Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo atsiradimo vietos nustatymo ir dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. P., E. P., V. H., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė pareiškimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė L. P., gimusi 1962-04-19, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė Norvegijoje (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6). Sertifikatas ir kremavimo deklaracija patvirtina, kad L. P. palaikai kremuoti 2018-05-30, Norvegijoje (e. b. l. 11).

Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas S. P. ir L. P. 1987-11-27 buvo sudarę santuoką (e. b. l. 12).Valstybės įmonės registrų centras Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad L. P. 2017-04-06 deklaravo išvykimą į Norvegiją, suinteresuoti asmenys E. P., E. P. ir V. H. yra jos vaikai, sutuoktinis S. P. (e. b. l. 13-14).

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta (e. b. l. 15).

Iš 2018-09-04 Valstybinės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 16).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su pareiškėju S. P. metu: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-19).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis).

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad L. P. nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti paskutinę palikėjos nuolatinę gyvenamąją vietą. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad palikėjos L. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) pripažintina, kad palikimo atsiradimo vieta yra Klaipėdos r. sav., Lietuvos Respublika (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis), kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl pareiškėjo prašymas dėl pirmiau nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip pagrįstas, tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Be to, pareiškėjas pareiškė reikalavimą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui po L. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Nustatyta, kad nuo L. P. mirties dienos iki pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikimo dienos yra praėję 4 mėnesiai.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po sutuoktinės mirties atsiradusį turtą. Tačiau įpėdinis praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė L. P. mirė Norvegijoje, ko pasėkoje užsitęsė dokumentų tvarkymas ir palaikų pargabenimas į Lietuvą, be to, ji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvoje, dėl ko pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo, todėl jis per 3 mėnesių nustatytą terminą nespėjo priimti po sutuoktinės mirties atsiradusio palikimo. Netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab, jog byloje pateikti tokius paaiškinimus pagrindžiantys įrodymai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymui neprieštarauja, ir kaip matyti iš 2018-09-04 Valstybinės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Taigi duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės L. P. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po L. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, 576 – 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo S. P. (S. P.) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Pareiškėjas S. P (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.