieka laivės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, todėl veiklos nevykdo bei neturi prieigos prie elektroninio pašto adresų bei kitų informacinių sistemų, būtinų siekiant įgyvendinti jam kaip Bendrovės vadovui įstatymais keliamus reikalavimus. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad Pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, veikoje nėra akivaizdžių piktybiškumo požymių, nes jo galimybės pateikti Registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį laiku buvo objektyviai apribotos dėl nuo 2023 m. spalio 26 d. atliekamos laisvės atėmimo bausmės. Pastaroji aplinkybė pripažintina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą Pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 233 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, paskirti švelnesnę nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, – 300 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda bus pakankama pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nes Pareiškėjas atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, o jo sutuoktinė viena augina vaiką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-790-2025 (ROIK Nr. 25264693307) ir G. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą – 300 Eur dydžio baudą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.