Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2527-215/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, statytojui R. N., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo. Nurodo, kad (kraštovaizdžio draustinyje), pastatyti atsakovo R. N. statiniai pažeidžia imperatyvias įstatymų nuostatas įtvirtintas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 25 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybos darbus saugomose teritorijose, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tvarką, o kartu ir viešąjį interesą saugoti ypač vertingas vietoves. Statybos leidimais buvo leista šiuos statinius rekonstruoti, pritaikant juos kaimo turizmui Žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriame nėra ir niekada nebuvo sodybos, todėl šie statybą leidę dokumentai turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovė per 10 (dešimties) dienų terminą buvo įpareigota pašalinti trūkumus: tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus viešajam interesui apginti, t. y. reikalavimą dėl materialinių teisinių padarinių pašalinimo; patikslinti ieškinio reikalavimo sumą bei nurodyti iš ko yra kildinama ieškinio suma. Nurodė, kad prokurorė ieškinyje siekia ginti viešąjį interesą, kurį sieja su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu draustinių steigimo tikslu — išsaugoti (kraštovaizdį) bei jo gamtinę ekosistemą, kam ir yra įsteigtas (kraštovaizdžio) draustinis, tačiau nenurodo, kokiais būdais ir priemonėmis bus siekiama viešojo intereso, pasireiškusio galimai neteisėtomis statybomis, pažeidimo šalinimo. Pabrėžė, jog ieškovės ieškinyje yra nurodyta 51 173 Eur ieškinio suma, tačiau iš ieškinio turinio neaišku iš ko ieškovė kildina ieškinio reikalavimo sumą.

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį kuriame pateikė analogiškus reikalavimus: panaikinti administracinius aktus bei įpareigoti statytoją R. N. per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti žemės sklypų, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą taip, kad šiuo metu viename iš žemės ūkio paskirties žemės sklypų esantys neteisėtai pastatyti statiniai patektų į kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypą bei įregistruoti pasikeitusius žemės sklypų kadastrinius duomenis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog ieškinio suma yra 76 559 Eur, o ieškinio suma apskaičiuota pagal žemės ūkio paskirties žemės sklype esančių statinių, pastatytų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vidutines rinkos vertes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo atsisakė priimti kaip neteismingą Mažeikių rajono apylinkės teismui. Teismas sprendė, kad ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, tiek ieškinio, tiek patikslinto ieškinio suma viršija 43 500 Eur sumą, todėl ieškinys, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismingas Šiaulių apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, jog nežiūrint į tai, kad ieškinyje yra nurodyta ginčo suma, jame reiškiami neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie turi būti nagrinėjami apylinkės teisme.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. N. su ieškovės atskiruoju skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas esminiu argumentais, jog ieškiniu keliami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, todėl ginčas turi būti sprendžiamas apylinkės teisme. Be to, egzistuoja realios taikos sutarties sudarymo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kuriais prašo: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2007 m. rugsėjo 24 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. sausio 30 d. išduotą pažymą Nr. 19 apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto; 3) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008 m. sausio 30 d. išduotą pažymą Nr. 20 apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto; 4) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 20 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m balandžio 21 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m birželio 28 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos Statybos užbaigimo komisijos 2012 m. birželio 29 d. išduotą statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti statytoją R. N. per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užbaigti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (adresu: duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą taip, kad šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantys neteisėtai pastatyti statiniai patektų į kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti pasikeitusius žemės sklypų kadastrinius duomenis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl to, kad jis neteismingas apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškovė nesutinka, jog ginčas turi būti nagrinėjamas apygardos teisme ir skunde teigia, jog ginčas turi būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme. Iš esmės, šalys nesutarė dėl reikalavimo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kadangi nurodyta ieškinio suma, tačiau ieškovė mano, kad reiškiami reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Šiam apeliantės (ieškovės) argumentui apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pasisako dėl „turtinio“ ir „neturtinio“ ginčo esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis Nr. 3K-3-44/2010; 2012-01-08 nutartis Nr. 3K-7-111/2012 ir kt.). Nurodoma, jog ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis Nr. 3K-3-190/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis Nr. e2-1266-241/2015 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas dėl ieškinio teismingumo yra aiškiai pasisakęs, kad net ir ieškinio reikalavimas nugriauti statinius, tokio tipo bylose, būtų laikomas išvestiniu reikalavimu, kuriam negali būti priskiriamas turtinis pobūdis. Apeliacinis teismas išaiškino, kad neteisėtai sukurtas statinys nesukuria ekonominės vertės, juo negalima disponuoti, dėl to reikalavimui taikyti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti statinį – negalima taikyti CPK 85 straipsnio kriterijus dėl ieškinio sumos. Toks ieškinio reikalavimas savo esme yra neįkainotinas, jis negali būti išreikštas pinigų suma, dėl to kvalifikuotinas neturtiniu bei teismingu apylinkės teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1266-241/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016, 2009-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1058-56/2009 ir kt.). Įvertinus plėtojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad patikslinto ieškinio suma buvo apskaičiuota remiantis prielaida, jog atsakovo R. N. pastatyti statiniai yra galimai neteisėti, ir tai akivaizdu, jog nepriklausomai nuo sąlyginės turto vertės, patikslintas ieškinys yra neturtinio pobūdžio dėl sekančių priežasčių.

Iš pareikštų ieškovės reikalavimų - panaikinti administracinius teisės aktus ir įpareigoti atsakovą užbaigti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą taip, kad neteisėtai pastatyti statiniai patektų į kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) žemės sklypą bei įregistruoti pasikeitusius žemės sklypų kadastrinius duomenis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre matyti, kad jie niekaip nėra susiję su turtine nauda, t. y. ieškinio patenkinimo atveju ieškovui ar kitam asmeniui nebus priteisiamas turtas, ieškiniu nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, taip pat nebus pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatyta, kad ji pasibaigusi. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčas nepripažintinas turtiniu, nes priėmus sprendimą pagal ieškovės pareikštus ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus niekaip nesikeis asmens turtinė padėtis, t. y. nei ji gerės, nei blogės. Juo labiau, abi šalys nurodo, kad byloje egzistuoja realios taikos sutarties sudarymo galimybės.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.