Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. L. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. L. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi A. L., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (du epizodai), 187 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis stebimas nuo 2022 m. gegužės 26 d.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis, taikymas A. L. pratęstas.

3. Pateiktu skundu A. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartį pakeisti ir skirti stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Skunde A. L. aptaria padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybes ir teigia, kad uždraustos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, jis nepadarė. Taip pat A. L. teigia, kad stacionare jis gydomas nuo 2022-05-26 ir šioje įstaigoje jis yra jau 2 metus 3 mėnesius. A. L. teigimu, įstatymo numatyta kas 6 mėnesius vertinti pacientą, tačiau komisijos vertinimui jis buvo pavestas tik pirmą kartą. Anot A. L., įstaiga vėluoja pateikti pacientą komisijos vertinimui, o tai rodo, jog tiek komisijos vertinimas, tiek ir šio vertinimo svarstymas teisme yra užvilkinamas. Dėl šių aplinkybių A. L. nurodo kreipęsis į įstaigos direktorių, tačiau jokio atsakymo negavo, kaip ir negavo prašomos komisijos vertinimo išvados, dėl ko negalėjo su ja susipažinti ir tinkamai save atstovauti teisme. Su komisijos išvadomis jis susipažino tik gavęs skundžiamą nutartį. A. L. teigimu, M. J. teisme nurodė, jog jo psichinė būklė yra pagerėjusi ir gali būti svarstoma dėl gydymo sąlygų palengvinimo. A. L. nurodo, kad būnant šiame uždaro režimo palatų skyriuje, jis neturi galimybės bendrauti su kitais pacientais, čia labai mažai bendruomeninių užsiėmimų, kurie užtikrintų ir leistų palaikyti socialinius įgūdžius, toks nuolatinis uždaras rėžimas suformuoja paties polinkius į uždarumą bei nerimą. A. L. taip pat nurodo, kad jam net 7 kartus keisti neuroleptikai ir 3 kartus antidepresantai, o tai rodo, kad gydytojai nesugeba pritaikyti atitinkamo gydymo. Pasak A. L., gydymas šiame skyriuje jam atneša daugiau žalos nei naudos, turi neigiamos įtakos ir jo bendrai asmeninei savijautai. A. L. nurodo, kad jis yra pilnavertis žmogus, kuris sugebėjo pragyventi savarankiškai D. Britanijoje daugiau nei 10 metų ir pilnai savimi pasirūpinti. Taip pat A. L. nurodo, kad įstaiga atmeta abipusę atsakomybę, kad neatitinkantys vaistai gali turėti ir pašalinių pojūčių bei poveikių, kas gali įtakoti ir neįprastą elgesį (nemigą, prausimąsi nakties metu, rūbų skalbimas). Išvadoje nurodomos konfliktinės situacijos, anot A. L., gali būti vertinamos dviprasmiškai, juo labiau, kad jokių įrodymų dėl muštynių nėra pateikta.

4. Teismo posėdyje A. L. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

6. Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs A. L. skundą, pateiktą medžiagą bei skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė A. L. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis terminą, todėl tenkinti A. L. skundą nėra pagrindo.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

8. Iš kartu su 2024 m. liepos 8 d. teikimu teismui dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2024 m. birželio 20 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė rekomenduodama A. L. pratęsti priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nurodė, kad stebėjimo laikotarpiu A. L. psichinė būklė buvo gerėjanti, tačiau nepakankamai stabili - stebėti keli būsenos pablogėjimai, paskutinis – šių metų kovo - balandžio mėnesiais, pasireiškę apatija, liūdesiu, hipobulija, ankstyvąja ir viduriniąja nemiga, keistu, stokojančiu adekvatumo elgesiu (suvalgydavo po 2-3 muskato riešutus per dieną sveikatos gerinimo tikslais, rizikuodamas apsinuodyti miristicinu, nubudęs 2 ar 3 val. nakties, skalbėsi rūbus, prausėsi išsirengęs nuogai tualete, semdamas vandenį puodeliu kriauklėje, mankštinasi, kitiems pacientams šalia miegant). Pacientas išsako daug įvairių skundų dėl sveikatos, dėl ko keisti septyni neuroleptikai, trys antidepresantai. Klinikiniame vaizde stebėta nepastovi nuotaika, svyruojanti nuo liūdesio iki disforijos. Išliko mąstymo sutrikimai pagal formą (nenuoseklus, rezonieriškas), aukštas nerimo lygis, susilpnėjusios kognityvinės funkcijos (atmintis, dėmesio koncentracija, išlaikymas ir paskirstymas). Fiksuoti vidaus tvarkos pažeidimai, konfliktai su palatos kaimynais. Suvokimo sutrikimų, kliedesių nekonstatuota, pacientas neišsakė, nors paūmėjimų metu galima įtarti juos buvus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu įstaigos atstovas M. J. pritarė Komisijos Išvadai ir papildomai nurodė, kad pacientui gydymas buvo daug kartų keistas ir šiuo metu yra koreguojamas, liga sunkiai pasiduoda gydymui, todėl palaiko gydytojų komisijos išvadą, jog vis dar reikalingas gydymas sustiprinto rėžimo sąlygomis.

