Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-626/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-11-29Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-12-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-303-312/2023Nutartis · 2023-12-27Vilniaus apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-02-26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-20Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-29
Bylos Nr.
1A-313-626/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19534-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Linas Šiukšta
Advokatai
Violeta Bazienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-626/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19534-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.14; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.6-(S)LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. L.,gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. L. gynėjos advokatės Violetos Bazienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria pripažinta, kad A. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (du epizodai), 187 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Nurodyta iki nutarties įsiteisėjimo, A. L. laikyti VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

L. R. civilinis ieškinys dėl 897,82 eurų turtinės žalos atlyginimo, J. P. civilinis ieškinys dėl 161,74 eurų turtinės žalos atlyginimo, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinis ieškinys dėl 204,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl 667,00 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L., sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio negalėjo suvokti šių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2021 m. birželio 16 d., apie 01.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.56 promilių girtumas), viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, šūkavo ir švilpavo, o priėjęs prie automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S.“, tyčia trenkė vieną kartą į automobilio dešinės pusės veidrodėlį, jį nulauždamas, tuo UAB „S.“ padarydamas 396,78 eurų turtinę žalą, po to, toliau tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, priėjęs prie šalia stovinčio automobilio „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. R., tyčia trenkė į automobilio dešinės pusės šoninį veidrodėlį ir jį sugadino, bei subraižė šalia veidrodėlio dešinės pusės automobilio dureles, tuo L. R. padarydamas 897,82 eurų turtinę žalą, po to, toliau tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, priėjęs prie šalia stovinčio automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. P., tyčia užšokęs ant minėto automobilio priekinio dangčio, du kartus spyrė koja į priekinį stiklą, jį sudaužydamas, o nušokęs nuo automobilio, rankomis nuplėšė minėto automobilio priekinį valstybinį numerį ir jį sulankstęs išmetė į šalia stovintį šiukšlių konteinerį, tuo J. P. padarydamas 161,74 eurų turtinę žalą.

2. Taip pat jis, 2021 m. birželio 23 d., apie 02.02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,15 promilių etilo alkoholio), viešoje vietoje – degalinės „V.“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas apibrėžtų tikslų ir motyvų, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas pasireiškė tuo, jog tyčia niokojo degalinės inventorių, t. y. trankė šiukšliadėžes, mėtė šiukšles teritorijoje, kumščiais daužė kuro kolonėles bei mėtė kuro kolonėlių pistoletus, tokiu būdu sugadino UAB „V.“ šiukšliadėžę, kurios vertė 217,8 eurų, polietileninių pirštinių dalytuvą, kurio vertė 29,83 eurų, tuo padarydamas UAB „V.“ bendrą 247,63 eurų turtinę žalą, po to, toliau tęsdamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, suniokojo UAB „M.“ priklausantį keleivinį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį minėtos degalinės teritorijoje, t. y. išdaužė visus automobilio stiklus, sudaužė automobilio šoninius išorės ir vidaus galinio vaizdo veidrodėlius, sugadino automobilio salone automagnetolą, salono panelę, ventiliacijos valdymą, užvedimo spynelės apdailą, panelę, prietaisų skydelį bei uždangalus nuo saulės, tuo padarydamas UAB „M.“ bendrą 1 602 eurų turtinę žalą.

3. Taip pat jis, 2021 m. birželio 23 d., apie 13.10 val., būdamas sulaikytas Vilniaus apskrities Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnų dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bei 20.14 val. patalpintas į Vilniaus apskrities VPK areštinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo kamerą Nr. 18 (1.91), 21.52 val., tyčia išlaužė kameros langą, kurio vertė 490 eurų, jį visiškai sugadindamas, bei sulankstė kameros stalą, kurio vertė 128 eurų, ir kameros lentyną, kurios vertė 79 eurų, juos apgadinant, tokiais veiksmais, sugadinant svetimą turtą, padarė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 697 eurų turtinę žalą.

