Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2025-11-04 · Civilinė byla Nr. e2A-2720-864/2025

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-09Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2025-11-04Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-06-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-04
Bylos Nr.
e2A-2720-864/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00794-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius, Renata Beinoravičienė
Atsakovas
sodininkų bendrijos „Santaka“
Ieškovas
A. L.
Civilinės bylos Nr. e2A-2720-864/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00794-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.19.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Santaka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje e2-4359-1141/2025 pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Santaka“ dėl prievolės panaikinimo ir pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Santaka“ priešieškinį ieškovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti prievolę mokėti atsakovei sodininkų bendrijai „Santaka“ (toliau – ir atsakovė, ir Bendrija) 70,31 Eur už 2023 metus ir 148,71 Eur už 2024 metus. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis nesutinka su atsakovės išrašytomis sąskaitomis, nes asmens privatus turtas nėra teisėtas pagrindas Bendrijos bendrojo naudojimo išlaidoms skaičiuoti. Atsakovės įstatų nuostata, jog mokesčiai mokami nuo asmenine nuosavybe valdomo žemės sklypo ploto (aro), iš esmės yra pasikėsinimas į asmeninę nuosavybę, nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis numato nuosavybės neliečiamumą. Ieškovas nurodė, kad nelogiška ir neteisinga, kad savo turimu asmeniniu turtu (asmenine nuosavybe valdomu žemės sklypo dydžiu) finansuojamas be asmeninės valios pareiškimo svetimas ar kitoks turtas. Mokėjimai, pasak ieškovo, turi būti susiję ne su asmenine privačia nuosavybe (nuosava žeme), o su nuosavybės buvimo faktu bendrojoje dalinėje nuosavybėje, savo teisių dalimi ar dalyvavimo (pvz., naudojimo) teisių bendrame turte. Taip pat nurodė, kad atsakovės sąskaitų turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymui (toliau – ir SBĮ) 221 straipsnio reikalavimams ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio imperatyvioms nuostatoms.