9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog A. L. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į kitą, švelnesnę, priverčiamąją medicinos priemonę. A. L. būklė vis dar išlieka nestabili, jis savo ligos rimtumą ir gydymo būtinybę suvokia tik iš dalies, buvusio alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą neigia, todėl jį privalu stebėti ir gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. L. vaistus vartoja, tačiau pats juos renkasi, gydymas nuolatos yra keičiamas ir šiuo metu gydymas yra koreguojamas, o tai neabejotinai įtakoja ir A. L. psichikos būklę, kuri tik pastaruoju metu yra pagerėjusi. Svarbu tai, kad A. L. gydomas dar tik pirmą pusmetį ir spręsti, jog A. L. jau gali būti gydomas lengvesnėmis sąlygomis, būtų skubotas sprendimas. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad A. L. psichikos būsena buvo gerėjanti, tačiau išlieka nestabili, klinikiniame vaizde stebima nepastovi nuotaika, svyruojanti nuo liūdesio iki disforijos, išlieka mąstymo sutrikimai pagal formą, aukštas nerimo lygis, susilpnėjusios kognityvinės funkcijos. Kadangi A. L. psichikos sveikatos būklė nėra stabili, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo metu A. L. stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygoms vis dar yra būtinas ir reikalingas. Nors A. L. gydantis gydytojas M. J. teismo posėdyje pateikė pasvarstymus apie galimybę lengvinti A. L. priverstinio gydymo sąlygas, tačiau akivaizdu, kad tai susiję išimtinai tik su šiuo metu laikinai pagerėjusia paciento psichine būkle, kas negali sudaryti svaraus pagrindo keisti priverstinio gydymo sąlygas, juo labiau, kad ir pats gydytojas M. J. pritarė Komisijos išvadoms dėl stacionarinio stebėjimo ir gydymo tomis pačiomis sąlygomis.

10. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. L. socialinis pavojingumas taip pat nėra sumažėjęs. Ligoninės gydytojų komisijos išvadoje nurodyta, kad pacientas konfliktavo su palatos kaimynais, naktį vienam iš jų, miegančiam smogė, dėl ko kilo muštynės. Pats pacientas neigia savo kaltę, tvirtina gynęsis, nors personalas ir kiti palatos pacientai tai patvirtina. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu įstaigos atstovas M. J. parodė, kad A. L. nuolatos koreguojamas gydymas, tačiau liga sunkiai pasiduoda gydymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, visa tai rodo, kad A. L. socialinis pavojingumas yra išlikęs, o įvertinus tai kartu su jo psichikos būsena, kuri kaip minėta, išlieka nestabili, leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo tomis pačiomis sąlygomis. Manymą, kad A. L. tikslinga pratęsti taikomą stacionarinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, be kita ko, patvirtina ir A. L. skundo turinys, kuriame jis ne tik teigia, jog įstaigos personalas nekompetentingas, nesugeba atitaikyti vaistų, dėl vaistų įtakos blogėja jo savijauta, jam daroma psichologinė žala, bet ir išreiškia ne kritiškumą savo psichikos būsenai teigdamas, jog jo būklės vertinimas yra tik gydytojų nuomonė ir pasvarstymai, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms. Pateiktame skunde dėstomi teiginiai, jog, jis pirmą kartą pateiktas komisijos vertinimui, jam pavėluotai įteikti procesiniai dokumentai, jam norisi daugiau bendrauti, turėti daugiau bendruomeninės veiklos, kad uždaro rėžimo gydymas jam kenkia, teismo išvadų nepaneigia ir neleidžia vertinti, kad A. L. jau gali būti gydomas lengvesnėmis sąlygomis.

11. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. L. psichikos būklė yra nestabili ir jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverstinis gydymas švelnesnėmis stebėjimo sąlygomis kol kas yra negalimas, todėl, priešingai nei teigia A. L., priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas sustiprinto stebėjimo stacionare vis dar yra neabejotinai reikalingas. Todėl, apygardos teismas sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 24 d nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. liepos 24 d nutartį.

Nutartis neskundžiama.