4. Taip pat jis, 2021 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ‑ etizolamo, kurios bendroji masė yra 0,067 g, kurią neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno A. M. vairuojamu automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus į Kėdainių miestą, iki kol 2021 m. spalio 10 d., apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini), minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

5. Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. L. gynėja advokatė V. Bazienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties dalį dėl A. L. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, ir jį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantė nurodo, kad skundžiamos nutarties dalimi, kuria pripažinta, kad A. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesutinka ir prašo šioje dalyje nutartį panaikinti. Dėl nutarties dalies, kurioje pripažinta, kad A. L. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (du epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas nepakaltinamas, apeliacinio skundo nereiškia.

5.2. Pasak apeliantės, apygardos teismas, tirdamas ir analizuodamas liudytojų parodymus, bylos rašytinius įrodymus, nustatydamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes, vadovavosi liudytojų V. B., E. S., A. I., A. M. parodymais. Liudytojai V. B., E. S., A. I. parodė, kad pas A. M. apžiūros metu radus piniginę, kurioje buvo A. L. asmens dokumentai bei plastikiniai maišeliai su milteliais. A. L. aiškino, kad rasta piniginė priklauso jam, piniginėje esantys plastikiniai maišeliai taip pat yra jo, tačiau maišeliuose esantys milteliai nėra narkotinė medžiaga, o yra maisto papildai. Tokias aplinkybes A. L. nurodė duodamas paaiškinimus, apklausiant jį įtariamuoju.

5.3. Anot apeliantės, teisiamojo posėdžio metu išklausius teismo psichiatrą ‑ ekspertą M. J., ir atsižvelgus į ekspertizės išvadą, matyti, kad A. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Taigi jo parodymai tikrai negali būti vertintini kaip patikimi įrodymai šioje byloje. A. L. jo sulaikymo metu su savimi jokių maišelių su milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis, neturėjo. Maišeliai su milteliais buvo rasti pas A. M. Vien tik ta aplinkybė, kad maišeliai su milteliais buvo sudėti į A. L. piniginę nepatvirtina fakto, kad būtent šiuos miltelius įsigijo A. L. Gynėjai kelia pagrįstų abejonių aplinkybė, kodėl būtent A. M. pasiėmė ir su savimi turėjo A. L. piniginę ir, ar turėti A. L. maisto papildai nebuvo pakeisti į narkotines medžiagas. Šių prieštaravimų teismas nepašalino, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog narkotinių medžiagų savininkas yra būtent A. L. Taigi, nesant pagrįstų įrodymų, kad sunkų nusikaltimą padarė A. L., visos abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai.

5.4. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada (t. 3, b. l. 111‑115), kurioje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, paimtų iš įtariamojo A. L. piniginės, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ‑ etizolamo, kurios bendroji masė yra 0,067 g. Būtent dėl šios psichotropinės medžiagos laikymo A. L. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

5.5. Gynėja atkreipia dėmesį, kad A. L. visą laiką teigė, kad turėjo tik rusvos spalvos miltelius maisto papildus, jokių baltos spalvos miltelių jis neturėjo. Minėtoje 2021 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadoje rusvos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ‑ N-butilmetilono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Gynėjos manymu, teigti, kad A. L. laikė narkotines medžiagas, nėra teisinio pagrindo. Narkotinės medžiagos buvo rastos pas A. M. ir iš jo paimtos. Nesvarbu, kad tai buvo A. L. piniginėje. Vienas iš maišelių buvo rastas paties A. M. automobilyje. Teigti, kad tos medžiagos priklausė A. L., vienareikšmiškai negalima.

5.6. Pasak apeliantės, apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantė, pacitavusi BPK 20 straipsnio nuostatas, nurodė, kad asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais, nepakankamais ar keliančiais abejonių duomenimis. Anot gynėjos, skundžiama nutartis grindžiama prieštaringais įrodymais, kurie kelia abejonių ir nepapildo vienas kito. Todėl, gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismo nutartis turėtų būti iš dalies panaikinta.

6. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. L. gynėjos advokatės V. Bazienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl nutarčių, kuriomis nutarta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 404 straipsnis).

8. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, padavė asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, A. L. gynėja, skunde nesutikdama su teismo išvadomis, kad įrodyta, jog A. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nėra ginčijama nutarties dalis, kurioje pripažinta, kad A. L. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (du epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas bei jam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio gydymo ir sąlygų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

9. Vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą visų pirma būtina pažymėti, kad priimdamas nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, teismas, be kita ko, turi išspręsti klausimą, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šį klausimą teismas išsprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos A. L. nepadarė, kad jo piniginėje ir automobilio durelėse rastuose maišeliuose buvo ne psichotropinė medžiaga, o maisto papildai, tačiau ši versija yra paneigta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

10. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms dėl byloje suriktų įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad apeliantės tvirtinimo, kad A. L. su savimi gabeno maisto papildus, o ne psichotropinę medžiagą, jokie kiti bylos duomenys, atitinkantys įrodymams keliamus reikalavimus, nepatvirtina. Gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, jog A. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, išskirtinai remdamasis liudytojo A. M., pas kurį buvo rastos ir iš jo paimtos narkotinės medžiagos, parodymais, todėl vien tik ta aplinkybė, kad maišeliai su milteliais buvo sudėti į A. L. piniginę, rastą pas A. M., nepatvirtina fakto, kad būtent šiuos miltelius įsigijo A. L. Taip pat apeliantė kelia abejonių aplinkybė, kodėl būtent A. M. pasiėmė ir su savimi turėjo A. L. piniginę ir, ar turėti A. L. maisto papildai nebuvo pakeisti į narkotines medžiagas. Šie apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar A. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi ne tik liudytojo A. M. parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis (liudytojų V. B., E. S., A. I., parodymais, specialistų išvadomis, duomenimis, užfiksuotais, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratos protokoluose bei kitais rašytiniais įrodymais), kuriuos nutartyje aptarė ir motyvuotai įvertino.

12. Kaip matyti iš liudytojo A. M. parodymų, jis nuosekliai tvirtino, kad 2021 metų spalio mėnesio pradžioje vykdamas savo darbo reikalais į Kėdainius kartu pasiėmė ir pažįstamą A. L., važiavo jo (A. M.) automobiliu „Peugeot 307“, vairavo jis, o A. L. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jam pasirodė, kad A. L. buvo neblaivus, tuo metu A. L. pasakojo, kad Olandijoje kažką pirko, užuominomis sakė, jog buvo sustojęs parduotuvėse, kur pardavinėja narkotines medžiagas. Pakeliui A. L. siūlė išgerti energetinio gėrimo „Dinamitas“, jis atsigėrė, nežinojo, ar tame gėrime buvo kokių nors narkotinių medžiagų, jis niekada nebuvo vartojęs jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vėliau, jam buvo atliktas tyrimas dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir buvo nustatyta, kad jis buvo kažką vartojęs, nors iš tikrųjų jis narkotinių medžiagų nevartojo, spėja, kad narkotinių medžiagų galėjo būti tame buteliuke, kurį jam davė A. L. Taip pat šis liudytojas teigė, jog Kėdainiuose tarp vadybininkų, kurie skirsto darbą, ir A. L. įvyko konfliktas dėl darbo apmokėjimo, tuomet įmonės vadybininkas pasiūlė jam važiuoti į Olandiją kartu su A. L., kuris būtų jam padėjęs pavairuoti mašiną. Į Olandiją važiavo įmonės autobusiuku. Važiuojant, padarė autoįvykį, atsitrenkė į atitvarą, apgadino priekinį bamperį, apie ką jis pranešė įmonės „V.“ vadybininkams. Po kažkiek laiko atvažiavę gal šeši įmonės darbuotojai, griebė L. ir nieko nepaaiškinę, jį sumušė, matomai jie galvojo, kad automobilį vairavo A. L., po to jį ir A. L. nuvežė į pakelės degalinę, esančią maždaug 3 km atstumu nuo Kėdainių miesto ir paliko. A. L. buvo stipriai sumuštas, kruvinas, dėl sumušimų nesiorientavo aplinkoje. Degalinėje jis A. L. liepė jo palaukti, kol jis pasiims ir atvarys savo Kėdainių mieste paliktą automobilį, įspėjo A. L. būti atsargiam, kad niekas neapvogtų ir tuomet pastarasis padavė jam savo piniginę ir kažkokius dokumentus. Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino kišenes ir rado A. L. piniginę, kurioje buvo narkotinės medžiagos. Kokios tai narkotinės medžiagos, nežino. Pamatė, kad policijos automobilyje sėdi ir A. L. Policijos pareigūnams jis pasakė, kad piniginė ir joje esantys daiktai priklauso A. L. bei paaiškino, kokiomis aplinkybėmis piniginė pateko pas jį. A. L. prisipažino, kad piniginė yra jo. Vėliau su policijos pareigūnais jis (A. M.) vyko prie jo automobilio, buvo atliekama automobilio apžiūra ir keleivio pusės durelėse pareigūnai rado kažkokį maišelį su milteliais. A. L. policininkams sakė, kad tai yra maisto papildai, pripažino, kad milteliai priklauso jam (A. L.). Iš kalbų žino, kad A. L. vartojo narkotines medžiagas. Iki kol policijos pareigūnai surado miltelius, apie juos nieko nežinojo. Pareigūnai rado iš viso dvylika maišelių (t. 4, b. l. 88–92). Vertinant liudytojo A. M. parodymų patikimumą ir objektyvumą visų pirma pažymėtina, kad šias aplinkybes jis nuosekliai aiškino viso proceso metu, jo duoti parodymai sutampa su kitų liudytojų (pareigūnų), kurie yra nesuinteresuoti šios bylos baigtimi, duotas parodymais, esminiai prieštaravimai, neatitikimai juose nenustatyti ir tai leidžia šio liudytojo parodymus laikyti objektyviais ir patikimais. Be to, liudytojo A. M. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys.

