- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1266-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Elektrėnų savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Elektrėnų savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl sandorio, administracinio akto ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas : 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 51SŽN-20, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“; 2) panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 51SK-(14.51.98)-416, kuriuo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys; 3) panaikinti 2014 m. lapkričio 28 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-06-141128-00104.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Elektrėnų savivaldybei, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl sandorio, administracinio akto ir statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais.
Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad pareikštas reikalavimas pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia yra turtinis reikalavimas ir nurodė, jog teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Tuo tarpu neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008). Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartimi valstybė neperdavė nuomininkui nei pagrindinės daiktinės teisės – nuosavybės teisės, nei išvestinių daiktinių teisių – ilgalaikės nuomos ar užstatymo teisės, todėl neatsirastų ir pagrindas, pripažinus sandorį negaliojančiu, nuomotojui tam tikras daiktines teises grąžinti. Teismas konstatavo, jog išsprendus šalių ginčą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia šalių turtinė padėtis nepasikeistų – nei pagerėtų, nei pablogėtų, todėl ieškovo pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip neturtinį ir teismingą apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, netinkamai aiškindamas „turtinio ginčo“ sąvoką, netinkamai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 9, 11 punktų bei 27 straipsnio 1 punkto nuostatas, tuo padarydamas proceso teisės normų pažeidimą, kuris sąlygojo iš esmės neteisingą ieškinio priėmimo klausimo išsprendimą.
2. Tam tikrais atvejais tenkinus ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, ieškovas taip pat įgyja turtinę naudą, nors ir neatgauna jokio turto (pavyzdžiui, ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos sumokėti skolą, nuostolius; ieškovas įgyja reikalavimo teisę į atsakovą dėl lėšų sumokėjimo ir pan.). Vadinasi, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas, kurio tenkinamas, net ir netaikius restitucijos, sukuria ieškovui tam tikro dydžio turtinę naudą, taip pat laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovo siekiamos gauti turtinės naudos dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1171/2014).
3. Aptariamo reikalavimo patenkinimo atveju ginčijamo sandorio nuomininkas prarastų sutartimi sulygtas ilgalaikes teises į vertingą įvairiais aspektais objektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio ginčus priskiria turtiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl bylos teismingumo, t. y. kuris – apylinkės ar apygardos teismas turi nagrinėti bylą pirmąja instancija. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą, todėl kilusio ginčo tinkamas kvalifikavimas yra svarbus nustatant bylos teismingumą. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2014 m. spalio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį; panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 51SK-(14.51.98)-416, kuriuo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys; panaikinti 2014 m. lapkričio 28 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-06-141128-00104. Pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštus reikalavimus kvalifikavo kaip neturtinius ir teismingus apylinkės teismui. Ieškovo vertinimu, pirmasis ieškinio reikalavimas yra turtinis, ieškinio suma apskaičiuojama pagal ginčo žemės sklypo rinkos vertę, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 d. 9, 11 punktais. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino „turtinio ginčo“ sąvoką, netinkamai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 9, 11 punktų bei 27 straipsnio 1 punkto nuostatas, todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas su ieškovo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas tam tikra pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog spręsdamas dėl ieškinio sumos teismas nepagrįstai netaikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punkto. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas taikomas ginčams dėl daiktinių teisių į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šalių sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties kvalifikuoti pagal CK 4.165 straipsnį, reglamentuojantį ilgalaikę nuomą (emphyteusis) kaip daiktinę teisę. Visų pirma, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ilgalaikė nuoma (emphyteusis) negali būti nustatyta viešajai nuosavybei, nes tokia galimybė nėra numatyta nei CK, nei kituose disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos apeliacini teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834/2014). Aplinkybę, kad sandoris nėra kilęs iš ilgalaikės nuomos (emphyteusis) pripažįsta ir pats ieškovas, ieškinyje teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta daiktinė teisė – ilgalaikė nuoma. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.550 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos imperatyvios žemės nuomos sutarties turinio nuostatos yra tiesiogiai perkeltos į ginčo nuomos sutartį. Taigi ginčo atveju šalys yra sudarę iš prievolinių teisinių santykių kylančią valstybinės žemės nuomos sutartį. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Šalių sudaryta sutartis turi turtinį aspektą, kadangi yra atlygintinė, nuomininkui pagal tokią sutartį atsiranda prievolė mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau pagal nuomos sutartį nuomininkui atsirandančios valdymo ir naudojimosi išsinuomotu daiktu teisės nėra savarankiškos daiktinės teisės, tokios sutarties ginčijamas nėra laikytinas ginču dėl daiktinių teisių į turtą, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, jog ieškinio suma nustatytina pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl turtinių ginčų ir jų įkainojimo laikomasi nuostatos, kad ginčo dėl sandorio įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Ieškovas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą aiškina taip, kad ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suma lygi turtinei naudai, kurią gautų ieškovas, nuginčijęs sandorį ir tokiu būdu atgavęs iš atsakovo lėšas ar turtą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas reikalavimas nėra susijęs su turto grąžinimu, kadangi šalis sieja prievolinis, o ne daiktinis teisinis santykis, pripažinus ginčijamą nuomos sutartį negaliojančia, restituciją taikyti nebūtų pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuomos sutartimi ieškovas neperdavė atsakovui nei pagrindinės daiktinės teisė – nuosavybės teisės, nei išvestinių daiktinių teisių – ilgalaikės nuomos ar užstatymo teisės, todėl neatsiranda pagrindas pripažinus sandorį negaliojančiu tam tikras teises grąžinti.
Ieškovas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1171/2014, kurioje nurodyta, kad ieškinio reikalavimas, kurio tenkinimas, net ir netaikius restitucijos, sukuria ieškovui tam tikro dydžio turtinę naudą, laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovo siekiamos gauti turinės naudos dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimu siekia nuginčyti sandorį tam, kad būtų eliminuota jo pareiga sumokėti atsakovui 1 851 160 Lt dydžio nuostolius. Nurodytoje byloje ieškinio tenkinimo atveju teismas nustatė ieškovo gautiną turtinę naudą, todėl turėjo teisinį pagrindą reikalavimą pripažinti turtiniu, tačiau nagrinėjamos ir ieškovo cituojamos bylos ratio decidendi nesutampa. Dėl tos pačios priežasties negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008. Nors kasaciniame skunde ir nebuvo keliamas ilgalaikės nuomos ir nuomos atribojimo klausimas, tačiau kasacinis teismas, spręsdamas ieškinio sumos nustatymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad žemės sklypas buvo išnuomos 99 metams su teise statyti statinius ir šią teisę nuomininkas įgyvendino, todėl ieškinio sumą nustatė pagal CPK 85 straipsnio 1 dalis 9 punktą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad išsprendus šalių ginčą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia šalių turtinė padėtis nepasikeistų – nei pagerėtų, nei pablogėtų, o tai sudaro pagrindą pareikštą reikalavimą kvalifikuoti kaip neturtinį ir teismingą apylinkės teismui. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino turtinio ginčo sąvoką, pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis ginčas ir teismingas apylinkės teismui, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.