Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. J. 2018 m. kovo 7 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018 m. gegužės 7 d. sumokėti ieškovui 4200 Eur (vekselio kopija, e. b. l. 5), bei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2018 m. spalio 31 d. sumokėti ieškovui 3100 Eur (vekselio kopija, e. b. l. 6).

Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalį paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju 2018 m. kovo 7 d. paprastuosius vekselius didesnėms kaip 3000 Eur sumoms išdavė fizinis asmuo, tačiau jie nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka, t.y. patvirtinti notaro.

CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tai reiškia, kad ieškovo pateikti dokumentai negali būti pripažįstami vekseliais, jie nėra vertybiniai popieriai ir civilinių teisių objektai, todėl jiems netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovo byloje pateikti paprastieji vekseliai negali būti vertinami kaip paskolos rašteliai (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, ginčo šalys paskolinių santykių notarine tvarka neįformino.

CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje esantys 2018 m. kovo 7 d. paprastieji vekseliai neatitinka reikalaujamos notarinės formos, jie pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Konstatavus niekinio sandorio faktą, spręstinos niekinio sandorio pasekmės (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).

Aptariamu atveju bylos duomenys suponuoja išvadą, kad šalys siekė sukurti paskolos teisinius santykius, nors jų tinkamai ir neįformino. Skolos dokumentuose, pavadintuose paprastaisiais vekseliais, užfiksuotas atsakovo besąlyginis įsipareigojimas sumokėti ieškovui 7300 Eur sumą, atsakovas pinigų perdavimo fakto neginčija. Jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad ieškovas perdavė atsakovui pateiktuose dokumentuose nurodytas pinigų sumas, byloje nėra. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą tikėtinai išvadai, kad atsakovas prašomą priteisti sumą iš ieškovo gavo (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, 2018 m. kovo 7 d. atsakovo pasirašytus paprastuosius vekselius pripažinus negaliojančiais dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo, ir byloje nustačius, kad ieškovas perdavė atsakovui 7300 Eur sumą, taikytina restitucija, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiant 7300 Eur sumą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 164 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti 2018 m. kovo 7 d. atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytus paprastuosius vekselius 4200 Eur ir 3100 Eur sumoms niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio).

Priteisti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7300 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus) ir 164 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.