13. Liudytojai V. B., E. S., A. I. patvirtino, jog pas A. M. apžiūros metu radus piniginę, joje aptiko A. L. asmens dokumentus bei plastikinius maišelius su milteliais. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. S. 2021 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 259 straipsnio 1dalį, dėl to, kad 2021 m. spalio 10 d., apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini), esančios degalinės teritorijoje buvo rastas aplinkoje nesiorientuojantis, blaivus, kruvinas A. L., kurį vežant į ligoninę, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas keliu einantis blaivus A. M., kuris nurodė, kad A. L. yra jo bendradarbis, jis jį nesenai paliko degalinėje ir išėjo atvaryti automobilio. Kaip nurodyta šiame pranešime, A. M. apžiūros metu, priekinėje kairėje kelnių kišenėje buvo rasta piniginė, kurioje buvo A. L. asmens dokumentai ir vienuolika plastikinių maišelių su milteliais, galimai narkotine medžiaga. A. M. nurodė, kad piniginė priklauso jo draugui A. L., o A. L. patvirtino, kad piniginė su visu turiniu priklauso jam, tačiau teigė, kad maišeliuose yra ne narkotinės medžiagos, o maisto papildai (t. 3, b. l. 82–86). 2021 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuoti duomenis patvirtina, jog 2021 m. spalio 10 d. (08.30–08.40 val.), apžiūrėjus automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintį (duomenys neskelbtini), automobilio priekinėse keleivio pusės durelėse buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su milteliais, galimai narkotine medžiaga (t. 3, b. l. 92–101). 2021 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyti duomenis patvirtina, kad Kauno AVPK Kėdainių rajono PK RS vyr. patrulis V. B. pateikė tyrimui A. M. apžiūros metu, jo priekinėje kairėje kelnių kišenėje, rastus ir paimtus vienuolika plastikinių maišelių su milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis (t. 3, b. l. 104–107). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog rusvos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio (paketas Nr. HA9184819), paimtų iš A. M. automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinių durelių dėtuvės, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – N-butilmetilono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio; baltos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, paimtų iš A. L. piniginės, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – etizolamo, kurios bendroji masė yra 0,067 g ir psichotropinės medžiagos – N-butilmetilono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio; rusvos spalvos miltelių iš penkių plastikinių maišelių, paimtų iš A. L. piniginės, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – N-butilmetilono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio; tamsesnių rusvos spalvos miltelių iš trijų plastikinių maišelių, paimtų iš A. L. piniginės, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – N-butilmetilono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio; rudos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, paimtų iš A. L. piniginės, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – N-butilmetilono, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio, be to sunaudotas visas kiekis medžiagos. (t. 3, b. l. 111–115). Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. vasario 4 d. rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre vaistinių preparatų pavadinimu Etizolam nėra registruota (t. 3, b. l. 124). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. vasario 4 d. rašte Nr. B6-(1.9)-308 nurodyta, kad medžiagų - etizolamo ir sintetinio katinono N-butilmetilono maisto papildų sudėtyje nėra (t. 3, b. l. 121). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-N-2279/2021(01) matyti, jog A. L. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 3, b. l. 156).

14. Taigi, kaip matyti, liudytojas A. M. nurodytas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų suradimo pas jį rastoje piniginėje ir automobilyje nurodė iš karto jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Taip pat jis nurodė priežastį, kodėl jis iš A. L. paėmė pastarajam priklausančią piniginę, t. y., kad jo (A. L.) niekas neapvogtų, kadangi A. L. buvo paliktas degalinėje sumuštas ir neadekvatus, siekdamas, kad A. L. išvengtų dar didesnių neigiamų pasekmių. Toks A. M. paaiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad A. L. buvo jo vaikystės draugas, abu vyko į kelionę darbo reikalais, A. L. buvo neblaivus, sumuštas ir nesiorientavo aplinkoje, teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir paaiškina, kodėl būtent jis pasiėmė ir su savimi turėjo A. L. piniginę su joje buvusiais pastarojo daiktais ir dokumentais. Tai, kad rasta pas A. M. piniginė priklausė A. L., įrodo tai, kad joje buvo A. L. asmens tapatybės kortelė. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad A. L. apklausos metu nurodė, kad rasta piniginė su joje esančiais milteliais priklauso jam, tačiau jis neigė, kad tai yra psichotropinė medžiaga, pasak jį tai buvo maisto papildai. Tačiau tai paneigia specialisto išvada, patvirtinanti, kad rastuose maišeliuose buvo psichotropinė medžiaga, kad juose kitų maisto papildų nerasta bei A. L. šlapimo tyrimas, kurio metu jo šlapime buvo rasta keli7 rūšių psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Tai įrodo kad A. L. prieš jo sulaikymą buvo vartojęs narkotines, psichotropines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, jog A. M. automobilyje, keleivio priekinėje durelių dėtuvėje rastame maišelyje su milteliais buvo aptikta ta pati psichotropinė medžiaga, kuri buvo rasta piniginėje aptiktuose maišeliuose. Kaip buvo nurodęs liudytojas A. M., automobilį vairavo jis, o A. L. sėdėjo priekinėje keleivio sėdinėje. Tai įrodo, kad medžiagos, kurios buvo rastos piniginėje ir automobilio keleivio priekinėje durelių dėtuvėje, priklausė A. L. Jos buvo laikomos prie savęs ir gabenamos A. M. vairuojamu automobiliu iki tol, kol jas surado policijos pareigūnai. Rastas kiekis atitinka didelį kiekį (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-336, patvirtintas „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ III sąrašas).

15. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, ikiteisminio tyrimo metu, iki teismo psichiatrinės ir teismo psichologinės ekspertizės atlikimo, buvo apklaustas įtariamuoju, tačiau jo duoti parodymai priešingo vertinimo nesuponuoja ir nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. A. L. teigė, kad vartojo maisto papildus, kuriuos buvo susipylęs į plastikinius maišelius po 0,4, 0,5 gramus, kuriuos jam buvo patogiau vartoti: atsvertą papildų dozę įsipildavo į vandenį ir jam nereikėdavo kiekvieną kartą nešiotis visos pakuotės. Taip pat A. L. aiškino, kad 2021 m. spalio 4 d. – 2021 m. spalio 8 d. jis buvo išvykęs į Olandiją darbo reikalais, grįžo į Kėdainius 2021 m. spalio 8 d. naktį, jį pasitikti į Kėdainius atvažiavo jo pažįstamas A. M., kuris dirbo kartu su juo toje pačioje įmonėje. Jis su A. M. 2021 m. spalio 9 d. važiavo į Kėdainius pastarojo automobiliu Peugeot, kurį vairavo M., jis sėdėjo keleivio sėdinėje, priekyje, į jo pusėje esančiose duryse įsidėjo vieną iš su savimi turėtų maišelių su papildais, nes ketino vėliau išgerti su vandeniu, bet pamiršo tai padaryti, užmiršo tą pakelį ir jis taip ir liko M. automobilyje. Kaip tuo metu aiškino A. L., jis užmigo ir toliau nepamena, kas įvyko, jis neatsimena, kodėl buvo davęs M. savo piniginę, kurioje buvo minėto maišeliai su papildais. A. L. dar kartą patvirtino, kad jo piniginėje rasti maišeliai su milteliais ir M. automobilyje rastas maišelis su milteliais yra papildai, ne narkotinės medžiagos (t. 5, b. l. 24, 29–30, 55–57). Apeliaciniame skunde, gynėja kelia versiją, jog turėti A. L. maisto papildai galėjo būti pakeisti į psichotropines medžiagas. tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, šiuos teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertinti įrodymai. Gynėja jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, nenurodė. Ši apeliantės nurodyta versija prieštarauja ne tik A. M. parodymams, bet ir liudytojų V. B., E. S. bei A. I. parodymams, kad jiems sulaikius A. L. ir vežant tarnybiniu automobiliu, pakeliui buvo sutiktas einantis A. M., kurį patikrinus, buvo rasta piniginė su galimai psichotropine medžiaga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. M., paėmęs iš A. L. piniginę ir palikęs pastarąjį degalinėje, iki sulaikant jį (A. M.) policijos pareigūnams, į A. L. piniginėje buvusius maišelius su milteliais būtų supylęs psichotropines medžiagas. Kaip minėta, maišeliuose rastoje psichotropinėje medžiagoje maisto papildų sudėtyje nebuvo rasta. Taigi, apeliantės teiginiai dėl maisto papildų sukeitimo psichotropinėmis medžiagomis ir, kad tai galėjo padaryti A. M., nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (aplinkybėmis), todėl atmetami, kaip niekuo nepagrįstos prielaidos. Nors ir A. M. šlapime jo sulaikymo dieną buvo rasta amfetamino (t. 3, b. l. 164), tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, tą dieną A. L. jį pavaišino energetiniu gėrimu, kuriame, jo manymu, jam nežinant buvo įdėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jis iki to laiko jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs. Tokie A. M. parodymai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti jų teisingumu ir daryti išvadą, kad A. M. sukeitė A. L. su savimi turėtus maisto papildus su psichotropinėmis medžiagomis, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. L. nurodytos aplinkybės dėl jo turėtų maisto papildų, kuriomis jis ir jo gynėja grindžia savo nesutikimą su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, yra tik jo subjektyvus duomenų vertinimas ir interpretavimas sau palankia linkme, o ne teismo padarytas išvadas paneigiantys teisiniai argumentai.

16. Pirmiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent A. L. 2021 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ‑ etizolamo, kurios bendroji masė yra 0,067 g, kurią neteisėtai laikė prie savęs ir gabeno A. M. vairuojamu automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus į Kėdainių miestą, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ‑ etizolamo, kurios bendroji masė yra 0,067 g, iki kol 2021 m. spalio 10 d., apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini), minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

17. Apibendrinant konstatuojama, kad aptariamu atveju baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje faktas bei tai, kad šią veiką padarė A. L. yra nustatyta ir įrodyta teisėtu būdu gautais, įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis, kuri visuma įrodo, kad baudžiamojo statymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. L. gynėjos advokatės Violetos Bazienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Vitalija NorkūnaitėAiva SurvilienėLinas Šiukšta